Valstybinės reikšmės kelio nr. 2608 Jucevičiai-Būdvietis-Derviniai ruožo nuo 5,7 iki 9,00 km rekonstrukcijos projektas

Darbo tikslas: parengti kelio ruožo Jucevičiai – Būdvietis – Derviniai rekonstrukcijos projektą, remiantis KTR 1.01:2008 ir kitais norminiais dokumentais, pateikti rekomendacijas eismo saugumui, kaip pagerinti važiavimo sąlygas Baigiamojo darbo trumpas apibūdinimas: Šiame darbe pateikta projektinė medžiaga, skirta keliui Nr. 2608 rekonstruoti, kadangi jo būklė nėra tinkama eksploatuoti. Darbo problema – projekto sprendinių parinkimas, kad kelias atitiktų V kategorijos keliui keliamus reikalavimus. Darbo metu buvo analizuojami surinkti esamos kelio būklės duomenys bei atlikus skaičiavimus parinkti pagrindiniai kelio parametrai. Aprašymo dalyje pateikiami duomenys apie esamą situaciją ir kelio būklę. Taip pat aprašomas kelio rekonstravimo pagrindimas. Skaičiavimų dalyje apskaičiuojama ir parenkama kelio kategorija ir kelio dangos konstrukcijos klasė, bei aprašomi kelio ir kelio statinių parametrai. Technologijos dalyje aprašomi kelio rekonstravimui reikalingi atlikti darbai. Atlikus šį darbą, galima teigti, kad rekonstravus kelią Nr. 2608 Jucevičiai-Būdvietis-Derviniai , pagal šio projekto pateiktus sprendinius, būtų ženkliai pagerintos eismo sąlygos tiek pėstiesiems, tiek transporto priemones vairuojantiems eismo keleiviams. Kelias taptų ne tik patrauklesnis, bet ir kur kas saugesnis. VILNIUS COLLEGE OF TECHNOLOGIES AND DESIGN PETRAS VILEISHIS FACULTY OF RAILWAY TRANSPORT DEPARTAMENT OF RAILWAY TRANSPORT ENGINEERING FINAL WORK ANNOTATION A REKONSTRUCTION PROJECT OT NATIONAL SIGNIFICANCE ROOD NO 2608 JUSEVIČIAI – BŪDVIETIS – DERVINIAI SECTION FROM 5,7 TO 9,00 KM Arūnas Čiuryla Language: English The aim: prepare a road section Juceviciai - Budvietis - Derviniai reconstruction project, according to KTR 1.01: 2008 and other normative documents, to make recommendations on traffic safety to improve driving conditions. A brief description of the final work: In final work, the design material for road No. 2608 reconstruction because his condition is not suitable for operation. Labor problem - project selection solutions that meet multiple category V road requirements. During operation was analyzed to collect the existing road condition data and the calculation to select main track parameters. Viewing section contains information about the current situation and the road conditions. Also the knee reconstruction reasoning. The calculations are calculated and selected in the category of road and pavement design class, and describes the road and road building parameters. Science describes the reconstruction of the road needed to perform work. Following this work, it can be said that the reconstruction of road no. 2608 Juceviciai-Budvietis-Derviniai, according to the solutions of the project would significantly improve traffic conditions for both pedestrians and vehicles driving traffic passengers. The road would not only attractive, but also much safer. ĮVADAS Valstybinio kelio Nr. 2608 Jucevičiai-Būdvietis-Derviniai ruožo nuo 5,700 iki 9,000 km rekonstrukcijos projektas ir eismo saugos, aplinkosaugos priemonių diegimo analizė. Darbo tikslas – parengti kelio ruožo Jucevičiai – Būdvietis – Derviniai rekonstrukcijos projektą, remiantis KTR 1.01:2008 ir kitais norminiais dokumentais, pateikti rekomendacijas eismo saugumui, kaip pagerinti važiavimo sąlygas. Baigiamojo darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti esamą valstybinės reikšmės kelio ruožo Nr. 2608 Jucevičiai-Būdvietis-Derviniai nuo 5,700 km. Iki 9,000 km situaciją. 2. Pateikti rekonstruojamojo kelio ruožo planuojamus techninius rodiklius. 3. Pateikti tinkamą kelio dangos konstrukciją. 4. Išanalizuoti atliekamų darbų saugą. 