Verslo pertraukimo draudimas

LENTELIŲ SĄRAŠAS Lentelė.............................................................................................................................18 PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS 1pav. Verslo pertraukimo draudimo privalumai..............................................................8 2pav. Finansiniai nuostoliai..............................................................................................9 3pav. Įmonės apyvarta...................................................................................................12 4pav. Draudimo sumos apskaičiavimas..........................................................................13 5 pav. Įmonės metinės pajamos ir išlaidos(tūkst.lt.)……...............................................14 6 pav. Įmonės metinės pajamos ir išlaidos(tūkst.lt.), įvykus žalai…...…………....…...15 7 pav. Draudimo kompensacija(tūkst.lt.), įvykus žalai ……...…………………..…….15 8 pav.Verslo pertraukimo draudimu apsidraudusiųjų sk.(%)…………………………..18 ĮVADAS Temos aktualumas. Ši tema aktuali asmenims, turintiems nuosavą verslą ,gamybos, paslaugų ir prekybos įmonėms , kurios, atsitikus draudiminiam įvykiui, nori sušvelninti patirtus nuostolius bei gamybos ar paslaugų teikimo nutrūkimo pasekmes. Šio darbo objektas – draudimo įmonių teikiamas verslo pertraukimo draudimas. Darbo tikstas. Išsiaiškinti verslo nutrūkimo draudimo privalumus ir trūkumus. Darbo uždaviniai: • Išsiaiškinti, kas yra įmonių verslo pertraukimo draudimas • Aptarti, kodėl reikėtų draustis • Nustatyti draudiminius ir nedraudiminius įvykius • Aptarti draudimo sąlygas(draudimo suma, atsakomybės laikotarpis) • Apibrėžti, kaip veikia verslo pertraukimo draudimas Darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas, teorinė dalis, analitinė dalis, rezultatų dalis, išvados ir pasiūlymai bei priedas. Tyrimo metodai. Kiekybiniai metodai (analizė), kokybiniai metodai (laiko eilutės). Darbe naudoti literatūros šaltiniai. Internetas. Darbo struktūros paaiškinimai.Darbo struktūrą sudaro trys dalys, taip pat įeina įvadas, išvados ir pasiūlymai bei priedas.Pirmoji dalis- teorinė.Joje aprašoma draudimo raida , supažindinama, kas yra verslo pertraukimo draudimas ir kokie jo privalumai . Antroji dalis – analitinė. Joje išskirti draudiminiai ir nedraudiminiai įvykiai, draudimo sąlygos ir apibrėžta draudimo veikimo esmė. Trečioje dalyje apžvelgtas ne gyvybės draudimo sektorius bei išskirtas verslo pertraukimo draudimas. 1.DRAUDIMO RAIDA, PRIVALUMAI, DRAUDIMINĖ ŽALA Jau gilioje senovėje galime pamatyti pirmąsias draudimo apraiškas. Seniausios draudimo taisyklės, kurios pasiekė mūsų laikus, išdėstytos vienoje iš Talmudo knygų. Draudimo istorijos raida pradedama skaičiuoti nuo XIII amžiaus, kai pradėjo vystytis jūrininkystė Italijoje. Jau tada draudimas buvo laikomas finansine veikla, nukreipta žalųjdpadengimui. Tuo tarpu operacijos, kuriose iš tolo galime įžvelgti draudimo veiklos pradmenis, atsirado jau šumerų laikais. Tenykščiams prekeiviams buvo išduodama finansinė garantija arba pinigų suma, kuria jie padengdavo nuostolius, jeigu jų prekėms kas nors atsitikdavo pervežimo metu. Vėliau