Viskas apie pjovimą

1.Pjovimo režimo elementai gręžime Pjovimo greitis v, tai labiausiai nutolusio nuo grąžto ašies taško apskritiminis greitis. Pastūma s, tai grąžto pasislinkimo išilgai ašies atstumas grąžtui apsisukus vieną kartą. s- [mm/aps], sz=s/2 [mm/aps], minutinė pastūma smin=s·n [mm/min]. Pjovimo gylis t, tai atstumas tarp apdirbto paviršiaus ir grąžto ašies. Nuopjovos storis a, tai mažiausias atstumas tarp pjovimo briaunos dviejų padėčių grąžtui apsisukus vieną kartą. (63psl.17) Nuopjovos plotis b, tai pjaunančios metąlą pjovimo briaunos ilgis.(63psl.18) Nuopjovos plotas Fz, tai pjovimo briaunos nupjauto sluoksnio skerspjūvio plotas grąžtui apsisukus vieną kartą Abiejų briaunų nupjautas plotas Mašininis laikas Tm. (64psl.19) 2.Grežimo proceso ypatumai: 1. Labai maži kampai grąžto centrinėje dalyje ir neigiami ant skersės, padidina nupjaunamos drožlės deformaciją, trinties jėgas ir taip pat šilumos išsiskyrimą pjov zonoje. 2. Padidintas šilumos išsiskyrimas gaunasi ir dėl to kad juostelės neturi užpakalinio kampo. 3.Pjov proceso metu grąžtas ilgą laiką liečiasi su drožle, nes yra apsunkintos, drožlės nuvedimo sąlygos, išeinanti drožlė trukdo patekti į pvovimo zoną TA skysčiams todėl temperatūriniai rėžimai pajovimo zonoje yra didesni. 4.Skirtingi greičiai įvairiuose pvo briaunos taškuose padaro sudėtingu drožlės susidarimo procesą, taip pat ir drožlės slinkima priekiniu paviršiumi. 3.Pjovimo jėgos ir galingumas. Spiralinis grąžtas turi 5 pjovimo briaunas- dvi pagrindines, dvi juosteles ir skersę. Kiekvieno briaunos jėgas galma išskirstyti į dedamasias. Pz- liestinė apksritimui, Px- lygiagreti ašiai. Py- eina per centrą. Ašyje x veikianti pastūmos jėga Pa turi nugalėti pasipriešinimo jėgas. Eksperimentais nustatyta, kad Momenų suma apie x ašį: Psk-skersės pasipriešinimo jėga. Pjx- grąžto juostelės trinties jega.. Pjovimo galingumą sudaro galingumas Ngs grąžtui sukti ir galingumas išilginiai grąžto pastūmai suteikti Ns. Np=Ngs+Ns. Galingumas grąžtui sukti siekia iki 1,5% nuo viso galingumo Np. Todėl jį galima atmestu ir variklio galingumas bus: . 4.Spiralinių grąžtų elementai: l1- darbinė dalis l2- pjaunačioji dalis l3- kreipiančioji dalis, (kalibruojanti dalis) l4- kakliukas l5- kotas l6- letenėle l7-su peteliu 1- priekinis paviršius 2- užpakalinis paviršius 3- pagrindinė pjovimo briauna 4- juostelė( siauras ruoželis ant cilindrinio paviršiaus pagal sraigtinį griovelį, gręžiant grąžtui nukreipti tiesia linija) 5- skersė ( linija jungianti 2 pjovimo briaunas ) w- sraigtinio griovelio posvyrio kampas. φ- grąžto viršūnėje kiekviena briauna sudaro pagrindini kampa plane su grąžto ašimi, taigi ir pastūmos kryptimi. 5.Grąžtų dylimas ir patvarumas: Gręžiant dyla grąžto užpakalinis ir priekinis paviršius, juostelė, skersė ir pjovimo briaunų susikirtimų su juostelėmis kampučiai. Užpakalinis paviršius dyla nevienodai: prie skersės dyla mažiau , o iš išorės – daugiau, nes čia pjovimo greitis yra didžiausias. Blogiausiai kai nudyla briaunų susikirtimo su juostelėmis kampučiai, tada norint pagalasti grąžta reikia nuimti iki didžiausios darbinės dalies. Grąžto patvarumas T- tai darbo laikas iki jam