Vengtini vartoti žodžiai ir žodžių junginiai

Lietuvių patarlė teigia: „Į tą pačią upę du kartus neįbrisi“ – niekas nestovi vietoje, todėl pasaulis, aplinka bei žmonės nuolat keičiasi. Nenuostabu, kad keičiasi ir viena iš žmonių saviraiškos priemonių – kalba. Kartais toks kalbos pokytis yra teigiamas, nes žmogus bręstant naudoja sudėtingesnį žodyną ar į savo kalbą įtraukia vaizdingesnius palyginimus. Gimtoji kalba sudaro neatskiriamą kiekvieno žmogaus gyvenimo dalį. Mano nuomone, kiekvienas save gerbiantis žmogus privalo rūpintis savo kalba, ją tobulinti, puoselėti. Lietuvių kalba vis daugiau teršiama angliškais ir kitų kalbų barbarizmais, nevartotinais žodžiais ir jų junginiais, kurių dėka mūsų gimtoji kalba skursta ir gali net po kelių dešimčių metų visai išnykti. Norint, kad lietuvių kalba išliktų funkcionali, gyvybinga ir, svarbiausia, lietuviška, reikia ilgalaikių ir sistemingų pastangų bei atitinkamo finansavimo.
Kaip ir kiekviena kita kalba, lietuvių kalba turi prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančio pasaulio. Tai reiškia, kad kiekvienai naujai sąvokai, atsiradusiai ir prigijusiai pasaulinėje žmonijos kultūroje, turi būti priimamas lietuviškas atitikmuo. Nauji žodžiai Lietuvoje paprastai atsiranda sugalvojant lietuvišką naujadarą, sukonstruojant naują barbarizmą (pavyzdžiui, anglizmas „blenderis“ – angliškas žodis blender su lietuviška galūne „-ris“). Nesunku pastebėti, kad dauguma naujai atsirandančių daiktų bei reiškinių visuomenėje ir ypač žiniasklaidoje yra nedelsiant pakrikštijami žurnalistų pridedant lietuviškas priesagas ir galūnes ( „šeipingas“, „kastingas“, „espresso“ ir pan.). Gali kilti klausimas, kodėl kalbos kultūros knygose daug kalbama apie klaidas. Juk pati kalbos kultūra – tai norminis, pavyzdingas kalbos vartojimas, o ne klaidos. Tačiau jeigu kalbos kultūrą suprantame kaip tam tikrą kalbotyros šaką ar bent praktinį kursą, tai jos tikslas yra apsaugoti visuomenę nuo pasitaikančių kalbos klaidų, mokyti jas pažinti, aiškinti, kaip, kokiais būdais kurią klaidą taisyti. O pačios geros kalbos pirmiausia moko praktinės kalbos disciplinos: leksikologija, gramatika ir kitos.
Darbo objektas - vengtini vartoti žodžiai ir jų junginiai.
Darbo tikslas - išanalizuoti vengtinus vartoti žodžius ir jų junginius.
1. Išsiaiškinti pagrindines leksikos sąvokas.
2. Išsiaiškinti vengtinų vartoti žodžių ir jų junginių vartojimo priežastis.
3....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!