5. Pateikti rekonstruojamo kelio ruožo statybos sąmatą. Projektuojant naują kelio trasą naudojama asfaltbetonio danga, kuri pagerins eismo saugumą, sumažės dulkėtumas ir triukšmas, pagerės važiavimo sąlygos, sumažės važiavimo išlaidos. Rekonstrukcijos darbų pobūdis ir apimtis priklauso nuo projektuojamam naujam keliui taikomų techninių sąlygų ir nuo to, kiek esančio kelio techniniai parametrai atitink naujus kelių statybos dokumentuose pateiktus reikalavimus, bei įvairių tyrimų rezultatus. Rekonstruojant kelią, norima užtikrinti didesnį eismo saugumą, todėl taisomi kelio techniniai parametrai, sprendžiamos vandens nuleidimo problemos. Bus keičiamos arba rekonstruojamas gelžbetoninės pralaidos. Rekonstruojamos arba naujai perstatomos nuovažos, rekonstruojama kelio danga bei kelio ir dangos ženklinimas, kurie numatomi atsižvelgiant į kelio kategoriją. Atlikus rekonstrukciją pagerės susisiekimas tarp gyvenviečių, padidės eismo saugumas bei važiavimo patogumas. Projekte yra pateikta ir aprašyta informacija apie kelio elementus, eismo saugumą užtikrinančios priemonės. Platus skyrius apie darbuotojų saugą ir aplinkosaugą. Darbe yra pateikiami darbo brėžiniai, duomenų lentelės, žiniaraščiuose pateikiami apskaičiuoti objekto suvestiniai darbų kiekiai bei lokalinė sąmata. Baigiamajame pademonstruosiu šiuos studijų rezultatus Studijų rezultatai • Žinos bendruosius gamtos mokslų ir matematikos dėsningumus ir dėsnius, reikalingus kelių inžinerijos fundamentiniams pagrindams suprasti. • Žinos svarbiausias kelių inžinerijos sąvokas ir supras jų turinį. • Turės pagrindinių kelių inžinerijos žinių apie sausumos kelių, transporto statinių konstrukcijas, eksploatavimo principus, statybines konstrukcines medžiagas, svarbių dirbant praktiškai. • Žinos gretimų studijų krypčių problemų ir jų sprendimų kontekstą. • Gebės taikyti savo žinias ir supratimą geležinkelių /automobilių kelių tiesybos, sausumos kelių, transporto statinių priežiūros ir remonto problemoms išspręsti kūrybiškai taikydamas žinomus metodus. • Gebės taikyti savo žinias ir supratimą nustatant sausumos kelių, transporto statinių defektus bei pažaidas, analizuos jų atsiradimo priežastis, pateiks išvadas bei sprendimus, jiems spręsti, parinks tinkamus metodus eksperimentinę bei gamybinę įrangą. • Gebės taikyti analitinius ir modeliavimo metodus, spręsdamas kelių inžinerijos kokybinius ir kiekybinius inžinerinius uždavinius. • Gebės taikyti inžinerines žinias ir supratimą, formuodamas bei vykdydamas transporto statinių, sausumos kelių projektavimo užduotis pagal apibrėžtus reikalavimus. • Supras projektavimo metodikas ir gebės jas taikyti projektuodamas technologinius procesus, laikantis norminių techninių dokumentų ir teisės aktų reikalavimų. • Gebės rasti reikiamą profesinę informaciją, naudodamasis informacinėmis technologijomis, duomenų bazėmis, programine įranga ir kitais moksliniais bei inžineriniais informacijos šaltiniais. • Gebės atlikti kelių, transporto statinių inžineriniams uždaviniams spręsti reikiamus bandymus, praktinius ir laboratorinius darbus, apdoroti jų rezultatus ir pateikti šių rezultatų praktines išvadas. 1. APRAŠYMO DALIS 1.1. Bendri duomenys Valstybinės reikšmės kelias NR.2608 Jucevičiai-Būdvietis-Derviniai kelias su žvyro danga. Rekonstruojamas kelias randasi – Marijampolės apskritis, Kalvarijos savivaldybė, Kalvarijos ir sangrūdos seniūnija. 1 pav. Rekonstruojamojo kelio geografinė padėtis Bendras kelio Nr.2608 Jucevičiai-Būdvietis-Derviniai ilgis 14,200km. Šis kelias jungia šiuos tris miestelius, ir yra pagrindinė susisiekimo junktis gyventojams. Rekonstruojamojo kelio dalies bendras ilgis 3,300km, prasideda ties 5.7 km Kvietkinės gyvenvietės pabaiga ir baigiasi ties 9.0 km Mockų gyvenviete. Kelia numatoma rekonstruoti pagal V kelio techninę kategoriją. Esamas kelias neatitinka techninių charakteristinių bei geometrijos reikalavimų. Žvyro danga, todėl autotransporto priemonės sukelia dulkėtumą šalia kelio esantiems gyventojams ir netoliese esančiomis gyvenvietėms. Kelio danga yra prastos būklės, yra vietų sunkiai pravažiuojančių, didelės duobės išmuštos, ir jose telkšo balos (žr. 2 pav.). 