atšimpant, t.y. nuo galandinimo iki galandinimo. Didžiausia įtaka patvarumui turi pjov greitis V.Tm=A. 6.Ivairių tipų hrąžtų konstrukcinės įpatybės: Spiraliniai grąžtai su kietlydinio pjaunančia dalimi grąžtai naudojami gręžti grūdintą ar kietą plieną, marmurą, stiklą, ketų ir kitas sunkiai apdirbamas medžiagas. Ploni grąžtai daromi vientisai iš kietlydinio, o storesni su kietlydinio plokštelėmis. Giliojo gręžimo grąžtai: Giliam gręžimui naudojami spiraliniai grąžtai kurių ω=40-60º. Gilioms skylėms gręžti naudojami grąžtai su aušinimo skysčio padavimu per grąžto šerdį. Aušinimo skystis tiesiogiai patekęs į pjovimo zoną aušina pjovimo briaunas ir išplauna į paviršių drožles. Tokiu principu dirba ir vienabriauniai šautuviniai. Žiediniai grąžtai: Jais gręžiamos didelio skersmens iki 200mm, ir kartais gilios iki 0.5 metro skylės. Jie išpjauna žiedinį griovelį palikdami vidinę strypo dalį. Grąžto tuščiavidurio korpuso gale yra pakaitomis pritvirtinti peiliai, kurie pjauna galinėmis pjovimo briaunomis, kaip pjovimo peiliai. Priklausomai nuo grąžto išorinio skersmens pjovimo briaunų būna nuo 4 ik 10. Drožlėms šalinti jo išorėje yra spiraliniai grioveliai. Centrinimo grąžtai: Jais gręžiamos centrų duobutės, kuriomis detalės tvirtinamos tarp ilčių šlifuojant, tekinant ir kt. Plunksniniai grąžtai : Gręžiant didelio skersmens gilias skyles, mažo seniškumo gamyboje apdirbant trapias ir kietas medžiagas naudojami plunksniniai grąžtai. 7.Gylinimo ir plėtimo procesas, panaudojimas: a.gilintuvas, b.cilindrinėms skylėms, c.kginėms skylėms, d.skylių prielajoms. Gilinimas naudojamas prieš tai išgręžtas arba atlietas skyles, norint padidinti jų tikslumą ir sumažinti paviršiaus šiurkštumą. Gilinant padaromi cilindriniai ir kūginiai lizdai varžtų galvutėms. Nelyginamos skylių prielajės. Gilinimu pasiekiamas 9-10 tikslumo kvalitetas, 9-šiurkštumas Ra=2.5:1.25µm. Lyginant su grąžtu gilintuvas yra panašūs, tik turi daugiau pjovimo briaunų, nemažiau 3, o tuo pačiu ir kreipiančių juostelių, kurios skylėje nukreipia gilintuvą. Gilintuvas neturi skersės, dėlto taip sumažėja skylės išmušimas. Užlaida gilinimui t=1-4 mm. Kai reikia gauti didesnio tikslumo ir mažesnio šiurkštumo paviršius, po gilinimo operacijos-plečiama. Plėtimas dažniausiai yra baigiamoji operacija ir joje gaunamas labai tikslus ir mažo šiurkštumo paviršius. Plėtimas gali būti: pusiau glotnus, glotnus ir tikslus. Tiksliuoju plėtimu galima pasiekti 6 kvaliteto tikslumą, o Ra=0.16-0.08 Plečiant nuimame mažesnę užlaidą negu gilinant. Glotniai plečiant 0.05-0.1 mm. Labai mažos užlaidos sukietina paviršių ir sumažina glotnumą, nes pjovimo briaunos pradeda slysti apdirbamu paviršiumi. 8.Gilintuvų konstrukcija l 1- darbinė dalis, l2-kakliukas, l3- kotas. Jie būna vientisi ir užmaunamieji. Vientisi dažniausiai būna mažesnio skersmens (10-32 mm). Spiraliniai su 3 pjovimo briaunoms. Jie gaminami iš greit pjaunamo plieno arba iš konstrukcinio plieno su presuotomis plokštelėmis arba įstatomais kietlydinio dantimis. Gilintuvai būna dviejų numerių. Nr.1-kai po gilinimo naudojamas plėtimas ir kai paliekama užlaida plėtimui, o gilintuvas Nr.2 yra baigiamajam apdirbimui. Užmaunamieji gilintuvai