Babilone atsirado ypatingos grupės "prekeivių – skolintojų", kurie skolindavo savo kolegoms, nusprendusiems "leistis į tolimą kelionę" (būtent taip tais laikais vadinosi importo-eksporto operacijos) ir nereikalaudavo pinigų grąžinti, jeigu kelionės metu prekes pavogdavo ar kas nors jomsfgatsitikdavo. Jūrinė prekyba, kuri sparčiai vystėsi Viduržemio jūroje, padėjo vystytis pirmosioms draudimo rūšims. Ši praktika buvo paplitusi Atėnuose ir apie tai savo darbuose rašė Demostenas (Atėnų oratorius); prekeivis, gavęs paskolą, ją grąžindavo tik tuo atveju, jeigu sėkmingai baigdavosi jo kelionė, tuo pačiu grąžindamasfg30%fdaugiaufgpinigųhneihpasiskolino. Antikoshlaikaisfgfdarbininkai, nusamdyti tokiems darbams kaip Egipto piramidės, Saliamono rūmai ir kt. organizuodavo pagalbos kasas tiems kolegoms ar jų šeimoms, kurie susižalodavo ar mirdavofatsitikusfnelaimei. Romos imperijos laikais valdžios atstovai tapdavo garantijomis nuo įvairių rizikų, pasirašydami ypatingus protokolus su tiekėjais ir prekeiviais, kurie įsipareigodavo rūpintis legionieriais Ispanijoje; padengdavo nuostolius, kai karo ar audros metu buvo prarandami laivai, pervežantys ginklus ar būtiniausius pragyvenimui daiktus. Ilgoms kelionėms po Viduržemio jūrą buvo taikoma pristatymo paskola: nuo 50% ir daugiau priklausomai nuo krovinio ir laivo vertės.1 XII a. pabaigoje – XIII a. pradžioje vystantis ekonomikai, Romos katalikų bažnyčia, kuri buvo labai įtakinga visose sferose, negalėjo likti augančios pinigų skolinimodpraktikosfirulupikavimoynuošalyje. 1234 m. popiežiaus Grigaliaus XI dekretu, vadovaujantis Šventojo Rašto principais buvo uždraustos visos operacijos, susijusioshsuhlupikavimu.Bet, suprasdama paskolos svarbą ekonomikos vystymuisi, bažnyčia po kurio laiko pakeičia savo sprendimą, leisdama lupikavimą, bet su protingomis palūkanomis, tokiu būdu leisdama atsirasti "protingų palūkanų" teorijai, teigiančiai, kad gautas atlygis turi būti proporcingas paslaugai, atliktai prekeiviui, pasiskolinusiam asmeniui, arba bet kuriam ūkininkaujančiam subjektui tuo pagrindu, kadknegalimakpelnytisoišoartimoksavo. Uždrausdama ir ribodama lupikavimą, bažnyčia galėjo stipriai pabloginti jūrinės prekybos vystymąsi. Bet bažnyčios veiksmai padėjo vystytis apsaugos nuo rizikos sistemai ir atsirasti draudimo sutarčiai. Po pirmojo bažnyčios sprendimo prekeiviai – bankininkai stengėsi apeiti formalų draudimą. Skirtumas tarp antrą kartą pirktos prekės ir pardavimo ir yra rizikos kaina ir užima paskolos procento dalį, uždraustą bažnyčios. Sugalvoję tokias schemas, jūreiviai ir skolintojai padėjo atsirasti draudimo sutartims. Pervežėjai mokėjo prekeiviams ar bankininkams "rizikos kainą" – papildomą sumą pinigų priklausomai nuo to, kokio tipo buvo laivas, krovinys ir pervežimo trukmė. "Rizikos kaina" buvo pavadinta draudimo premija.Tokiuhbūdugirgatsiradogdraudikogprofesija. 