2 pav. esamo kelio dangos pažeidimai Rekonstruojame ruože yra geležinkelio pervaža, kur turėsime prisijunkti prie įgyvendinto projekto. (žr. 3 pav.). 3 pav. pervaža 1.2. Paviršinis vandens nutekėjimas Vandens nuvedimas rekonstruojamame kelio ruože NR. 2608 Jucevičiai-Būdvietis-Derviniai yra prastas. Palijus telkšo daug balų, atsiranda didelės provėžos, ir vanduo negali tinkamai nubėgti nuo dangos. Esamos gelžbetoninės pralaidos yra netinkamos naudoti, kadangi yra užneštos įvairiomis šiukšlėmis ir gruntu, todėl jas privaloma būtinai pravalyti ir pakeisti naujus antgalius (žr. 4 pav.). Rekonstruojamojo kelio ruožą kerta 2 gelžbetoninės Ø 1,0m. ir 2 gelžbetoninės Ø 1,2m. pralaidos. Esamos pralaidos geros būklės. Daugumos pralaidų antgaliai atitrūkę nuo pačios pralaidos, išsikraipę, apgriuvę. Grioviai apaugę krūmais. Numatomas pralaidų išvalymas ir antgalių keitimas naujais. Per nuovažas įrengiamos naujos plastikinių gofruotų vamzdžių d400 mm pralaidos. 4 pav. užkištos vandens nutekėjimo pralaidos 2. SKAIČIAVIMO DALIS 2.1. Techninių rodiklių skaičiavimas Rekonstruojamam kelio ruožo parametrai buvo nustatyti pagal eismo intensyvumą, gabenamų krovinių apimtį. Remiantis kelio techninę kategoriją sprendžiama apie išlaidas, reikalingas keliui rekonstruoti ir prižiūrėti. Projektinis valandos ar vidutinis metinis paros eismo intensyvumas (VMPEIp) prognozuojamas vadovaujantis tiesioginiais eismo stebėjimo ( esamuose keliuose ) arba modeliavimo metodais. Eismo skaičiavimai buvo vykdomi 2017.m balandžio mėn. buvo fiksuojamas ne tik pravažiuojančių automobilių skaičius, bet ir eismo sudėtis. Duomenys pateikti 1 lentelėje. 1 lentelė VMPEI kelio Nr. 2608 Jucevičiai-Būdvietis-Derviniai VMPEI, aut./p. MOT LA MINIAUT BUS LS VS1 VS2 3AŠ lengvasis krovininis A B C D E F G H A+B+C+E D+F+G+H 130 2 113 2 2 6 1 3 1 123 7 MOT – motociklai; LA – lengvieji automobiliai, mikroautobusai (sėdimų vietų 20); LS – lengvi krovininiai automobiliai be priekabų (leidžiama krovinio masė 2t); VS1 – vidutiniai krovininiai automobiliai be priekabų (leidžiama krovinio masė 2,5 – 5,5t); VS2 – vidutiniai krovininiai automobiliai be priekabų (leidžiama krovinio masė 5,5 – 8,5t); 3AŠ – 3-jų ašių krovininiai automobiliai (leidžiama krovinio masė 10 – 12t); Kelio ruožo vidutinis metinis paros eismo intensyvumas (VMPEI) yra 130 aut./parą. Nustatant projektinį vidutinį paros eismo intensyvumą (VMPEIp) priimta, kad kiekvienus metus VMPEI didės po 5%, metų skaičius – 20. VMPEIp apskaičiuotas pagal formulę: čia: VMPEI – vidutinis metinis paros eismo intensyvumas, (aut./parą); N – metinis automobilių eismo prieaugis, (%); n – metų skaičius. Remiantis apskaičiuotu VMPEIp matome, kad projektuojamo kelio Nr. 2608 Jucevičiai-Būdvietis-Derviniai projektinis vidutinis metinis paros eismo intensyvumas neviršija 1000 aut./parą, todėl parenkama rajoninio reikšmės kelio V kategorija (žr. KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, 1 lent.). Projektinis greitis, atsižvelgiant į kelio kategoriją – 70 km/h. Eismo juostų skaičius – 2. 