Vokietijos Federatyvinė respublika

VOKIETIJA, oficialiai - Vokietijos Federatyvinė respublika.
Joje 1994 metais gyveno 81 088 000 gyventojų, jos plotas po 1990 metų susijungimo yra 357 161 km2. Gyventojų tankumas - 227 žmonių km­2.
Vokietija yra šiaurės pusrutulyje, pagal nulinį dienovidinį - rytinėje dalyje. Ji, būdama Europos centre, yra apsupta daugelio valstybių. Vakaruose Vokietija ribojasi su Olandija, Belgija, Liuksemburgu ir Prancūzija, pietuose - su Šveicarija ir Austrija, rytuose - su Čekijos respublika ir Lenkija, ir šiaurėje - su Danija bei Šiaurės ir Baltijos jūromis. Vokietijos pakrantė raižyta, daug įlankų, pusiasalių, lagūnų, smėlio nerijų. Vokietijai priklauso taip pat daug salų, didžiausios iš jų: Riugenas (926 km2), Uzedomas (dalis - 354 km2), Femarnas (185 km2), Ziltas (99 km2).
Berlynas yra juridinė sostinė ir didžiausias miestas. Faktinė sostinė yra Bona, bet 1991 metais Vokietijos parlamentas nusprendė perkelti federacinę vyriausybę į Berlyną. Vokietija nėra kalnuota šiaurėje (Šiaurės Vokietijos žemuma), truputį kalningų vietovių galima rasti jos centre, ir kalnai bei plokštikalniai pietuose: Bavarijos ir Klintinės Alpės, Švabijos Albas, Švarcvaldas, Bavarijos ir Tiuringijos Miškas, Reino Skalūniniai, Harcas, Rūdiniai.
Pagrindinės Vokietijos upės, priklausančios Šiaurės jūros baseinui, yra Elbė (ištekanti iš Čekijos respublikos - 700 km Vokietijos teritorijoje), Vėzeris, Emzė, Reinas (865 km Vokietijoje) ir Mainas, taip pat Dunojus (647 km Vokietijoje), priklausantis Juodosios jūros baseinui. Viso Vokietija turi 6650 km vidinių vandens kelių.
Daugiausia ežerų galime pamatyti Bavarijos plynaukštėje ir šiaurės rytuose, didžiausi iš jų: Bodenas (dalis - 298 km2), Miuricas (117 km2).
Aukščiausia viršukalnė - Cugspice (2964 m). Ilgiausias laivybinis kanalas - Vidurio vokietijos (385 km).
Dirbama žemė užima 40%, miškai 29%, pievos ir ganyklos 15%, sodai ir vynuogynai 4% šalies teritorijos.
Vokietijoje vyrauja mišriųjų miškų gamtinė zona. Daugiausia miškų likę kalnuose.
Vokietijos žemumoje vyrauja jauriniai dirvožemiai, kalnuose - miškų rudieji, o tarpukalnių slėniuose paplitę derlingiausi juodžemiai.
17% Vokietijos teritorijos saugoma kaip gamtos draustiniai, yra virš 700 rezervatų.
Vidurinėje Vokietijos dalyje vystomas žemės ūkis: vynuogininkystė, sodininkystė. Svarbiausia ūkio šaka - gyvulininkystė,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!