2 Draudimas kaip bendradarbiavimo forma atsirado dar pačiais seniausiais laikais. Senovės graikų mainų operacijos yra laikomos draudimo prototipu. Demostenas rašė, kad tokios operacijos buvo naudojamos jūrininkystės prekyboje. Skolintojai išnuomodavo laivus. Po to, jeigu kelionė būdavo sėkminga, pinigus grąžindavo su procentais, o jei kažkas jūroje nutikdavo - visai negrąžindavo. Buvo nustatytas labai aukštas procentas, kuris leisdavo sukauptą kapitalą panaudoti jūrinės rizikos padengimui. Panašūs į dabartinius draudimo susivienijimus buvo XII amžiuje Islandijoje atsiradę valstiečių susivienijimai, skirti gaisro atveju ar dvesiant gyvuliams pasirūpinti susivienijimo nariais. Susivienijimai dažniausiai buvo sudaryti iš 20 pasiturinčių valstiečių. Atsitikus nelaimei, dalis nuostolių buvo apmokama materialiniais daiktais ir darbu, o kita – pinigais. Islandiški susivienijimai nepaplito Europoje, kur populiaresnis buvo jūrinis draudimas. Yra žinoma, kad jau 1300 metais, Belgijoje, buvo naudojami tiesioginiai jūrinių rizikų už draudimo premiją apmokėjimai. Kitame amžiuje buvo nustatyti draudimo tarifai reguliariems plaukiojimams iš Londono į kontinentą ir atgal. Vystėsi draudimo įstatymai ir jau XV amžiaus dokumentuose galime rasti visiškai sutvarkytą tų laikų draudimo kodeksą. 1601 metais prie Anglijos Parlamento buvo įkurta komisija, kuri sprendė ginčytinus jūrinio draudimo sutarčių klausimus. 1680 metais Anglijoje atsidarė pirmoji istorijoje draudimo kompanija, draudžianti nuo ugnies. Draudimo verslas tapo populiarus ir naudingas. XV amžiaus pabaigoje Europoje atsirado bendri draudimo susivienijimai, taip vadinamos ugnies draugijos (Brangilden), kurios padėjo dar labiau vystytis draudimui.O nuo XVII amžiaus pabaigos atsiranda akcinės kompanijos. Pirmoji tokia kompanija "Olandijos-Ostindijos draugija" buvo įkurta 1602 metais. Bet vis dėlto, atsižvelgianti į tai, kad nebuvo tikslių statistinių duomenų apie nelaimingus atsitikimus, jų dydžius, mirtingumą ir kt., draudimas liko, kad ir pelningu, bet rizikingu verslu. Tik dabar, kai draudimas gali naudotis tiksliais statistiniais ir ekonominiais duomenimis, yra sukurtas detalus draudimo įstatymas, draudimo taisyklės,o žmonės drąsiai pasitikėti draudimo kompanija.3 1.1.Draudimo privalumai Įmonių draudimas nuo veiklos pertraukimo – tai draudimas nuo galimų finansinių nuostolių, kurie atsirastų įmonėje dėl draudiminio įvykio, sukėlusio turtinius nuostolius, kuriems atsiradus sustabdoma ar nutrūksta įmonės veikla. 4 Atsitikus draudiminiam įvykiui, pvz., gaisrui, įmonė dažnai patiria nuostolius ne tik dėl apgadinto ar sunaikinto turto, bet taip pat ir dėl nutrūkusio ar pristabdyto verslo: negalėjimo gaminti ar tiekti produkciją, mažėjančios rinkos dalies, fiksuotų kaštų (tokių kaip darbuotojų atlyginimai, paskolų palūkanos). Nuostoliai dėl nutrūkusio verslo kompensuojami iš apyvartinių lėšų, kurios galų gale išsenka. Įmonės pelnas, be abejo, lieka tik planuose - anksčiau sudarytame biudžete. Net jei įmonė yra apdraudusi savo turtą, finansiniai nuostoliai dėl gamybos pertraukimo yra dengiami tik tuo atveju, jei jie yra apdrausti verslo pertraukimo draudimu. Verslo pertraukimo draudimu yra apdraudžiamos pajamos, kurių įmonė netenka, kai dėl apdrausto nuostolio yra sugadinamas / sunaikinamas jos turtas. Taigi, verslo draudimas yra naudingas firmoms bei privatiems verslininkams , kurie, atsitikus draudiminiam įvykiui, nori kuo greičiau atstatyti padarytą žalą , išvengti finansinių nuostolių bei sušvelninti nutrūkusio verslo/paslaugų pasekmes. 