Viešoji kalba

Viešoji kalba

Viešoji kalba – kai kalbame daugiau negu vienam žmogui...

Tai nėra įgimtas įgūdis. Viešasis kalbėjimas – išlavinamas. Tereikia pastangų, noro ir praktikos. Tiek ekstravertui, tiek introvertui. Bet kaip?

Ko gi bijome?

Baimė parausti

Baimė prakaituoti

Ankstesnių nesėkmių baimė

Vertinimo baimė (Baimė nepatikti, apsijuokti)

Publikos baimė

Pabėgusių minčių baimė

Baimė būti savimi

Drebančio balso baimė

Noras dalintis

turi būti didesnis už baimę

Kiekviena kalba turi tikslą

• BENDRINIS TIKSLAS:
• Informuoti
• Įtikinti
• Įkvėpti
• Pralinksminti
• SPECIFINIS TIKSLAS:
• Ką aš noriu, kad mano auditorija po šios kalbos darytų

Viešosios kalbos reikalavimai

• Spėti laiku baigti, bet ir nekalbėti per trumpai.
• Kalboje turi būti aiški struktūra: įvadas – dėstomoji dalis – pabaiga.
• Mintys turi būti dėstomos logiškai.
• Paisyti pagrindinių kirčiavimo taisyklių.
• Kalba turi būti taisyklinga (be kalbos kultūros klaidų) ir sklandi.
• Sakiniai turi būti tikslūs ir aiškūs, kartais išplėsti šalutiniais sakiniais.
• Turi būti tinkamas garsas ir intonacija.
• Turi būti tinkamai panaudota gestų.

Ar kalbant viešai reikia būti savimi?

Nevaidinti, bet atskirti savo vaidmenis ir žinoti, kuriame esame tuo metu, kai kalbame viešai.

• Nevaidinti, bet atskirti savo vaidmenis ir žinoti, kuriame esame tuo metu, kai kalbame viešai.
• Gera kalba – empatija, darbas su savimi ir žinios.

Pagal parengimo ir sakymo būdą viešosios kalbos skirstomos į:

• skaitomąsias (referatai, pranešimai, paskaitos ir t. t.);
• laisvąsias (agitacinės, proginės kalbos);
• improvizuotąsias (proginės, pramoginės kalbos).

Pagal tematiką ir oratoriaus veiklos sritį skiriamos šios viešosios kalbos:

• akademinės,
• juridinės,
• teologinės,
• politinės,
• administracinės.

Pagal teksto funkcijų dominantę atsižvelgiant į tai, ką labiausiai norima paveikti (protą, valią, jausmus), skirstomos į informacines, apeliacines, emocines.

• Pagal teksto funkcijų dominantę atsižvelgiant į tai, ką labiausiai norima paveikti (protą, valią, jausmus), skirstomos į informacines, apeliacines, emocines.
• Informacinė – objektyvumas, nuoseklumas, argumentavimas. (Pranešimas, paskaita, pamoka ir pan.)
• Apeliacinės kalbos – paveikti protą, mąstymą, įsitikinimus, nuomonę.
• Emocinės kalbos – paveikti jausmus. Vyrauja meninio stiliaus elementais (šalia informacijos.)

Geros viešosios kalbos kriterijus –

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!