Vokalizė (pranc. vocalise; lot. vocalis – balsis) – tai muzikos kūrinys balsui, be žodžių. Dažniausiai vokalizės dainuojamos balsiais a-o-u-e-i. Tokia dainavimo technika vadinama vokalizavimu. Vokalizacija (it. – vocalizzazione) dainavimas balsiais arba skiemenimis.Vokalizės būna ir solo balsui, ir daugiabalsės.
„Balso vokalinių įgūdžių lavinimas yra labai svarbi dainininko profesinio ugdymo dalis. Keičiantis vokalinės muzikos stiliams, kriterijams, evoliucionavo ir vokalo pedagogika: senus principus keitė nauji, tačiau iki pat šiolei esmine vokalo metodinės koncepcijos ašimi išliko vokalizacija“. (Vainauskienė T., 2002).
Vokalizės aptinkamos jau apie XVIII a. vidurį. Pirmoji vokalizacijos mokykla gimė Italijoje – belcanto mokykla. Pagal to meto italų pedagogų požiūrį, vokalizacijoje vyravo „a“ balsis, pagal kurį buvo formuojamas vokalinis tonas.
„Tokia nuostata italų mokykloje išliko bemaž iki XX a. vidurio. Itališkojo dainavimo menui plintant Europoje, vokalizaciją, kaip dainavimo pedagogikos pagrindą, perėmė kitos vokalo mokyklos (prancūzų, vokiečių). Tyrėjai, besidomėję šios epochos dainavimo menu, linkę manyti, kad būtent vokalizacijos pagalba tapo įmanoma nepaprastai ištobulinti žmogaus balso galimybes“. (Vainauskienė T., 2002).
XVIII a. vokalo pedagogas Jean-Antoine Bérard (1710−1772) savo dainavimo mokslo knygoje „L'Art du chant“ (1755 m.) išspausdino kompozitorių Jean-Baptiste Lully ir Jean-Philippe Rameau dainų rinkinį, kuriame nebuvo šių dainų tekstų. Jis jas pasirinko vien dėl to, kad jos tiko kaip pratimai jo dainavimo pamokoms.
XIX a. vokalizės buvo jau plačiai naudojamos pedagoginiais tikslais dainavimo ar klausos lavinimo pamokose. Paralelinė šio žanro vystymosi kryptis atsirado taipogi XIX a. pradžioje: Felix Mendelssohn-Bartholdy 1828 m. įtvirtino naują tuo metu žanrą – dainą be žodžių, kurioje dainingą pirmąjį balsą groja instrumentas (pvz. fortepijonas).
Vėliau šios dvi formos vystėsi kaip savarankiški žanrai. Visgi vokalizes, kaip meno kūrinius kūrė daugelis kompozitorių: Louis Spohr, Gabriel Fauré, Igor Strawinsky, Heitor Villa-Lobos, Mauricio Kagel. Garsūs šio žanro kūriniai yra Reingoldo Gliero Koncertas balsui su orkestru, Juozo Gruodžio „Vokalizė“ moterų chorui ir t.t. Bene žymiausias šio žanro kūrinys – Sergejaus Rachmaninovo vokalizė Op.34 Nr.14, parašyta 1912 m. ir skirta sopranui Antoninai...
Šį darbą sudaro 2028 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!