5 1.2.Verslo pertraukimo draudimo privalumai Kiekvienas verslininkas ar įmonė, prieš drausdamiesi verslo pertraukimo draudimu , pirmiausia nori sužinoti šio draudimo privalumus ir tik tada svarsto, ar verta leisti papildomas lėšas draudimui. Todėl 1pav. pateikiami verslo pertraukimo draudimo privalumai : Šaltinis:sukurta autorės, remiantis http://www.draudimas.lt 1 Pav.Verslo pertraukimo draudimo privalumai 1. po draudiminio įvykio įmonė įgyja galimybę neprarasti suplanuoto pelno; 2. po draudiminio įvykio įmonė išlaiko galimybę įvykdyti pastoviuosius finansinius įsipareigojimus; 3. nuostoliai atlyginami ne tik iki fizinio turto atstatymo, tačiau iki to lygio, kokiame būtų buvusi įmonė, jeigu nebūtų buvusi pertraukta įmonės veikla; 4. ši draudimo rūšis siūloma viename draudimo rinkinyje kartu su turto (kilnojamojo ir nekilnojamojo) draudimu, todėl per įmanomai trumpiausią laiką atnaujinus veiklą įmonė išlaiko galimybę neprarasti rinkos dalies; 5. gali būti numatytas draudimo įmokos grąžinimas, jei įmonės veiklos planas nebuvo įvykdytas, dėl ko nebuvo gautas planuotas pelnas bei nebuvo panaudoti atitinkami pastoviejijkaštai.j6 1.3.Draudiminė ir nedraudiminė žala Įmonių savininkai, norėdami išvengti nesusipratimų su draudimo įmone, prieš drausdamiesi verslo pertraukimo draudimu, turėtų tiksliai išsiaiškinti, kokie įvykiai yra draudiminiai, o kokie - ne , nes ne visa žala, dėl kurios nutrūko įmonės veikla, yra draudžiama. Taigi, kas gali būti apdrausta? Draudimu nuo veiklos pertraukimo apdraudžiami šie galimi finansiniai nuostoliai pertraukus veiklą: 7 Šaltinis: sukurta autorės, remiantis http://www.draudimas.lt 2 pav.Finansiniai nuostoliai Kaip matome iš 2pav. finansiniais nuostoliais laikomas ne tik įmonės negautas pelnas atsitikus žalai.. Finansinių nuostolių sąvoka verslo pertraukimo draudime turi kur kas platesnę prasmę, į kurią įeina darbuotojų atlyginimai, pastovūs įmonės įsipareigojimai, nusidėvėjimas bei pastovūs kaštai. Taigi draudimo bendrovė privalo atlyginti visus išvardintus finansinius nuostolius,atsitikusius draudiminio įvykio metu. Tačiau ne visos įmonėje atsitikusios nelaimės yra draudiminės. Toliau pateikiama informacija apie draudiminę ir nedraudiminę žalą. Draudiminiai įvykiai: • Draudikas draudimo sutartyje bei taisyklėse nustatytomis sąlygomis atlygina draudėjo finansinius nuostolius, atsirandančius nutraukus ar sustabdžius įmonės veiklą dėl patirtų turtinių nuostolių apdraustam turtui pagal turto draudimo sutartyje numatytus draudiminius įvykius. • Jeigu verslas nutrūko dėl gamybinių įrengimų ar elektroninės įrangos gedimų, draudikas šiose taisyklėse bei sutartyje nustatytomis sąlygomis atlygina draudėjui patirtus finansinius nuostolius tik tuo atveju, jei nurodyti gamybiniai įrengimai ar elektroninė įranga yra apdrausti nuo įrangos gedimų ir jei tai nurodyta draudimo sutartyje. • Draudiko ir draudėjo susitarimu verslo nutrūkimo finansiniai nuostoliai gali būti apdrausti ir dėl kitų draudiminių įvykių, nustatytų draudimo sutartyje. 