ŽIV virusas Lietuvoje

VIRUSAS (lot. virus - nuodas), neląstelinės sandaros savarankiška mažiausių mikrobų grupė. Virusas, kaip ir visi gyvi organizmai, gali daugintis, evoliucionuoti, kisti. Tačiau jie neturi baltymus sintetinančių ir energetinių sistemų, nevyksta jų medžiagų apykaita su aplinka, o patys paprasčiausi virusai niekuo nesiskiria nuo sudėtingų org. medžiagų molekulių. Virusai paplitę visur, kur yra gyvybė. Visi virusai yra užkrečiami.
Virusai būna lazdelės, daugiakampio ikoseadro, rutulio pavidalo. Mažiausieji esti 12 – 18 nm, didžiausieji - 300 – 400 nm dydžio. Matomi pro elektrinį mikroskopą, o poksvirusai – ir pro optinį. Daugelį virusų galima išgryninti ir kristalizuoti, o kristalus saugoti kaip ir kitas chemines medžiagas.
Kiekvienos rūšies virusas paprastai susideda iš dviejų dalių: iš baltymo dalelių sudarytos išorinės kapsidės bei vidinės šerdies, sudarytos iš nukleorūgšties - arba DNR, arba RNR, bet ne iš abiejų kartu. Viruso genome daugiausia yra keli šimtai genų. Kapsidę dar gali supti išorinis membraninis apvalkalas; jei nesupa , sakoma, kad virusas yra “nuogas”. Apvalkalas yra šeimininko plazminės membranos dalis, kurioje taip pat yra viruso glikoproteinų spyglių.
Virusai yra obligatiniai viduląsteliniai parazitai. Tai reiškia, kad jie negali daugintis už gyvos ląstelės ribų. Virusai apkrečia visokias ląstelių rūšis – nuo bakterijų iki žmogaus ląstelių, tačiau virusai yra labai specifiški.
Virusai taip pat gali keistis arba evoliucionuoti. Besikeičiantys virusai gali sukelti daug rūpesčių, ne veikli vakcina šiandien gali būti neveikli rytoj.
Dauginantis virusas prilimpa prie šeimininko ląstelės išorinio paviršiaus receptorių. Tada viruso nukleorūgštis patenka į ląstelę. Jau viduje ji koduoja kapsidės baltymines daleles. Daugiausia virusų dauginimasis priklauso nuo šeimininko fermentų, ribosomų, transportinės RNR ir ATP. Virusas perima šeimininko ląstelės medžiagų apykaitos aparatą.
Labiausiai virusai žinomi todėl, kad sukelia užkrečiamas ligas. Vieni iš labiausiai žinomų žmogaus virusų yra – hepatito, papilomų, ŽIV, gripo, tymų, kiaulytės, raudonukės virusai.prieš kai kurias virusines ligas yra sukurtos vakcinos – vaistai, skiriami didinti atsparumą virusinėms ligoms.
ŽIV – Žmogaus imunodeficito virusas. Jis sukelia ligą – Žmogaus imonudeficito...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!