Vincas Mykolaitis - Putinas „Altorių šešėly“ aprašymas

Vincas Mykolaitis-Putinas „Altorių šešėly“

Vasaris - poetas

Vincas Mykolaitis-Putinas XX a. Lietuvos poetas ir prozininkas. Pirmojo lietuviško psichologinio intelektualaus romano “Altorių šešėly” autorius. Romanas „Altorių šešėly“ atskleidžia individo vidinės brandos kelią. O romanas vadinamas psichologiniu dėl to, kad pagrindinis veikėjas save analizuoja daug metų, nes nori pažinti save ir suprasti, kas jis iš tikrųjų yra (kunigas ar poetas). Romanas, nors iš pirmo žvilgsnio glaudžiai siejasi su rašytojo gyvenimu, nes Putinas, kaip ir Vasaris atsisakė kunigystės, nėra autobiografinis, greičiau turi autobiografinių elementų. Autobiografiškas yra istorijos perteikimo būdas, stojimo į seminariją motyvai, ir požiūris į kūrybą. Be to, anot paties autoriaus, Liudą Vasarį kankinę klausimai taip pat yra autobiografinio pobūdžio.

Pirmosios romano dalies turinį sudaro ketveri Liudo Vasario mokslo metai kunigų seminarijoje. Jis stodamas į seminariją, nejaučia jokio noro būti kunigu, bet ramus šešiolikos metų jaunuolis, nė mėginti nemėgino priešintis tėvo valiai.“ Tačiau jis negali prisitaikyti prie kunigų luomo, bet ir negali priešintis, nes pats nebuvo tikras dėl savo pašaukimo. Dar didesnes vidines kovas sukelia pirmoji simpatija – Liucija: ,,Liucė buvo pirmoji moteris, kuri sužadino Vasario vaizduotę ir jo jaunuolišką ambiciją.“ Taigi literatūrai jis jaučiasi pašauktas, o kunigystė yra kitų primesta, dvasinės raiškos forma. Vasaris nebuvo tikras dėl savo talento ir nedrįso jo pripažinti: „Kodėl iš daugelio tūkstančių, tik man, būtent, Dievas būtų davęs talentą?“ Sakoma, kad poezija – tai širdies kalba, vidinės būsenos išraiška. Taigi be galo drovus ir užsidaręs vaikas bando parašyti pirmąjį eilėraštį, mano, kad tuomet jam nebebus drovu išpažinti savo jausmus visam pasauliui. Tai, kas jį neramina, visas vidines kovas, Vasaris išliejo eilėmis. Pirmasis kūrinys ir atskleidžia jo talentą. Tačiau tai nebuvo įsimylėjusio jaunuolio eilės. Iš jo tryško jaunuoliškas nerimas, laisvės pasiilgimas, nepasitenkinimas gyvenimu ir susižavėjimas kažkokiu nepasiekiamu idealu. Varnėno paklaustas, ar bandąs ką nors rašinėti, Vasaris sutrinka, tačiau Varnėno paprašytas, atneša jam savo pirmuosius vaisius, ir netrukus Varnėnas pirmasis iš visų pastebi Liudo talentą ir mato būtinybę jį įvertinti. Deja, Vasaris pamatęs išspausdintą savo kūrinį, nors ir be galo apsidžiaugia, bet dėl savo drovumo ir nepasitikėjimo savimi neįsivaizduoja savęs kaip didžio poeto, o savo kančią išreiškia vidiniu monologu: ”Poetas?.. Poezija?… Ne! Visa tai turbūt ne man…” Pokalbyje su Vasariu, Varnėnas pripažįsta: ,,Gabumų tu tai turi, bet svarbu, kad sugebėtum tuos gabumus sunaudoti. Turiu tau atvirai pasakyti, kad seminarijoje ir kunigaujant tai bus nelengva.“ Vasaris supranta, kad jo draugas teisus. Vėliau jis įsijungia į slaptos lietuvių klierikų kuopelės veiklą, tačiau išspausdinus porą eilėraščių, jis greit pajunta, kad ir tai negali uždegti jo širdies. Tą kūrybą varžo kunigiškos dogmos, ir jis sau taiko šiuos Tiutčevo žodžius: “ Tylėk, dangstykis ir paslėpk svajones savo ir jausmus”. Liudas samprotauja: “Išrinktuoju aš nesu ir nebūsiu, bet eiliniu kunigu – darbininku galiu būti”. Tačiau tokios mintys gramzdino jį į apatiją. Liudas nori savyje suderinti - gerą kunigą ir talentingą poetą. Bet jo maištinga asmenybė negali susitaikyti su šaltumu ir oficialumu. Poetiška jaunuolio siela veržiasi į gėrį, į grožį, į kitą žmogų. Norą tapti laisvu žmogumi padidina meilė. Susižavėjimas Katedros Nepažįstamąja, Liudą įkvepia. Ją pamačius iškart kyla nuotaika, jis tarsi bėga nuo seminarijos rutinos. Ji jo idealas, įkvepėja. Tai vienintelis objektas, kur Vasaris gali nukreipti savo poeziją, būdamas seminarijoje. Jis bando vertinti savo kūrybą, mato, kad jo eilėraščiai nesiderina su kunigystės dvasia: „Vienuose yra erotinių motyvų, kituose reiškėsi jo nepasitenkinimas, nusivylimas ir maištingumas, trečiuose tuščios arba kunigui neleistinos svajonės.<...> o eilėraščiai, kurie derinosi su jo kunigo dorybėmis ir charakteriu, buvo tokie menkučiai, kad Vasaris gailėjosi juos parašęs.“ Pirmoji dalis, kurioje užsimezga kunigo ir poeto konfliktas, baigiasi kunigo laimėjimu, nes Vasaris, vis dėl to, priima šventinimus.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!