užmaunami ant koto ir dažniausiai turi 4 ar daugiau dantų Gilintuvų darbinėje dalyje yra trumpa pjaunančioji ir ilga kalibruojančioji dalis. Pjaunančiosios dalies pjovimo briaunos sudaro su ašimi kampą φ=30-60º 9.Plėstuvų konstrukcija: Plėstuvai skirstomi į rankinius ir mašininius su cilindriniu arba kūginiu kotu. Pagal formą skirstomi į: cilindrinius ir kūginius. Cilindriniai plėstuvai buna vientisi arba užmaunami.Vientisų plėstuvų pagrindinės dalys: 1-darbinė dalis, 2-kakliukas, 3- kotas. Darbinėje dalyje centruojanti dalis l0, pjaunančioji dalis l1, kalibruojanti dalis l2, ir kreipančioji dalis l3. Rankinis: Mašininis: Užmaunami plėstuvai būna tik mašininiai. Jie daromi iš greitapjuvio plienio arba su įstatomais kietlydinio dantimis. Kalibravimo dalyje juostelė f=0.05-0.25. Mašininių plėstuvų φ=4-5°-ketui, 10-15°- plienui apdirbti. Plečiant aklinąsias skyles φ=45-60° Plėstuvų dantys daromi daromi su tiesiasi ir sraigtiniais grioveliais. Su sraigtiniais grioveliais naud plėsti skylėms kuriuose yra išilginiai grioveliai. Morzės kūgių skyles apdirbamos 3 plėstuvų komplektu: 1.apdirbama rupiai, skyle gaunama laiptuota. 2.Tarpinis- jo skyle padaroma kūgiška be laiptelių. 3-Glotniam apdirbimui- jis turi daugiu dantu nei tarpinis. Plėstuvais pjauname mažu gyliu ir mažu greičiu. Todėl dyla dyla gylintuvo dantų užpakaliniai paviršiai ir pjovimo briaunų susikirtimo su juostelėmis kampučiai. Plėtimas yra baigiamoji operacija todėl jų nudilimas vertinamas pagal technologini nudilimo kriterijų. Plėstuvas laikomas tinkamu kol skylės skersmuo atitinka tolerancijas, o apdirbtas paviršius leistinas šiurkštumo normas.Patvarumas nuo 40 iki 180min. Serijinėje gamyboje taip pat naudojami kombinuoti įrankiai: kelių matmenų gražtai ir gilintuvai, grąžtas su gylintuvu, cilindrinis ir kūginis gilintuvas. 10.Frezavimas: Tai vienas iš našiausių būdų apdirbant plokštumas, taip pat apdirbami laiptuoti paviršiai, grioveliai. 1.Plokštumų frezavimas cilindrinėmis frezomis, tiesiadantėmis ir istryžais dantimis: B-frezavimo plotis, D-frezos skersmuo, t-gylis. 2,Plokštumų frezavimas galinėmis frezomis.Frezos ašys statmenos apdirbamai plokštumai: Df-frezos skersmuo. 3.Griovelių frezavimas diskinėmis frezomis. Bf- frezos storis, kai Bf10mm)krumpliaraciai iesiais,istrizais ir sevroniniais krumpliais.Skirtos glotniam ar rupiam apdirbimui. Kopijavimo budu frezuojami krumpliaraciai universaliomi frezavimo staklemis.Toks budas nenasus ir taikomas vnt ir smulkiaserij gamyb bei remonto darbams.Fasoniniai peiliai. Labai retai naud drozti drozimo staklemis.Naud krumpliu drozimo galvutes,kuriuose fasoniniai moduliniai drozimo peiliai isdestyti aplink ruosini ties kiekviena tarpkrumple.Darbo nasumas droziant daugiapeile drozimo galvute yra kelis kart >negu frezuojant diskine mod freza po viena krumpli,be to>tikslumas.Gamyba brangi,apsimoka tik masine gamyba.Ridinimo budas.Cilindriniu krumpliaraciu krumpliai ipjaunami ridinimo budu krumpliaratiniais drozikliais,sukutiniais drozikliais arba sliekinemis frezomis.Profilis priklauso nuo ipjaunamu krumpliu modulio,o ne nu ju sk;tuo paciu ir galima pagaminti krumpliaracius su iv krumpliu sk >tikslumo