Vėlinių šventės organizavimas

ĮVADAS
Mirtis lydi žmogų visą gyvenimą. Kas yra po mirties, nežino niekas. Išsiaiškinti, koks yra pomirtinis gyvenimas, siekė visa žmonija nuo žilos senovės. Lietuvių tauta – žemdirbių tauta, todėl jų kalendorinės šventės yra agrarinio pobūdžio. Daugelis papročių yra išlikę iki šių dienų. Vėlinės dažnai laikomos liūdna, rimta ir baimę keliančia švente. Savo darbe nagrinėsiu Vėlinių šventės atsiradimo ištakas, jos metu atliekamas apeigas ir iki šių dienų išlikusius mirusiųjų minėjimo papročius bei pateiksiu šios šventės organizavimo programą pagal R.Rosmano struktūrą.
,,VĖLINIŲ“ ŠVENTĖS ATSIRADIMAS LIETUVOJE
Vėlinių šventės siekia žilą senovę. Mirusiųjų atminimui lietuvių tauta teikia daug reikšmės.Ypač per Vėlines. Senajame liaudės pasaulėvaizdyje Visi šventieji ir Vėlinės buvo tas paslaptingas mirusiųjų ir gyvųjų suartėjimo laikas, kai tikėta, kad mirusiųjų vėlės bent trumpam grįžta į žemę - jos lanko namus, kapines, bažnyčią [1]. Nuos seno lietuviai gerbė mirusiųjų atilsio vietas – kapines. Kada tiksliai šią mirusiųjų pagerbimo dieną imta vadinti Vėlinių vardu, neaišku. Jau urvinis žmogus mirusius šildė, valgydino ir girdė, tikėdamas, kad jie ir toliau tęsia savo gyvenimą [4]. Šis pavadinimas kildinamas iš žodžių vėlė, velionis, velnias. Mirusiųjų diena buvo ir kitaip vadinama – Uždūšine (nuo žodžio ,,paminėjimas dūšių numirėlių“). Vėlinėmis ši diena imta vadinti praėjusio šimtmečio viduryje.
Žmones visuomet jaudino pomirtinio likimo paslaptis. Ikikrikščioniškosios ir krikščioniškos Lietuvos gyventojai buvo sukūrę gana skirtingą šio gyvenimo įvaizdį. Nemaža ikikrikščioniškos pomirtinio gyvenimo sampratos elementų įsipynė į krikščioniškąją pasaulėjautą ir pasiekė mūsų dienas. Jie per šimtmečius įsiliejo į papročius, raudas, sakmes, pasakojimus, liaudies pedagogiką bei glūdi psichologinėje žmogaus sanklodoje [1]. Ilgi papročių tyrinėjimai atskleidė Vėlinių ryšį su Kalėdomis – su mirusiųju atminimu. Imta tyrinėti gyvųjų santykį su mirusiaisiais. Kai imta tikėti, kad vėlė atsiskiria nuo kūno, imta jos bijoti ir laikyti pavojinga. Dėl to atsirado daug papročių, apeigų, magiškų veiksmų, kurie padėtų nukreipti mirusiojo pyktį ar garantuoti, kad jis neprisikels (dėl to imti statyti akmenys, vėliau ir paminklai ant kapų)....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!