Vertybės ir pareigos. Vertybių rūšys

Aksiologija – filosofijos teorija, tirianti vertybių prigimtį, jų reikšmę tikrovėje, vertybių tarpusavio ryšius, vertinimo pagrindus ir kriterijus. Tai mokslas apie vertybes, vertybių teorijos samprata.
Visąlaik norime, branginame, siekiame, mylime tai, kas mums yra vertinga, brangu ir prasminga. Galima pažvelgti ir kitaip – kažkas mums yra vertinga, prasminga ir brangu todėl, kad tenkina mūsų poreikius, norus ir troškimus. Tai lyg savotiškas užburtas ratas, iš jo galima išeiti tik skiriant istorinę kultūrinę žmonijos raidą nuo konkretaus individo gyvenimo kelio. Individui paprastai reikia to, kas jo kultūrinėje aplinkoje laikoma vertingu ir siektinu, ką toji aplinka gali jampasiūlyti.
Skiriami du pagrindiniai reikšmingumo aspektai – pažinimo ir vertinimo, du pagrindiniai siekiniai – tiesa ir vertybė.
Vertybės rūšys įvairios: etinės, estetinės, socialinės, teisinės ir t. t.Etines vertybes skirstome į dorovines, vitalines, gėrio ir malonumų vertybes. Dorovinių vertybių reikia siekti. Jos tampa aukščiausiuoju žmogiškosios veiklos tikslu. Dorovinės vertybės susijusios su žmogumi dvejopai: kaip su subjektu (aktyviai) ir kaip su objektu (pasyviai). Taigi dorovinės vertybės visuomet yra tarsi prilipusios prie asmens, bene juos tuo ir labiausiai skiriasi nuo gėrio vertybių, kurios susijusios su daiktais ir jų santykiais. Tai rodo, kad visos dorovinės vertybės teikia pagrindą gėrio ar dalykinių santykių vertybėms.
Estetikos vertybės yra savitos ir ypatingos. Estetinių vertybių bruožus nusako toks apibūdinimas: tai vertybės, kurios neapsunkina mūsų rūpesčiais, nes yra nesusijusios su privalėjimu, iš jų nekyla jokio būtinumo ar pažeminimo, jei mes jų neįvykdome. Jos tarnauja tik tam, kas jas suvokia ir gali jomis gėrėtis. Estetinės vertybės mažiau apibrėžtos negu etinės. Jas aptinkame mene, gamtos grožyje, jos dalyvauja mūsų veikloje bei išgyvenimuose ( muzika, poezija). Pasitenkinimas materialinėmis gėrybėmis visada yra paviršutiniškas. Estetinės vertybės priešingai – skverbiasi į gelmę, o būdamos labai subtilios, yra neišmatuojamos.
Vertybės yra skirstomos į pagrindines ir nepagrindines, aukštesnes ir žemesnes, tikrąsias ir įsivaizduojams. Pagrindinėmis laikomos gyvenimo, estetinės, dorovinės, politinės, pažintinės, religinės vertybės. Filosofo N. Hartmanno požiūriu, dvasinių vertybių pasaulį...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!