negu kopijavimu.Krumpliaratiniai droziklai.droziami krumpliaraciu tiesus arba istrizi isoriniai ir vid krumpliai,jais droziami krumpliaraciu blokai,krumplioti sektoriai ir kt krumpl det,pasiekiant 6 tiksl lap.Buna trejopi:diskiniai,puodiniai,kotiniai.Pastarajo tipo droz droziami vid susikabinimo krumpl.Drozikliai dazn is greitapj plieno.Sliekines frezos.gaminami tiesiakrumpliai arba istrizakr cil krumpl isor krumpliais ir sliekraciai.Pagal paskirti buna rupiojo,glotniojo ir preciazinio apdirbimo. Sliekines frezos g.b. vientisos ir surenkamos Vientisos is greitapj pl arba legir ir pl istisai arba prlituojant ploksteles.Surenkamos buna didelio modulio,ju dantys tvirtinami konstrukcinio pl korpuse varztais,pleistais ir kt budu.Irankiai krumpliams isbaigti.Krumpliu sevingavimas.Sevingavimas-krumpliu apdirbimas,kai nuo ju pavir nuskutamos labai plonos(5-15μm)drozleles spec ir –severiu.Taikomas negrudintiems arba uzgrudintiems cil kumpl ir sliekraciu krumpliams isbaigti.Uzlaida 0.1-0.25mm.severiai buna krumpliaracio,krumpliastiebio arba slieko formos.Diskiniai standartiniai ir dazn naud.Ju dantys istrizi tiesiems krumpliams sevinguoti ir tiesus-istriziems,o evolventiniame pavir yra grioveliai,kurie sudaro pj briauneles.Krumpliastiebiniai severiai panasus i krumpliastiebi.dantys trapec formos su grioveliais,sudranciais pj briaunas.naud kai nera sevingavimo stakliu.galima sevinguoti universaliomis frezavimo staklemis,istacius ruosini tarp centru ilciu.Sliekiniai severiai-pansus i slieka ir,kuriu viju sonuose yra grioveliai,sudarantys dantukus.naud sliekraciams sevinguoti.Krumpliu pritrynimas.Uzgrudinti krumpliaraciai dazn pritrynami arba reikiant slif.pritrynama etaloniniais krumpliaraciais,dazn is ketaus.Pritrynama ir nasesniu budu-3 trintuvais,isdestytais apie ruosini lygiais atstumais.Asys nelygiagrecios del to trinama skirtingomis kryptimis. 35.1Tekinimo stakles.tekinimo stakliu paskirtis ir rusys.Tekinimo stakles-labiausiai paplitusios metalo pjovimo stakles masinu bei prietaisu gamyboje ir remonto cechuose.Galima atlikti iv tekinimo darbus,grezti,gilinti,plesti,sriegti ir t.tNaud spec itaisus,siomis staklemis galima frezuoti,slifuoti,pjuati krumplius ir t.t.Skirstomos i universaliasias,paprastasias,specializuotas.Kievienos ju g.b. paprasto ar progaraminio valdymo.Universaliosiomis galima atlikti iv operacijas,iskaitant sriegima,sraigtiniu pavir ipjovima peiliu.Placiausiai naud masinu gamyboje it vad tiesiog tekinimo staklemis.Jose yra pavaros sraigtas,reikalingas sriegiams ipjauti peiliu.Paprastosios nera pavaros sraigto.Negalima pjauti sriegiu peiliu be spec itaisu.Dazn naud prietaisu gamyboje mazoms detalems gaminti,masinu gamyboje atskiroms operacijoms atlikti.Specializuotomis atliekami tik tam tikri darbai arba tekinamos tam tikros detales,pvz vamzdziai,vagonu asiraciai,kuprojami frezu dantys.Tekinimo stakliu ir apdirbamuju detaliu gabaritus parodo spindelio iskelimo virs stovo aukstis H ir atsumas tarp spindelio bei arkliuko centru L.Stakliu gamos:1)Mazuju paprastuju ir universaliuju tekinimo stakliu gama;jomis galima apdirbti didz skers det:D=100,125,160,200,250mm;2)Universaliuju tekinimo stakliu