Žiedadulkių sandara ir specifikacija

Žiedadulkių sandarą, žiotelių tipus nagrinėja tokios botanikos šakos, kaip anatomija ir morfologija. Manoma, kad nelogiška dirbtinai atskirti skirtingus augalų sandaros aspektus botanikoje. Šie dalykai nagrinėjami kartu: morfologija ir anatomija, reproduktyvinių ir vegetatyvinių organų sandara, šiuolaikinių ir iškastinių augalų sandara (neobotanika ir paleobotanika) bei brandžių ir besivystančių augalų sandara. Šiai sričiai priklauso įvairios specializuotos mokslo šakos tokios, kaip palinologija, embriologija ir morfogenezė. Praeityje, iš tikrųjų, stengtasi atskirti daugelį šių aspektų, dėl ko atsirado skirtingos nuomonės, įrodinėjančios santykines taksonomijos vertes. Vis tik nėra jokios išankstinės priežasties įrodančios, kad kiaušialąstės padėtis svarbesnė, nei žiotelės; medienos anatomija svarbesnė, nei stiebo morfologija; besivystančio plaukelio augimas taksonomiškai naudingesnis, nei brandaus plaukelio. Dažnai tai buvo teigiama be jokio pagrindimo.
Augalų taksonomijos pagrindas – požymiai, pateikiantys taksonominį įrodymą, ir kurie aptariami šioje dalyje.
Gerai žinoma, kad žiedo požymiai dažniausiai naudojami gaubtasėklių klasifikavimui. Vienu metu elementarūs botanikos kursai pasižymėjo nesuskaičiuojamais, dažnai sudėtingais terminais, sugalvotais žiedo kintamumui apibūdinti – periantis ir kuokelyno padėtis, placentos padėtis, žiedyno tipas ir t. t. Botanikai sukūrė terminus kiekvienam įmanomam žiedyno, pažiedės, žiedsosčio, hipantijos, taurelės, vainikėlio, nektarinių, staminodžių, vaislapėlių ir sėklapradžių kintamumo aspektui, vertingam vienos ar kitos grupės klasifikavimui. Šie požymiai daugiausiai naudojami “Florų” diagnostiniuose raktuose taksonams charakterizuoti ir pačiuose taksonų aprašymuose. Tokia charakteristika pateikiama visiems taksonominiams rangams. Toks beribis pasitikėjimas žiedu yra stebėtinas, nes gaubtasėkliai žiedą turi ne visose vystymosi stadijose.
Pagal turimą patirtį galima apibendrinti taksonams naudingiausius požymius arba tam tikrų požymių konservatyvumo laipsnį. Pvz., klasifikavimui ypač svarbūs vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos pažiedės, taurėlapiai, vainiklapiai, astrinių (Asteraceae) ir miglinių (Poaceae) šeimų žiedynas, žiedyno tipai, pažiedės, pupinių Fabaceae šeimos kuokeliai ir vaislapėliai, bervidinių (Scrophulariaceae) ir notrelinių (Lamiacea)e šeimų vainikėliai bei kuokeliai ir t. t. Šie apibendrinimai turi labai daug išimčių: nederėtų per daug jais pasitikėti, nes gresia rimtos klaidos arba neapsižiūrėjimai.
Vaisių ir sėklų sandara nėra labai patikimas taksonomijos kriterijus. Išoriškai panašūs vaisiai ar sėklos kartais atsiduria tolimos giminystės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!