Žemės sandara

Maždaug 3500 km skersmens branduolys sudarytas iš geležies ir kai kurių lengvesnių elementų. Išorinį branduolio sluoksnį sudaro išsilydžiusi medžiaga, o 2500 km skersmens vidinis branduolys yra kitoje būsenoje. Branduoliui tenka 15,2% mūsų planetos masės. Manoma, kad medžiagos judėjimas išoriniame branduolyje sukuria Žemės magnetinį lauką, kuris apsaugo mūsų planetos gyvybę nuo kenksmingų kosminių dalelių. Mantija yra 2900 km storio vidurinė Žemės geosfera ir sudaro 70% jos masės. Nežiūrint į tai, kad mantijos temperatūra siekia daugiau nei 2000oC, dėl didelio slėgio ją sudaranti medžiaga yra kietoje kristalinėje būsenoje. Viršutinėje mantijoje, 5070 km gylyje – vandenynuose ir 100 km gylyje žemynuose, yra suskystėjusios, plastiškos mantijos sluoksnis, vadinamas astenosfera. Jos storis siekia 200-250 km. Virš jos slūgso plona kietoji Žemės plutos dalis litosfera. Tai kieta, sluoksniuota išorinė Žemės rutulio geosfera, kurios storis siekia nuo 5 km vandenynuose iki 70 km kalnuotuose žemynų rajonuose.
5 km 70 km
Litosferos storis
Litosferos pagrindą sudaro aštuoni cheminiai elementai:
• deguonis,
• anglis,
• aliuminis,
• geležis ir kalcis,
• kalis,
• natris ir magnis.
Įvairių cheminių elementų deriniai sudaro vienodus savo fizinėmis savybėmis gamtinius kūnus mineralus, kurie sudaro įvairias uolienas.
Mineralų kiekis uolienose skiriasi: klintis sudaro vienas mineralas kalcitas, granitą trys mineralai kvarcas, lauko špatas ir žėrutis.
Pagal kilmę uolienos skirstomos į:
• magmines,
• nuosėdines,
• metamorfines.
Uolienos, susidariusios iš auštančios ir besikristalizuojančios magmos, vadinamos magminėmis uolienomis. Šios grupės uolienos būna efuzyvinės, susidariusios Žemės paviršiuje stingstant lavai (gneisai, andezitai ir kt.), ir intruzinės, susidariusios tam tikrame gylyje, Žemės plutoje (granitai, sienito ir kt.).
Uolienos, susidariusios iš nusėdusių ir susikaupusių jūros, ežero dugne organinių ar persiklėsčiusių dūlėjimo ir ledynų veiklos produktų sausumos paviršiuje ar vandens baseine, vadinamos nuosėdinėmis. Jos slūgso sluoksniais, lęšiais ar kitokiais įvairių formų ir dydžių geologiniais kūnais, sluoksniai dažnai horizontalūs, nuožulnūs ar susiraukšlėję.
Žemės gelmėse pasikeitusios nuosėdinės arba magminės uolienos, vadinamos metamorfinėmis uolienomis (kristaliniai skalūnai, gneisai). Metamorfizuotas smiltainis virsta kvarcitu, klintys – marmuru. Kontaktinio metamorfizmo metu, dėl kontakto su intruzijomis, susidaro raginukės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!