gama;D=250,320,400,500mm;3)Paprastuju;D=630,800,1000,1250;4)Sunkiuju;D=1250,1600,2000,2500,3200,4000,5000,6300; 36.Tekinimo-sriegimo stakles,ju kinematika,pagrindiniai mazgai,derinimas ir valdymas,eksploatacija,panaudojimo galimybes. Atliekami iv tekinimo,grezimo,gilinimo,pletimo darbai,tarp ju ir peiliu pjaunami metriniai,coliniai,moduliniai ir pitciniai sriegiai bei ruosinio galiniuose pavir ipjaunami spiraliniai grioveliai.Paprastam pl,spal met,grudintam p,sunkiai apdirbamiems met apdirbti.Didz. apdirbamuojo ruosinio d ties stovu-400mm,ties suportu-220mm,didz apdirbamojo strypo,praeinancio pro spindelio skyle,d=50mm.Atstumas tarp centru 650,1000,1400,2000mm.Kinematine pjovimo grandine.Pj gr v tekinant yra besisukancio dazniu n aps/min ruosinio,kurio d mm,apskritiminis greitis.Itvirtinta griebtuve arba tarp centru ruosini suka elektros variklis per dirzine pavara ir greiciu dezes krumplines pavaras.Suk kryptis priklauso nuo to,kuria kryptimi ijungta FM,esanti ant veleno.Pastumu kinematines grandines.tekinimo peilis staklese 16K20 gali slinkti isilgai ruosinio suk asies arba skersai jos.16K20П dar g.b. jo mech pastuma istriza kryptimi kartu su virsutinemis suporto rogemis.Mazgai:spindelis,greiciu dezes mechanizmas,velenu reversavimo mechanizmas,gitaros mechanizmas,pastumu dezes mechanizmas,pavaros velenas,suporto skydo mechanizmas.Gitaros mechanizmas surenkamas pagal pagr sriegiu eilute.Pastumu deze sudaro 3 mechanizmu grupes:parinkimo,dauginimo,skirstymo.Tekinimo staklese pastumos skaiciuojamos vienam spindelio apsisukimui mm/aps. Didesnio tikslumo sriegiai. Pjaunami,isjungus pastumu dezes mechanizmus,sukabinus movas.Daugiapradziai sriegiai pjaunami kaip ir vienapradziai,kuriu zingsnis =1 sriegio eigai.Programines tekinimo stakles .Apdirbami iv formos detaliu isor ir vid pavir keliais praejimais pusiau automatiniu darbo ciklu.Naud vnt,smulkiaserij ir kai kuriais atvejais gamyboje..Pjovimo judesi spindeliui suteikia variklis per trapecine dirzu pavara,automatine 9 gr deze velenais,kuriu suk daznis keiciamas ijungiant elektromagn movomis atitinkamus krumpliaracius,per dirzine pavara ir galvuteje esancius velenus.Isilgines ir skersines pastumas suportui suteikia atskiri zingsniniai varikliai.Min isilgine ir skersini pastuma bus:sis min=0.01mm;ssk min=0.005mm..Revolverines tekinimo stakles.Gaminamos trumpos detales is strypines medziagos arba atskiru ruosiniu.Vietoj arkliuko yra suportas su revolverine galvute,kurios lizduose yra detales apdirbimo technologijos tvarka tvirtinami iv pjovimo irankiai:tekinimo peiliai,graztai,gilintuvai,sriegikliai ir kt.Technologiniam laikui sutrumpinti staklese itasomi spec irengimai-atramos,i kurias atsiremus suportams,sustabdomas pjovimo procesas.Todel apdirbimo metu nereikia detaliu matuoti.Pagl apdirbamu ruosiniu tipa revolverines tekinimo stakles g.b. detalems gaminti is strypo arba is atskiru ruosiniu.Daug nasesnes,bet ju paruosimas darbui sugaisia daug laiko.Racionalu naud serijin gamyb.Pranasesnes:1)trumpesnis pagalbinis laikas ir perstatyti i darbo padeti ir ruosiniams pakeisti greitai veikianciais itaisais;2)

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!