Visuomenės nuomonė ir žinios apie azartinių žaidimų priklausomybę: kiekybinis tyrimas

Įvadas

Darbo aktualumas

Lietuvos Lošimų priežiūros tarnyba 2022 m. atliko tyrimą, kurio tikslas buvo sužinoti visuomenės nuomonę apie azartinį lošimą. 88% dalyvavusių respondentų teigia, kad niekada gyvenime nėra žaidę jokių azartinių žaidimų, o iš 12% kurie yra žaidę, didžioji dalis – rečiau nei kartą per metus. Be to, 70% žmonių nepažįsta asmenų, kurie žaidžia azartinius žaidimus (Lošimų priežiūros tarnyba, 2022). Todėl, galima daryti prielaidą, jog didžioji dalis Lietuvos visuomenės turi mažai žinių šioje sferoje. Dėl šios priežasties, visuomenė dažnai neteisingai supranta priklausomybės nuo azartinių lošimų prigimtį, laikydama ją moralinio silpnumo, o ne medicininės būklės požymiu (D. Feeney, K. Whyte, 2016).

Viena iš problemų, su kuria susiduria žmonės, patiriantys priklausomybę nuo azartinių žaidimų, yra tai, kad asmuo pradeda atsitraukti nuo šeimos. Taip pat, lošimas atima daug laiko, o neretai ir pinigų, todėl asmuo pradeda meluoti. O tai savo ruožtu komplikuoja santykius su artimaisiais (R. Sadauskaitė, 2007). Be to, asmenys, patiriantys priklausomybę nuo azartinių žaidimų, dažnai susiduria su socialine atskirtimi, negatyviais stereotipais, socialinio statuso praradimu bei diskriminacija, kas gali daryti neigiamą įtaką jų psichinei sveikatai, keliant stresą ir nerimą (N. Hing, A. M. T. Russell, S. M. Gainsbury, 2016).

Dėl to, žmogus, kenčiantis nuo šio sutrikimo, gali nenorėti kreiptis pagalbos. O tie, kurie turi draugą ar šeimos narį, turintį problemų dėl azartinių žaidimų, gali turėti dvejonių apie paskatinimą jį kreiptis pagalbos, jei neturi žinių apie šį sutrikimą bei gydymo galimybes (D. Feeney, K. Whyte, 2016). Taip pat, lošimo sutrikimų turintys žmonės jaučia nerimą, susijusį su socialinio bei profesinio atmetimo galimybe, ir dažnai slepia savo sutrikimą, o tai gali trukdyti jų gydymui (K. Dąbrowska, Ł. Wieczorek, 2020).

Taigi, norint sumažinti neigiamas pasekmes asmenims, patiriantiems priklausomybę nuo azartinių žaidimų svarbu tyrinėti konkrečią visuomenės nuomonę bei informatumo lygį apie šį sutrikimą ir asmenis, patiriančius jį.

Darbo naujumas ir ištirtumas

Lietuvoje E. Meiženis, J. Sondaitė (2015) tyrinėjo įsitraukimą į azartinius lošimus skatinančius ir mažinančius veiksnius. R. Sadauskaitė (2007) analizavo kada lošimas tampa priklausomybe ir kokie simptomai rodo, kad šis užsiėmimas tapo pavojingas. N. Skokauskas, R. Satkevičiūtė, B. Burba (2003) tyrė patologinio potraukio azartiniams lošimams susibendrinimą su kitais psichikos sutrikimais. Daugiausiai azartinius žaidimus Lietuvoje tiria Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos. Dauguma jų tiriamų objektų - visuomenės nuomonė apie priklausomybę nuo azartinių lošimų ir jos paplitimas. Šie tyrimai atliekami kasmet, apklausiant įvairių Lietuvos savivaldybių gyventojus.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!