2.2 Kelio techniniai normatyviniai rodikliai 2 lentelė Projektuojami ir leistinieji kelio techniniai parametrai Eil. Nr. Parametro pavadinimas Mato vienetas Leistinieji dydžiai iš KTR Projektuojamo kelio rodikliai 1 Kelio (gatvės) kategorija - - V 2 Eismo intensyvumas: Esamas (modeliuojamas) Perspektyvinis aut./parą aut./parą IV kat. iki 1000 130 338 3 Projektinis greitis km/h 70 70 4 Sankryžų tipai - Vieno lygio Vieno lygio 6 Didžiausias išilginis nuolydis % imax=9,0 3,0 8 Eismo juostų skaičius vnt. 2 2 9 Eismo juostų plotis m 3,00 3,00 10 Važiuojamosios dalies plotis m 6,00 6,00 11 Kelio dangos plotis m 6,00 6,00 12 Kelkraščio plotis m 2x1,00 2x1,00 13 Kraštinė saugos juosta m - - 14 Kelio plotis m 8,00 8,00 15 Didžiausias skersinis nuolydis % imax=4,0 2,5 2.3. Kelio dangos konstrukcijos parinkimas Kelio dangos konstrukcija – statinys, kurį sudaro žemės sankasa, pagrindas ir danga. Dangos konstrukciją ir dangos tipą reikia parinkti, atsižvelgiant į eismo intensyvumą, jo sudėtį, kelio kategoriją, klimato ir grunto geologines sąlygas. Dangos konstrukcijos klasė nustatyta pagal projektinės apkrovos nustatymo metodą, kai koeficientai – pastovūs. Projektinės apkrovos A skaičiavimo formulė: čia: - projektinio naudojimo laikotarpio metų skaičius, 20 metų; - tam tikros reikšmės keliui priskirtas vidutinis bendras apkrovos koeficientas, kuris išreiškia vidutinę kelio faktinę ašių apkrovą per nustatytą laikotarpį, (imamas iš Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklių KPT SDK 07 1.2 lentelė ); - eismо juostų skaičiaus koeficientas, (imamas iš Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklių KPT SDK 07 1.3 lentelė ); - važiuоjamosios dalies juostų pločio koeficientas, (imamas iš Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklių KPT SDK 07 1.4 lentelė); - nuolydžiо koeficientas, (imamas iš Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklių KPT SDK 07 1.5 lentelė ); - vidutinis metinis sunkiojo transporto eismo padidėjimo koeficientas, (imamas iš Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklių KPT SDK 07 1.7 lentelė ); - vidutinis sunkiojo transporto ašių apkrovų skaičius (Ap/p). Vidutinis sunkiojо transporto ašių apkrovų skaičius nustatytas pagal formulę: čia: - sunkiojo transporto ašių skaičiaus koeficientas, (imamas iš Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklių KPT SDK 07 1.1 lentelė ); - vidutinis sunkiojo transporto eismo intensyvumas per parą (aut./p). Vidutinis sunkiojo transporto ašių apkrovų skaičius: VPA(SV)=33,1=9.3 Ap./p. Projektinė apkrova A: A=209.30,180,501,41,271,653365 = 0,043 mln. Pagal apskaičiuotą projektinę apkrovą iš „Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklių KPT SDK 07“ 1 lentelės, nustatyta, kad projektuojamo kelio dangos konstrukcijos klasė yra VI . Pagal atliktus inžinerinius geologinius tyrinėjimus vyraujantys gruntai yra F2 jautrio šalčiui klasės. Remontuojamame kelio ruože taikoma dangos konstrukcija: Šalčiui nejautrus sluoksnis (Ev2=100MPa) - 35cm; Nesurištų mineralinių medžiagų mišinio pagrindo sluoksnis 0/45 - 15cm; Asfalto dangos sluoksnis iš mišinio SA 16 d-V6000 tipas C - 4,5 cm. 2.4.Geologinė padėtis Kelio Nr.2608 Jucevičiai-Būdvietis-Derviniai reljefas banguotas. Žemiausia esamo kelio altitudė - 161,69 m., aukščiausia - 191,69 m. Kelio sankasa – gruntai supilti po kelio konstrukcija (po šalčiui atspariu sluoksniu) ir jų storis tiesiogiai priklauso nuo reljefo. Dažniausiai sankasos gruntus sudaro smulkus smėlis, nuo smulkaus iki žvyringo rupumo, mažai dulkingas, mažai drėgnas [SD] , kurio sluoksnio storis yra labai įvairus, labai priklauso nuo kelio sankasos aukščio, ir kinta nuo 0,1–0,4 m iki 0,7–0,9 m. Konstrukcijoje vyrauja šalčiui vidutiniškai jautrūs gruntai (F2 klasė). 