Vilkaviškis

1868 m. Paežeriuose buvo atidaryta rusiška pradžios mokykla, į kurią Vincukas buvo atvestas vienas iš pirmųjų. Tėvui patiko Vinco uolumas ir polinkis mokslui, todėl nesvarstydamas leido jį mokytis toliau. Nuo 1871m. Vincas-Marijampolės gimnazijos auklėtinis. Mokslas gimnazijoje jam sekės gerai, laisvalaikiu jis smuikuodavo, globodavo jam patikėtus žemesniųjų klasių mokinius, toliau mokėsi lenkų kalbos ir save jau laikė lenku. Tėvas, įžvelgdamas sūnaus gabumus, mintyse įšventino jį į kunigus ir užsiminė apie Seinų kunigų seminariją.
Vinco Kudirkos MEM. Muziejus. Senovės graikai muziejų vadino mūzų šventove, šiandien sakytume - tai istorijos šventovė, kurią aplanko kiekvienas, norintis pajusti savo šaknų stiprumą ir būties amžino kitimo neįveikiamą Žmogaus proto galią. Mes, dirbdami šiandien, kuriame ateitį, žinių ir patirties ieškodami praeityje. Tad kviečiame aplankyti Paežerių visuomeninį V.Kudirkos muziejų, susipažinti su amžina Lietuvos kultūros istorijos atkarpėle, prisilieti prie garbingos praeities, kad taptumėte nuo to prisilietimo stipresni. Muziejaus ekspoziciją sudaro V.Kudirkos literatūrinis palikimas, jo asmeniniai daiktai, kitus paežeriečius - švietėjus menantys eksponatai, Suvalkijos buities etnografijos kampelis.
Muziejuje yra eksponuojami: V.Kudirkos smuikas; daiktai, naudoti buityje; V.Kudirkos portfelis.
1941m. birželio 22d. bolševikai Budavonės miške žvėriškai nukankino tris kunigus: Vaclovą Balsį, Joną Petriką ir Justiną Dabrilą. Vokiečių okupacijos metais Budavonės miške, ten, kur kunigai buvo nužudyti, iškilo trys betoniniai kryžiai-paminklas kankiniams. „Išvaduotojams“ grįžus buvo susprogdintas. Atstatytas 1989m. Beje, ne be vargo-dar tarybinė vietos valdžia atkakliai įrodinėjo, jog tai vokiečių darbas ir K.Janulaičiui, Vilkaviškio Sąjūdžio koordinacinės tarybos nariui, teko ilgai gramdyti rūdis, kol įrodė, kad kulkos buvo raudonos. Nors visi tai žinojo.
Kiršai priklauso Alvito miesteliui. Alvito pradinėje mokykloje mokėsi Salomėja Nėris. Už poros kilometrų, prie Širvintos, yra senoji Bačinskų sodyba. Karas sunaikino gyvenamajį namą, tačiau daug kas čia mena S.Nėrį: keroja vešlūs alyvų krūmai, žaliuoja diemedis, auga senos obelys.Prie paminklinio akmens rasime padėta gėlių. Nestinga čia ir lankytojų, bei ekskursijų.
Salomėja Nėris gimė 1904 m. lapkričio 17d. Kiršuose. 1928 m. baigė Kauno universiteto teologijos ir filolosofijos fakultetą....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!