Žiniatinklis ir elektroninis paštas

II. Hipertekstinių dokumentų struktūra 4
III. Elektroninis paštas 5
I. Žiniatinklis – hipertekstinių dokumentų visuma
1. Hiperteksto idėja pasauliui pateikta 1945 m., kai Vannevaras Bushas pristatė konceptualų prietaiso, skirto efektyviam informacijos kaupimui ir valdymui, modelį. 1965 m. Tedas Nelsonas sugalvojo terminą „hipertekstas“, kurį apibūdino kaip netiesinį lankstų informacijos pateikimo būdą, kai informacijos vienetai (kompiuterio ekrano puslapiai) dėstomi nenuosekliai, bet tam tikra autoriaus pasirinkta sistema. 1987 m. Tim Berners-Lee ir Robert Cailliau sukūrė HTML kalbą (ang. Hypertext Transfer Markup Language) – hiperteksto aprašymo kalbą. O kai 1987 m. internetas tapo atviras visiems vartotojams - atsirado populiariausia interneto paslauga — žiniatinklis.
2. Žiniatinklis (ang. World Wide Web, WWW) pasaulinis informacijos tinklas, skirtas globaliam informacijos platinimui. Tai hiperaplinka, kurios kūrimas ir egzistavimas pagrįstas hipertekstu.
3. Hipertekstas (ang. Hypertext) – tai tekstas, kurio atskiros dalys siejamos hipersaitais su kitais dokumentais ar to paties dokumento kita vieta.
4. Hipersaitas (ang. Hyperlink) - tai hipertekste esanti nuoroda, turinti matomą dalį ir po ja paslėptą komponentą - nurodomo objekto adresą, pagal kurį naršyklė ar kuri nors kita su hipertekstu dirbanti programa gali rasti ir parodyti nuorodos rodomą dokumentą bei atversti jį nurodytoje vietoje. Matomoji dalis hipertekste kokiu nors būdu išskiriama: nuspalvinama, pabraukiama, kad būtų matoma ir nespalvotame ekrane.
5. Hipertekstinis dokumentas (ang. Hypertext Document) - tai skirtingose vietose esantys kompiuterinės informacijos fragmentai sujunti į visumą. Tokiame dokumente gali būti įvairių tipų objektų: piešinių, garso ar vaizdo rinkmenų, programų.
6.
7. Įprasto teksto pavyzdys
8.
9. Hiperteksto pavyzdys
10. Hipertekste nėra griežtai numatytos sekos, pagal kurią skaitomi atskiri informacijos fragmentai. Informacijos peržiūros seką nusistato pats naršytojas. Hipertekstas remiasi asociatyvaus informacijos parinkimo principu, tai reiškia nuo vienos minties pereinama prie kitos, grįžtama prie buvusios ir t.t. Naršytojas gali valdyti informacijos srautą — pasirinkti, ką skaityti ir ko neskaityti. Paprastame tekste skaitoma nuo pradžios iki galo, nuosekliai sekant autoriaus mintį.
11. Hiperteksto privalumai
12. Hiperteksto trūkumai
13. Greitai surandama informacija.
14. Skatinamas tiriamasis mokymasis.
15. Dalinis informacijos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!