2.5. Kelio trasa Projektuojamo kelio ruožas prasideda 5,70 km, baigiasi 9,00 km. Kelio trasos ašis suprojektuota atkartojant esamą kelio ašies liniją. Kelio Nr.2608 ruožas 5,70-9,00km – ganėtinai tiesus, todėl projektuojant kelio ašį buvo suprojektuota 7 horizontalios kreivės, Rmin-280 m ir Rmax-1500 m. Kelio trasa – iš tiesių ir kreivių sudaryta linija, nužymėta vietovėje ir atitinkanti būsimo kelio ašį. Trasa yra erdvinė linija, nes vietovėje ją sudaro ne tik tiesės ir kreivės, bet ir įkalnės bei nuokalnės. Grafiškas trasos projekcijos vaizdavimas horizontalioje plokštumoje tam tikru masteliu vadinamas trasos planu. Parenkant projektuojamo kelio trasą atsižvelgiama į kelio kategoriją, gyvenamų vietovių poreikius, vietоvės reljefą, gruntus, kelio tiesimo ir eksploatacijos ekonomiškumą, eismo saugumą, kelio poveikį aplinkai, užimamas žemes. Siekiama, kad projektuojama kelio trasa būtų, kuo trumpesnė, turėtų kuo mažiau lūžio taškų (horizontalių kreivių) ir kiek įmanoma mažiau apskritiminių kreivių su mažais spinduliais. Rekonstruojant kelio ruožą projektinė ašis projektuojama taip, kad užtikrinti maksimalų saugumą ir patogumą važiuojant projektiniu greičiu kelio trasa t.y, padidinant esamus kreivių spindulius. Visus šalutinius kelius numatyta prijungti prie pagrindinio kelio stačiu kampu, kad išvažiuojant iš šalutinio kelio butų kuo geriau matomas pagrindinis kelias. Jei neleidžia galimybės, paliekama kaip esamoje situacijoje. 2.6. Išilginis profilis Išilginis kelio profilis – tai kelio ašies projekcija vertikalioje plokštumoje. Projektuojant automobilių kelią visada numatoma žemės sankasos padėtis žemės paviršiaus atžvilgiu. Išilginis kelio profilis suprojektuotas, vadovaujantis kelių techninių reikalavimų reglamentu KTR 1.01:2008 „Automоbilių keliai“. Kelio išilginio profilio pagrindą sudaro linija, vaizduojanti natūralų žemės paviršių būsimo kelio vietоje. Linija, kuri parodo būsimo kelio dangos viršaus ašies linijos padėtį, vadinama projektine linija. Prоjektinę liniją sudaro įvairaus nuolydžio tiesės ir įvairaus spindulio išgaubtos ir įgaubtos vertikalios kreivės. Išgaubtas ir įgaubtas vertikaliąsias kreives reikia taip parinkti, kad jos kartu su plano elementais sudarytų sklandžią erdvinę trasos liniją, geras matomumo sąlygas ir būtų pritaikytos prie vietоvės reljefo. Išilginio profilio brėžinyje pateikta: • esamo žemės paviršiaus linija ir aukščiai; • projektinės kelio ašies linija ir aukščiai; • projektuojamų griovių aukščiai; • griоvių nuolydžiai; • darbų žymės; • nuolydžiai ir vertikalios kreivės. Vertikalios kreivės skirstomos į išgaubtąsias ir įgaubtąsias. Paprastai naudojamos kvadratinės parabolės, artimos apskritimų lankams. Siekiant geriau pritaikyti išilginį profilį prie vietovės, galima naudoti ir kitas kreivių rūšis. Šie projektiniai elementai turi garantuoti pakankamą matomumą. Išgaubtas ir įgaubtas vertikaliąsias kreives reikia taip parinkti, kad jos kartu su plano elementais sudarytų sklandžią erdvinę trasos liniją, geras matomumo sąlygas ir būtų pritaikytos prie vietovės reljefo. Šių kreivių minimalūs dydžiai parenkami priklausomai nuo projektinio greičio. Išilginio profilio brėžinyje pateikta: • esamo žemės paviršiaus linija ir aukščiai; • projektinės kelio ašies linija ir aukščiai, nuolydžiai, vertikalių kreivių spinduliai; • darbų žymės; • pralaidų vietos; • Kelio išilginio profilio parametrai: Išgaubtos vertikalios kreivės spinduliai Rmin – 2000, Rmax -35000, įgaubtų vertikalių kreivių spinduliai Rmin-2000 – Rmax- 40000. Maksimalus išilginis nuolydis –5,02%, minimalus 0,03 %. 2.7. Viražas Projektuojant Kelią Nr.2608, jo plano kreivėse yra įrengiami viražai. Kreivėse su mažu posūkio kampu pastovus viražo nuolydis turi būti tokio ilgio kelio atkarpoje, kad važiavimas ja projektiniu greičiu truktų ne mažiau kaip 2 s. Kraštinių saugos, sustojimo, lėtėjimo ir greitėjimo juostų skersiniai nuolydžiai turi būti tokie pat kaip gretimos pagrindinės eismo juostos. Kelyje kurio projektinis greitis Vp = 90 km/h viražai rengiami, kai apskritiminės kreivės spinduliai yra nuo 500 m iki 1500 m. Kitais atvejais – rengiami tik techniškai ir ekonomiškai pagrindus. Viražo atlanka daroma sukant dangos plokštumą apie pasirinktą ašį. Viražų atlankos suprojektuotos pereinamų kreivių ribose. Kreivėje projektuojamas pastovus maksimalus skersinis nuolydis. Kelkraščiai aukščiausioje skersinėje viražo pusėje paliekami su priešingu dangai 6 % nuolydžiu tam, kad nebūtų plaunami ant asfalto dangos. 