8 Nedraudiminiai įvykiai: • Draudimo išmoka nemokama, jeigu draudėjo įmonė turėjo nutraukti sutartyje nurodytą verslą dėl draudėjo turto, esančio sutartyje nurodytoje draudimo vietoje, sunaikinimo, sugadinimo ar dingimo arba atsirado nuostolių dėl bet kurio iš šių įvykių ar priežasčių: • draudėjo ar jo atstovo veiksmų, nukreiptų nepagrįstai ir neteisėtai gauti draudimo išmoką; • valstybės ar savivaldybės institucijų sprendimu apriboti draudėjo veiklą; • įvykus įvykiams, kurie nurodyti turto draudimo sutartyje kaip nedraudiminiai įvykiai; • įvykus bet kokiems įvykiams, kurie turto draudimo sutartyje neįvardinti kaip draudiminiai įvykiai. • Draudimas negalioja tuo atveju, kada draudėjas draudiminio įvykio metu nėra apdraudęs viso turto, kuris yra būtinas vykdyti verslą, visos vertės draudimu, kuris pilnai atlygintų patirtus nuostolius, ir dėl to sutrinka sunaikinto, sugadinto ar dingusio turto atstatymas ar įsigijimas.9 2.DRAUDIMO SUTEIKIMO MECHANIZMAS Įmonė, prieš drausdamasi verslo pertraukimo draudimu, turėtų gerai išanalizuoti draudimo sąlygas, įmonės atsakomybės laikotarpį, išsiaiškinti, kaip veikia ši draudimo rūšis. Toliau pateikiama informacija, kuri yra svarbi kiekvienai įmonei, norinčiai draustis verslo pertraukimo draudimu ir išvengti neigiamų padarinių, atsitikus draudiminiam įvykiui. 2.1.Draudimo sąlygos, draudimo sumos apskaičiavimas Jei įmonė draudžia savo turtą, tai draudiminio įvykio atveju jai bus atlyginti nuostoliai, patirti dėl apdrausto turto sugadinimo ar praradimo. Tačiau jei apdraustam turtui padaryta tikrai didelė žala, nelaimės padarinių likvidavimas gali užtrukti kelis mėnesius, o tai reiškia, kad įprastinė įmonės veikla nutrūks ar bus apribota. Tuo laikotarpiu įmonė negaus planuotų pajamų, taigi negaus planuoto pelno, neturės iš ko mokėti palūkanų už bankų išduotus kreditus, trūks lėšų darbuotojų atlyginimams ir iškils grėsmė netekti geriausių specialistų, nebus iš ko atlyginti daugybės kitų išlaidų už šilumą, elektros energiją, vandenį, ryšio priemones. Verslo pertraukimo draudimu yra apdraudžiamos pajamos, kurių įmonė netenka, kai dėl apdrausto nuostolio yra sugadinamas ar sunaikinamas jos turtas. Apskaičiuojant verslo pertraukimo draudimo sumą, remiamasi:10 = + + Šaltinis:sukurta autorės ,remiantis http://www.draudimas.lt 3 Pav.Įmonės apyvarta Remiantis šia formule, verslo pertraukimo draudimo suma gali būti apskaičiuojama vienu iš dviejų būdų: = + + arba = _ + Šaltinis: sukurta autorės , remiantis http://www.draudimas.lt 4 Pav.Draudimo sumos apskaičiavimas Kaip matome iš pateiktų duomenų , draudimo sumą galima skaičiuoti dviem būdais ir skaičiuojant bet kuriuo iš jų turi būti gautas tas pats rezultatas. 11 2.2.Draudimo atsakomybės laikotarpis Draudiko atsakomybės laikotarpis-draudimo sutartyje nustatytas periodas, reikalingas visiškai atkurti draudėjo veiklą po draudiminio įvykio.Nutrūkus įprastam įmonės gamybos(paslaugų teikimo procesui, draudėjui bus mokama tol, kol jo įmonė pasieks pajamų lygį,buvusį prieš draudiminį įvykį, bet ne ilgiau, nei draudimo sutartyje numatytas draudiko atsakomybės laikotarpis. Dažniausiai visiškam veiklos atkūrimui nustatomas 12 mėnesių periodas nuo draudiminio įvykio datos. Tačiau draudėjas gali pasirinkti trumpesnį ar ilgesnį periodą Draudžiant