Viskas apie Reformaciją

Nesuklysime, jei Viduramžių europiečius vadinsime katalikais, kadangi to meto katalikų bažnyčia buvo galingiausia organizacija. Ji valdė švietimą, mokslą ir kultūrą, darė didelį poveikį valstybių valdovams. Tačiau 16a. kilo visuomeninis, politinis ir religinis judėjimas – reformacija - dėl religijos atnaujinimo ir Katalikų bažnyčios pertvarkymo, religinis sąjūdis vakarų krikščionybėje, siekęs reformuoti katalikybę.
Reformacija pradėjo plisti 16 a. (1517m.) Vokietijoje. Jos pradininku yra laikomas Martynas Liuteris. 1517 m. spalio 31 d. M.Liuteris ant Vitenbergo pilies bažnyčios vartų iškabino savo surašytus tvirtinimus, kad indulgencijos negali išgelbėti sielos. Šis įvykis laikomas reformacijos pradžia.
1. susiskaldžiusi valstybė ir silpna imperatoriaus valdžia sudarė sąlygas Katalikų bažnyčiai užimti privilegijuotą padėtį. Eiliniai kunigai buvo prastai išsilavinę ir skurdžiai gyveno, o vyskupai turtais ir prabanga varžėsi net su kunigaikščiais. Dvasinius reikalus užgoždavo godumas ir turto siekimas.
2. visi gyventojų sluoksniai buvo pasipiktinę Bažnyčios turtais ir dideliais mokesčiais Bažnyčiai.
3. Pasipiktinimą kėlė ir indulgencijų pardavinėjimas. (Indulgencijos – tai nuodėmių atleidimo raštas, kuriame buvo skelbiama, kad jį nusipirkus yra gaunamas nuodėmių atleidimas).
4. 16a. Vokietiją pasiekė Italijoje gimusios humanistinės idėjos.
1. Žmogus gali išganyti savo sielą tikėjimu; dvasininkija, kaip tarpininkas, nereikalinga.
2. Žmogus turi tarnauti Dievui. Visi tikintieji Dievui lygūs. Reikia panaikinti katalikų hierarchiją, nepripažinti popiežiaus laiškų, Bažnyčios susirinkimų.
3. Vienintelis tikėjimo šaltinis – Šventasis Raštas. Jį kiekvienas tikintysis gali aiškinti pats.
4. Švietimą, ligonių slaugą, pasak jo, reikia perduoti pasauliečiams.
5. Bažnyčia, Liuterio manymu, turėjo atsisakyti visų turtų ir rūpintis tik dvasiniais reikalais.
6. Neigė celibatą. Jo manymu, vienuoliai daug daugiau nuveiktų išėję iš vienuolynų ir gyvendami pasaulietišką gyvenimą.
Reformacija plito dviem srovėm:
1. Nuosaikioji biurgerių kunigaikščių srovė pasisakė už taikią reformą. Siekė atskirti Vokietijos bažnyčią nuo popiežiaus, sukurti pigią Bažnyčią. Šios srovės atstovas buvo M.Liuteris.
2. Valstietiška plebėjiška srovė pasisakiusi ne tik prieš Katalikų bažnyčią, bet ir prieš stambius feodalus. Tikėjimo šaltinis – ne Biblija, o žmogaus protas – gyvas apreiškimas (atstovas T.Miunceris). 1525 m. kilo valstiečių karas. Sukilę valstiečiai reikalavo panaikinti prievoles, lažą,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!