2.8. Žemes sankasa Projektuojant kelio žemės sankasą atsižvelgta į gamtines sąlygas, vyraujančius gruntus, automobilių kelių kategoriją, kelio dangos konstrukciją. Projektuojant stengiamasi išlaikyti iškasamų ir supilamų gruntų balansą, kad nebūtų didelis išvežamų į išlykį arba atsivežimų iš karjero gruntų kiekis. Kelio dangos viršus turi būti aukščiau drėgmės šaltinio – gruntinio vandens ar atviro vandens telkinio, atsirandančio ir išliekančio ilgiau kaip 20 parų, aukščiausio lygio, atsižvelgiant į žemės sankasos gruntų jautrio šalčiui klasę: 1,5 m, kai gruntai F2 klasės. Tiesiamo kelio briaunos aukštis virš sniego dangos, nustatytos pagal daugiamečius hidrometeorologijos tarnybos stebėjimo duomenis, užpustomuose kelio ruožuose turėtu būti ne mažesnis kaip: 0,4 m V kategorijos kelyje. Todėl kelio projektinė linija pylimuose suprojektuota apie 0,7 - 1,4 metro aukštyje virš esamo žemės paviršiaus. Projektuojant žemės sankasą numatomi grioviai paviršiniam vandeniui nutekėti. Iš vienos sankasos pusės į kitą vandeniui nuvesti įrengiamos pralaidos. Įrengiant žemės sankasą taikomi tipiniai projektiniai sprendiniai. Pylimų aukštis neviršija 3,0 m, todėl vidiniai sankasos šlaitai įrengiami 1:1,2 statumo. Išorinių iškasų šlaitų statumas projektuojamas 1:2:0. Visi šlaitai sutvirtinami užpilant 10 cm storio grunto sluoksniu ir apželdinant žole. Skersinis žemės sankasos viršaus nuolydis projektuojamas 3,0 %. 2.9. Skersinis profilis Važiuojamosios dalies skersinis nuolydis 2,5 %, kelkraščių 6%. Projektuojamas sankasos šlaito nuolydis pylimuose ir iškasų išorinis šlaitas ne statesnis nei 1:1,5 (pagal galimybes). Sankasos šlaitai tvirtinami h=0,06 m storio dirvožemio sluoksniu, užsėjant žolės sėklų mišiniu. Esamos sankasos apatinėje dalyje, visame 5,7- 9,0 km ruože plyti dirbtiniai gruntai: žvyringas smėlis, dulkini smulkūs smėliai, dulkini vidutinio rupumo smėliai, vietomis – moliniai gruntai. Kelio išilginis profilis projektuotas virš esamos dangos atsižvelgiant į geologinių tyrimų duomenis. Kurių analizavimo metu nuspręsta visame ruože įrengti visą konstrukcijos storį. Remontuojame kelio ruože dėl važiavimo patogumo, automobilio stabilumo ir eismo saugumo kreivėse rengiami viražai. Mažo spindulio kreivėje įrengiant viražą, asfalto danga išplatinama viražo atlankos ribose iš vidinės kreivės pusės. Dangos išplatinimo dydis parenkamas priklausomai nuo spindulio. Maksimalus viražo nuolydis -4,0%. 2.10. Vandens nuleidimas Vanduo nuo kelio ir jo juostos nuleidžiamas į šoninius kelio griovius arba pakeles. Kelio griovio dugnas projektuojamas 0,50 m. Mažiausias griovio nuolydis - 0,3 %. Atstumas nuo kelio griovio dugno iki apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio apačios paliekamas 0,2 m. Lietaus vanduo nuo kelio dangos turi laisvai nutekėti per kelkraščius ir šlaitus į griovius ar pakeles. Šlaitai naujai neformuojami (projektiniai sprendiniai yra suvedami į esamus kelio šlaitų aukščius). Paviršinio vandens surinkimo (melioracijos) sistema nekeičiama. Pralaidos nekeičiamos tik pakeičiami pralaidų antgaliai ir pravalomos pačios pralaidos. Remontuojamą kelio ruožą kerta 2 gelžbetoninės Ø 1,0m ir 2 gelžbetoninės Ø 1,2m pralaidos. Esamos pralaidos geros būklės. Daugumos pralaidų antgaliai atitrūkę nuo pačios pralaidos, išsikraipę, apgriuvę. Grioviai apaugę krūmais. Numatomas pralaidų išvalymas ir antgalių keitimas naujais. Pralaidų aukštutiniai ir žemutiniai bjefai tvirtinami. Griovių dugnas ties pralaidomis tvirtinamas nesurištųjų mineralinių medžiagų mišiniu. Per nuovažas įrengiamos naujos, plastikinių gofruotų vamzdžių d400 m pralaidos. 