nuo verslo pertraukimo, skirtingai nei kitose draudimo rūšyse, nustatomi du draudimo laikotarpiai (terminai): 1) poliso galiojimo laikotarpis - kada įsigalioja draudimo sutartis ir kada ji pasibaigia; 2) verslo pertraukimo draudimo galiojimo laikotarpis (arba draudiko atsakomybės laikotarpis) - kiek maksimaliai laiko (mėnesiais) draudimo bendrovė yra atsakinga už apdraustos įmonės nuostolius, patirtus dėl apdraustos žalos, skaičiuojant nuo apdraustosdfžalosfatsiradimofmomento. 12 Jei poliso galiojimo laikotarpis dažniausiai būna 12 mėn., tai verslo pertraukimo galiojimo laikotarpis yra laikas, apskaičiuojamas ir sutariamas draudimo sutartyje, per kurį įmonė prognozuoja, kad įvykus maksimaliai įmanomai žalai buvusi apyvarta bus atstatyta į ankstesnį lygį. Standartiškai draudiko atsakomybės laikotarpis būna 12 mėn., atskirais atvejais gali būti sutariamas iki 36 mėn.arba trumpesnis nei 12 mėn. draudiko atsakomybėsolaikotarpis.13 Prieš sudarant sutartį taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į draudimo bendrovės atsakomybėsuribą.uJiugaliubūtiudvejopa: 1) draudimo bendrovė dengia nuostolius iki atstatymo darbai bus pilnai užbaigti; 2) draudimo bendrovė dengia nuostolius iki visiško apyvartos atkūrimo; Tiesa, abiem atvejais draudimo bendrovės žalos dengimo laikotarpis negali viršyti nustatytojmaksimalusjdraudikojatsakomybėsolaikotarpio. 14 2.3.Verslo pertraukimo draudimas ir jo rinka Apridraudus draudimu nuo verslo pertraukimo, iškart kyla klausimas, kaip jis veikia. Verslo pertraukimo draudimo veikimą iliustruoja šis pavyzdys: įprastinės įmonės metinės veiklos pajamos gali būti pavaizduotos 5pav.: 15 Šaltinis:sudaryta autorės,pagal http://www.draudimas.lt 5 Pav. Įmonės metinės pajamos ir išlaidos(tūkst.lt) Kovo mėnesį įmonėje kilo gaisras, sunaikinęs didžiąją dalį jos gamybinių įrengimų, dėl kurio įmonė negalėjo gaminti produkcijos (gauti pajamų) 5 mėnesius - iki atstatymo darbų pabaigos: 16 Šaltinis:sudaryta autorės,pagal http://www.draudimas.lt 6 Pav. Įmonės metinės pajamos ir išlaidos(tūkst.lt), įvykus žalai 6pav. pavaizduota žala įvyko prieš pat sezoninį piką, ir net po pilno sunaikinto turto atstatymo (rugpjūčio mėnesį) apyvarta dar kurį laiką negrįžta poziciją, kurioje ji būtų buvusi, jei nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs. Esant verslo pertraukimo draudimui, draudimo bendrovė garantuoja tą įmonės pajamų lygį, kurį ji būtų turėjusi, jei žala nebūtų įvykusi. Žemiau pavaizduotame paveiksle žalia linija rodo draudimo bendrovės kompensuojamą sumą, atsitikus konkrečiam aptariamam verslo pertraukimui. 17 Šaltinis:sudaryta autorės,pagal http://www.draudimas.lt 7 Pav. Draudimo kompensacija(tūkst.lt), įvykus žalai Iš pateiktų rezultatų ir skaičiavimų matome, jog verslo pertraukimo draudimas yra naudingas tiek mažoms, tiek didelėms įmonėms. Įmonė, prieš pradėdama veiklą, turėtų apsvarstyti šio draudimo privalumus, įvertinti esamą padėtį , apsvarstyti galimą žalą ir staigų verslo pertraukimą ateityje ir pagalvoti apie draudimosi galimybę bei draudimo teigiamą poveikį draudimo laikotarpiu, kai įmonė negali užsiimti įprasta veikla dėl patirtų nuostolių ir žalos. Taip puiki galimybė greičiau atstatyti įmonės veiklą, išvengti didelių finansinių nuostolių ar bankroto, neprarasti rinkos dalies ,reputacijos bei išsaugoti savo klientus. 