3
Įvadas
Šiais laikais, kai visame pasaulyje elektros energijos poreikis vis didėja, o
tradiciniai jos gavimo būdai vis labiau kenkia gamtai, labai svarbūs tampa alternatyvieji
energijos šaltiniai, kurie niekada nesibaigia ir yra praktiškai nemokami: saulės energija,
vėjo energija, bioenergija, geoterminė energija, upių energija ir t.t. Tereikia šiuos
šaltinius “pažaboti”. Ji visuomet patraukli, nes neišskiria ar beveik neišskiria teršalų. Jos
ištekliai, naudojami pasitelkus atsinaujinančios energijos technologijas, niekada neišseks.
Viena iš aplinką labiausiai tausojančių energetikos šakų yra vėjo energetika,
kurioje vėjo energija verčiama į elektros energiją, panaudojant vėjo turbinas.
Darbo tikslas:
1. Vėjo energetikos technologijos;
2. Vėjo energetikos tobulėjimas ir ateities planai;
3. Vėjo energetikos naujovės.
4
1. Vėjo energetikos technologijos
Vėjo energetika vis labiau tobulėja. Pačioje pradžioje vėjo energetikos srityje
buvo pradėta nuo malūnų, kurie maldavo grūdus. Dabar yra kalbama ne tik apie vėjo
parkus sausumoje, bet ir vandenyne. Jūroje vėjo jėgainės veiks efektyviau, nes ten pučia
stipresni ir pastovesni vėjai, be to, jėgainės negadins kraštovaizdžio, bus išspręsta ir
keliamo triukšmo problema.
Norvegijos energetikos kompanija „StatoilHydro“ paskelbė, kad prie Norvegijos
krantų pradėjo veikti pirmoji pasaulyje plūduriuojanti vėjo jėgainė.
„Hywind“ pavadinta eksperimentinė jėgainė buvo nuplukdyta ir inkarais
pritvirtinta prie jūros dugno už 11 kilometrų nuo kranto, šalia pietvakarinėje šalies dalyje
esančios Karmøy savivaldybės.
Vėjo elektrinė primena milžinišką plūdę. Viršutinėje jos dalyje ant 65 metrų
bokšto įrengta įprastinė vėjo jėgainė su mentimis, kupolu ir generatoriumi, o apatinėje –
100 m ilgio plieninis 8,3 m
skersmens vamzdis.
Apatinėje jo dalyje
naudojamas balastas,
stabilizuojantis visą
konstrukciją ir nuleidžiantis
ją į reikiamą gylį. Prie jūros
dugno apatinė konstrukcijos
dalis pritvirtinta 3 inkarais.
„Hywind“ gali būti
naudojama bet kurioje
pasirinktoje jūros vietoje,
kurios gylis siekia nuo 120
iki 700 metrų. Kad jėgainė
veiktų stabiliai pučiant labai
stipriam vėjui, naudojama
menčių elektroninio valdymo sistema. [1]
Plūduriuojanti 2,3 MW galingumo jėgainė yra gerokai brangesnė už stacionarias.
1 pav.
Šį darbą sudaro 1433 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!