2.11. Sankryžos ir nuovažos Suprojektuota viena sankryža į vietinės reikšmės kelią. Sankryžos dangos konstrukcija analogiška pagrindinio kelio dangos konstrukcijai. Sankryža apstatoma kelio ženklais. Pagrindiniame kelyje pastatomi įspėjamieji kelio ženklai apie sankryžą su šalutiniu keliu, šalutiniame kelyje, įspėjamieji apie sankryžą su pagrindiniu keliu. Iš viso remontuojamame kelio ruože numatytos įengti 27 nuovažos. Beveik visos nuovažos projektuojamos individualios. Dauguma esamų nuovažų yra be tvirtos dangos, pažvyruotos. Ties projektuojamos nuovažos kelio asfaltbetonio danga išplatinama 30cm likusi nuovažos dalis pastorinama nesurištųjų mineralinių medžiagų mišiniu, vidutiniškai apie 15cm. Storiu. Pagal suprojektuotus grovius vietose, kur reikia praleisti vandenį per nuovažas, numatyta įrengti 0,40m. skersmens plastikinių gofruotų vamzdžių pralaidas. 2.12. Eismo saugumas Kelio ženklai įrengiami pagal „Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo“ taisykles, kryptį nurodantys ženklai parenkami pagal „Valstybinės reikšmės kelių maršrutinio orientavimo taisykles KMOT 07“, kelio ženklų atramos parinktos pagal „Kelio ženklų atramų parinkimo, projektavimo ir įrengimo taisyklės PĮT KŽA 08“. Kelio ženklai projektuojami taip ir tokiose vietose, kad jie būtų gerai matomi eismo dalyviams, kad juos būtų kuo patogiau prižiūrėti ir kad būtų kuo mažesnė tikimybė juos sugadinti. Ženklų neužstos jokios kliūtys, o patys ženklai neužstos vieni kitų. Tam, kad ženklai būtų pastatyti reikiamoje vietoje ir reikiamais atstumais, pateikiamas eismo organizavimo planas. Kelio ženklai, projektuojami dešinėje kelio, važiuojamosios dalies, pėsčiųjų ar dviratininkų tako pusėje. Ženklų išdėstymas ir dangos ženklinimas suderintas tarpusavyje. Kelio apsaugos zonoje nebus leidžiama statyti jokių reklaminių stendų ar kitos su eismo organizavimu nesusijusios medžiagos, tam, kad nebūtų blaškomas eismo dalyvių dėmesys. Kelio ženklų atramos statomos pagal „Kelio ženklų atramų parinkimo, projektavimo ir įrengimo taisykles“ PĮT KŽA 08. Atstumas nuo kelio briaunos iki ženklo skydo turi būti ne mažesnis už 0,5 m. Ženklo skydo aukštis virš kelio briaunos yra 1,7 m, o krypčių rodyklės – 1,5 m. Statant ženklus šalia kelio, kai yra kelkraštis, nuo kelio briaunos iki artimesnio ženklo krašto turi būti 0,5 – 2,0 m. Tarp greta vienas kito pastatytų ženklų atstumas – 0,02 – 0,05 m, taip pat įrengiamos papildomas lenteles, kurios tvirtinamos prie pat ženklo taip, kad jos neuždengtų arba pačios nebūtų uždengtos. Pagal dydį kelio ženklai, išskyrus individualiai projektuojamus, skirstomi į keturias grupes: I – maži, II – normalūs, III – dideli, IV – labai dideli. Atsižvelgiant į kelyje esamą eismo juostų kiekį, nustatoma ženklo dydžio grupė. Kadangi projektuojamas kelias yra su 2 eismo juostomis, todėl bus naudojami II grupės, normalaus dydžio ženklai. Įspėjamieji kelio ženklai ne gyvenvietėse įrengiami 150 – 300 metrų atstumu nuo pavojingos kliūties. Gyvenvietėje įrengiami I grupės ženklai. Kelio danga ženklinama remiantis „Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklėmis“. Ženklinimo linijos virš dangos neturi būti iškilusios aukščiau kaip 6 mm ir turi būti neslidžios. Važiuojamosios dalies horizontaliam ženklinimui naudojami dažai, polimerinės ar kitokios medžiagos turi atspindėti šviesą. Signaliniai stulpeliai – atitvaro tipas kelyje ir sankryžose padedantis eismo dalyviams orientuotis. Jie projektuojami visoje kelio trasoje. Šie stulpeliai gelbsti tamsiu paros metu, kadangi ant jų įrengiami atšvaitai. Taip vairuotojas orientuojasi, kur yra kelkraščio pabaiga. Taip pat signaliniais stulpeliais žymimos pralaidų vietos, sankryžos, nuovažos. 