3.DRAUDIMO SEKTORIAUS APŽVALGA Norėčiau apžvelgti verslo pertraukimo draudimo veiklos raidą 2003m.Iipusm. – 2006m. Ipusm., iki Lietuvos narystės Europos Sąjungoje ir po įstojimo į ją. 2003m.Iipusm.-2004m.Ipusm. Lietuvos draudimo rinka intensyviai augo, o draudimo paslaugų paklausa nuolat didėjo. 2004m. gegužės 1diena buvo labai svarbi Lietuvos istorijoje: tada Lietuva įstojo į ES. Nuo tos dienos įsigaliojo nauji teisės aktai , naujas draudimo įstatymas , parengtas pagal Europos Sąjungos nustatytus reikalavimus (PRIEDAS). 2004m.IIpusm.-2005m.Ipusm. buvo plėtojamas bendradarbiavimas su kitų ES valstybių narių draudimo priežiūros institucijomis„Dėl Europos Bendrijos valstybių nariųppriežiūrosoinstitucijųobendradarbiavimo,taikantogyvybėsoironeogyvybėsodraudi-moodirektyvas“(http://www.dpk.lt/files/apzvalga/apzvalga2004.pdf).2005mIIpusm.-2006m.Ipus. sparčiai vystėsi ir augo draudimo rinka: pagal pasirašytas įmokas šalies draudimo rinka perkopė simbolinę 1 mlrd.lt kartelę. Tačiau apžvelgiant 2005metus reikia paminėti ypač didelio atgarsio visuomenėje susilaukusio įvykio – ne gyvybės draudimo įmonės „INGO Baltic“ bankrotą, sukėlusį daug neigiamų padarinių tiek draudėjams, tiek draudikams. Todėl prieš draudžiantis draudėjams reikėtų patikrinti draudimo įmonės patikimumą ir tik tada rinktis draudimo įmonę. 18 2003m.IIpusm.-2004m Ipusm. Lietuvoje veikė 28 draudimo įmonės : 9 gyvybės draudimo įmonės ir 19 ne gyvybės draudimo įmonių. 2003m. duomenimis Lietuvos draudimo rinkoje dominavo ne gyvybės draudimas.2004m.IIpusm.-2005m.Ipusm. draudimo veiklą vykdė 28 įmonės, 9-gyvybės, 19 – ne gyvybės, t.y. nuo 2003m.IIpusm. iki 2005m.Ipusm. draudimo įmonių skaičius Lietuvoje nepasikeitė ir dominuojančiu draudimu išliko ne gyvybės draudimas.2005m.IIpusm.-2006m.Ipusm. Lietuvos draudimo rinkoje veikė 16 ne gyvybės draudimo įminių, 8 gyvybės draudimo įmonės bei 89 draudimo brokerių įmonės. Ne gyvybės draudimo paklausa ėmė mažėti,tačiau išliko didesnė nei gyvybės draudimo. 19 3.1.Ne gyvybės draudimo rinka 2003IIpusm.-2006m.Ipusm. Verslo pertraukimo draudimas – viena iš negyvybės draudimo rūšių. Ši draudimo rūšis Lietuvoje atsirado gana neseniai, Lietuvai įstojus į Europos sąjungą. Lentelėje ir 8pav. paizduota verslo pertraukimo draudimo paklausa kitų negyvybės draudimų atžvilgiu 2003m.IIpusm.-2006m.Ipusm. Lentelė Verslo pertraukimo dradimu apsidraudusiųjų sk.(%)2003m.IIpusm.-2006m.Ipusm. Metai 2003m.IIpusm.-2004m.Ipusm. 2004m.IIpusm.-2005m.Ipusm. 2005m.Iipusm.-2006m.Ipusm. Verslo pertraukimo draudimas(%) 16,9 15,5 16,3 Kitas ne gyvybės draudimas(%) 83,1 84,5 83,7 Šaltinis: sukurta autorės, remiantis http://www.dpk.lt Šaltinis: sukurta autorės, remiantis http://www.dpk.lt 8Pav.Verslo pertraukimo draudimu apsidraudusiųjų sk.