Viliamo Goldingo romano „Musių valdovas“ veikėjai, jų charakterio kaita

Viliamo Goldingo romano „Musių valdovas“ veikėjai, jų charakterio kaita Šiandienos visuomenėje galima rasti daug skirtingų žmonių. Visi mes turime savitą charakterį, kitaip atrodome ir užsiimame įvairiais dalykais. Kiekvieno požiūris i tą patį dalyką gali smarkiai skirtis. Taip pat ir knygose - veikėjai nėra vienodi, turi skirtingas vertybes, mąsto kitaip. Britų rašytojo Viliamo Goldingo alegoriniame romane „Musių valdovas“ puikiai vaizduojami veikėjų skirtumai ir jų charakteris, atsidūrus neįprastoje ir netikėtoje situacijoje. Galima aptikti tiek statiškų, tiek kintančių charakterių veikėjų. Taigi savo kalboje, aptarsiu pagrindinius šio romano veikėjus ir jų charakterio kaitą. Autorius kūrinio pradžioje pristato du veikėjus: Ralfą - paprastą, nuoširdų, simpatišką berniuką, besimėgaujantį salos gožiu ir Kriuksį – ligotą, apkūnų , tačiau išmintingą berniuką. Jie abu norėtų sužinoti ar dar kam nors pavyko išsigelbėti iš sudužusio lėktuvo. Tam pasitarnavo trimitavimas su paplūdimyje rastu kiaukutu. Pasirodo, išsigelbėjo vien vaikai – berniukai, skirtingi amžiumi, kūno sudėjimu, auklėjimu, patirtimi, jėga. Visi jie norėtų grįžti namo. Čia autorius pristato dar vieną ryškią asmenybę – Džeką. Chorui vadovaujantis, savim pasitikintis ir geros nuomonės apie save vyresnysis berniukas. Jis mano, kad yra stipriausias iš visų, todėl įžūliai pasisiūlo būti vadu. Kilus nepasitenkinimui, kaip ir dera jauniems civilizuotiems žmonėms, berniukai surengia rinkimus. „Džekas bandė prieštarauti, tačiau šūkaliojimai, kurie iš pradžių išreiškė visų norą turėti vadą, galiausiai virto Ralfo kandidatūros kėlimu. Vargu ar bent vienas berniukas būtų galėjęs paaiškinti, kodėl taip yra <...> Tačiau sėdintis Ralfas išsiskyrė kažkokiu ramumu: imponavo jo ūgis, patraukli išvaizda, ir bene labiausiai visus traukė kiaukutas, nors patys to nė nesuvokė.“ Ralfas pastebėjęs Džeko nepasitenkinimą, pasiūlo jam su choristais tapti medžiokliais. Taip autorius atskleidžia Ralfo taikų ir draugišką būdą. Džekui buvo priimtinas azartas tykoti žvėries ir pasitenkinimas nešti laimikį tiems, kurie medžioti nesugebės. Veikėjai bando palaikyti tvarką įvesdami taisykles. Iš pradžių, rodos, naujieji salos gyventojai gėrisi salos gamta, vaizduojami draugiški, juos jungia bendri troškimai, nustatytos nesudėtingos taisyklės, savotiški salos įstatymai. Jie stato šėtras ir budi prie laužo, kad dūmus pastebėtų praplaukiantys laivai. Ralfas stengėsi, kad vaikai būtų išgelbėti. Jis vis įsakinėja, kad būtų užkurtas laužas tam, kad jie būtų išgelbėti. Džekas yra laukinės prigimties šalininkas. Jam galvoje medžioklė, kraujo liejimas. Kriuksis knygoje buvo realybės atstovas – protingas, tačiau jo niekas neklausė, dėl jo išvaizdos. Kriuksis buvo apkūnus, nevikrus. Turėjo problemų su rega, sirgo astma. Knygoje po truputį atsiranda priešiškumas tarp berniukų. Pradžioje visi elgėsi draugiškai, tačiau kuo ilgiau vaikai prabuvo šioje saloje, tuo labiau viskas krypo į blogąją pusę. Pradedamos laužyti taisyklės. Šiai transformacijai atsirasti labai padėjo įsivaizduojama pabaisa atsirandanti tik naktį, kurią mažyliai vis regi sapnuose. Iš pradžių visa tai buvo priimta kaip nesąmonė, bet ji greitai peraugo ir pavirto rimta problema, nes berniukai buvo izoliuoti nuo išorinio pasaulio ir patekę į nepatirtą situaciją. Vaikiškas mąstymas ir suaugusiųjų nebuvimas pasmerkė taisykles žlugti ir paskatino vaikų sužvėrėjimą. Civilizacija ima nykti sulig pirmu pralietu kraujo lašu. Vyksta berniukų pasiskirstymas į dvi grupes: Ralfo - tų, kurie nori išsigelbėti ir išgyventi, nepraradusių sveiko proto, tačiau jaučiančių, jog viltis vis blėsta ir Džeko - siekiantys sugauti šerną, būti sočiais ir linksmintis. Berniukų elgesio pokytį Ralfas nusako šiais žodžiais: „-Aš bijau. Mūsų pačių. Noriu namo. Dieve, kaip noriu namo.“ Civilizacija žlunga... Berniukai lyg kvaitulio apimti įnirtingai sukasi ratu, rėkdami: “Nudobk žvėrį! Perpjauk gerklę! Liek jo kraują!” Dabar medžiokliai tyko ne tik šernų bet ir žmonių. Kriuksis, bandęs sugrąžinti sulaukėjusius berniukus į civilizaciją po žodžių: „-Kas geriau – būti gauja išsidažiusių laukinių, kaip jūs visi, ar būti protingam kaip Ralfas?“ ir „-Kas geriau – gyventi pagal taisykles ir sutarti ar medžioti ir žudyti?“ yra negailestingai nužudomas. Kerštu springsta Džekas su savo „gentimi” , karštligiškai persekiodamas savo buvusį draugą Ralfą, kuris taip pat stengėsi išvengti karo: „-Kas geriau – teisėtumas ir išsigelbėjimas ar medžioklė ir visko griovimas?“. Tačiau likus vos kelioms akimirkoms iki dar vienerių skerdynių, berniukus išgelbėja laivas. Būtent čia visi berniukai, susidūrę su suaugusiaisiais ir civilizuotu pasauliu, virsta tais pačiais žmonėmis, kokie jie buvo prieš sulaukėjimą. Jie visi pravirksta ir iš jų prasiveržia tas silpnumas, sąžinės ir, galbūt, gėdos jausmas, kai prieš tai viskas buvo užgožta žiauraus brutalumo ir negailestingumo. Apibendrinant galima teigti, jog kūrinyje statiško charakterio asmenybės yra: Ralfas – gėrio ir tvarkos sergėtojas, taip pat Kriuksis – išminties balsas. Jie išlieka žmonėmis tikriausiai todėl, kad, milžiniškomis valios pastangomis dirba ne tik dėl to, kad išgyventų, bet kad ir išsigelbėtų. Džeko charakteris kinta. Pradžioje paisęs taisyklių ir elgęsis draugiškai, jis tampa nejautrus, negailestingas, nuožmus, žemina silpnesnius, bet kokia kaina siekia savo tikslo. Autorius šioje knygoje atskleidžia veikėjų charakterius išgyvenančius ekstremaliose sąlygose. Nieks nežino kokie mes būtume patekę į tokią salą.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!