(%) Kaip matome iš iš pateiktų duomenų verslo pertraukimo draudimo paklausa mažai kinto per pastaruosius 3 metus.. Taip yra todėl, kad Lietuvoje verslo pertraukimo draudimas dar yra ganėtinai naujas ir įmonių savininkai nėra linkę per daug pasitikėti šiuo draudimu, nes neturi pakankamai informacijos apie šią draudimo rūšį. Verslo pertraukimo draudimas atsirado neseniai, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, o Lietuvos verslininkai dar tebėra skeptiški europietiško draudimo atžvilgiu. Tačiau kiekvienais metais vis daugiau verslininkų domisi šiuo draudimu ir teigiamai vertina verslo pertraukimo draudimo teikiamą paramą nelaimės atveju. Kadangi šis draudimas Lietuvoje darosi vis populiaresnis, atetyje juo domimasi bus vis labiau ir kasmet daugės įmonių, besidraudžiančių verslo pertraukimo draudimu. 20 IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Išvados: 1. Verslo pertraukimo draudimas yra dar visai naujas Lietuvoje, tačiau jis yra labai naudingas verslininkams bei įmonėms, kurie nori sumažinti patirtus nuostolius atsitikus draudiminiam įvykiui , kai dėl patirtos žalos negali užsiimti įprasta veikla. 2. Apsidraudus šiuo draudimu įmonė gali greičiau atstatyti padarytą žalą bei sušvelninti finansinius nuostolius. 3. Verslo pertraukimo draudimas įmonei suteikia galimybę neprarasti rinkos dalies, suplanuoto pelno, vykdyti pastovius finansinius įsipareigojimus, kai yra sustabdyta jos veikla. Taip pat įmonei yra suteikiama galimybė tam tikrais atvejais susigrąžinti draudimo įmoką. 4. Įmonė, norėdama išvengti nesusipratimų dėl verslo pertraukimo draudimo, pirmiausia turėtų gerai išsiaiškinti draudiminius ir nedraudiminius įvykius, draudimo sąlygas, draudimo sumos apskaičiavimą , įmokos dydį , atsakomybės laikotarpį bei pasidomėti , kaip veikia verslo pertraukimo draudimas laikotarpiu , kai yra sustabdyta bendrovės veikla. 5. Verslininkai turėtų išsiaiškinti , kokiam laikotarpiui geriausia drausti įmonę ir kokios yra draudimosi sąlygos kiekvienu atveju, nes , skirtingai nei kitose draudimo rūšyse , verslo pertraukimo draudimo laikotarpis yra dvejopas. 6. Draudžiantis šia draudimo rūšimi reikia nepamiršti, kad ne visa žala, dėl kurios buvo pertraukta įmonės veikla , yra draudžiama. Draudžiami tik tie įvykiai, kurie yra numatyti draudimo sutartyje. 7. Jei žala įvyko dėl kitų aplinkybių, kurios nėra paminėtos draudimo sutartyje, tokiu atveju draudimas neįsipareigoja sumkėti draudimo išmokos. 8. Bendrovės ,kurios nori draustis verslo pertraukimo draudimu, turėtų gerai išsiaiškinti visas draudimosi sąlygas ir išimtis, kurios taikomos šiam draudimui, nes priešingu atveju gali kilti įvairių nesusipratimų tarp draudimo ir besidraudžiančios įmonių, kurių nepageidauja nei draudimo bendrovė , nei besidraudžiantieji. Pasiūlymai: 1. Draudimo įmonės turėtų labiau akcentuoti verslo pertraukimo draudimo svarbą įmonėms ir verslininkams. 2. Įmonių savininkai turėtų labiau domėtis šiuo draudimu, norėdami išsaugoti ir greičiau atstatyti savo verslą nelaimės atveju. 3. Draudimo įmonės turėtų pateikti išsamią informaciją apie naujausias draudimo rūšis (taip pat ir apie verslo pertraukimo draudimą): žmonės būtų geriau informuoti ir labiau domėtųsi jiems aktualiais klausimais bei reikiamomis draudimo rūšimis. LITERATŪRA 1. ERGO LIETUVA (2006) Draudimas nuo veiklos pertraukimo [ žiūrėta 2006m. lapkričio 17d. ] . Prieiga per internetą : [

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!