3. TECHNOLOGIJOS DALIS 3.1. Medžių, krūmų, g/b ir metalinės atliekos Kelio juostoje esantys krūmai, medžiai ir kelmai šalinami, susmulkinami ir drožlės paskleidžiamos vietoje. Kelio ženklų skydai demontuojami, atramos išardomos. Pakraunamos į autosavivarčius ir išvežamos sandėliuoti į Vilniaus regiono kelius 3.2. Dirvožemio pašalinimas Rekonstruojamame ruože nuo esamų šlaitų nuimamas 10 cm esamas dirvožemio sluoksnis. Nuo šalikelės plotų nuimamas vidutiniškai 17 cm storio dirvožemio sluoksnis. Jis kasamas ir vežamas į sandėliavimo aikštelę, nesumaišant jo su kitais gruntais ir atsižvelgiant į žemės darbų eiliškumą bei gruntų jautrumą meteorologinėms sąlygoms. Dirvožemis vėliau panaudojamas apželdinimui, šlaitų sutvirtinimui ir dirvos rekultivacijai, todėl galioja šie reikalavimai: Dirvožemis pašalinimas perstumiant jį buldozeriu. Buldozeris padaro krūvas kas 100 m ir dalį išveža autosavivarčiais į sandėliavimo aikštelę, pakraunant ekskavatoriumi. Likusi dalis, baigus kelio tiesimo darbus, planuojama vietoje, panaudojama karjerų rekultivacijai, pažeistų pakelės plotų sutvarkymui bei šlaitams sustiprinti. 3.3. Žemės sankasos įrengimas Žemės sankasa – grunto statinys, atliekantis dangos konstrukcijos pagrindo funkcijas. Žemės sankasa yra vienas iš svarbiausių kelio elementų nuo kurios stabilumo ir ilgaamžiškumo priklauso dangos patvarumas. Sankasos projektavimui ar jos rekonstravimui skiriamas didelis dėmesys. Įrengiant žemės sankasą į pylimus gruntas yra pilamas tik tada, kai tinkamai paruoštas pylimo pagrindas. Rekonstruojant kelią, pylimams supilti naudojamas gruntas iš iškasų bei atvežtinis gruntas iš karjero. Pylimai pilami tik iš natūralaus drėgnio gruntų, nes juos galima sutankinti mažiausiomis sąnaudomis. Šiame grunte negali būti teršalų. Paskleidimo ir sutankinimo darbai priklauso nuo oro sąlygų. Kai оro sąlygos blogos ir statybinėmis – techninėmis priemonėmis negalima užtikrinti techniniame projekte nurodytų reikalavimų įvykdymo, šie darbai sustabdomi. Į pylimus gruntas yra pilamas tik tada, kai tinkamai paruoštas pylimo pagrindas. Gruntą tiesiogiai išversti arba iškrauti, neparuošus jam pagrindo, galima tik sąvartose. Gruntas yra pilamas bei skleidžiamas sluoksniais per visą žemės sankasos plotį ir tuoj pat po paskleidimo sutankinamas. Pylimai yra tankinami nuo kraštų link vidurio. Pagal sutankinimo mechanizmų tipą ir dydį bei grunto rūšį numatytam grunto sutankinimo rodikliui pasiekti yra nustatytas pilamo sluoksnio storis ir važiavimų viena vieta skaičius tankinant. Gruntas yra pilamas bei skleidžiamas sluoksniais per visą žemės sankasos plotį ir tuoj pat po paskleidimo sutankinamas. Sankasos įrengimo darbai stabdomi, jei dėl blogų oro sąlygų neįmanoma pasiekti reikalaujamų sutankinimo reikšmių. Žemės sankasa tankinama po 0,3 m storio sluoksnius. Tankinama iš kraštų į vidurį. Iškasoms taip pat taikomi tam tikri reikalavimai. Iki 12 m gylio iškasų įrengimui taikomi tipiniai projektiniai sprendimai, kai gruntai stabilūs ir atsparūs klimato faktoriams, o gruntuose nėra vandeningų tarpsluoksnių. Kelio iškasų šlaitai projekte numatyti ne statesni kaip 1:2. Iškasų gruntas yra panaudojamas pylimams įrengti. Jei kasami gruntai yra skirtingų savybių ir juos reikia panaudoti skirtingiems tikslams, tai jie yra atskirai kasami ir toliau apdorojami. Iškasos yra apsaugotos nuo potvynių ir liūčių vandens, kuris prireikus yra nedelsiant nuleidžiamas. Darbai iškasose yra vykdomi taip, kad išvengti vandens sankaupų darbo vietoje. Pažeistas iškasos dugnas, prieš rengiant pagrindą, yra išvalomas, išlyginamas ir sutankinamas. Natūralieji ir supiltiniai gruntai turi būti taip sutankinami, kad būtų įgyvendinti 3 lentelėje nurodyti sutankinimo reikalavimai. 3 lentelė Natūraliųjų ir supiltinių gruntų sutankinimo reikalavimai Tankinamos žemės sankasos dalis Stambiagrūdžiai gruntai Įvairiagrūdžiai ir smulkiagrūdžiai gruntai DPr, % Viršutinė sankasos dalis iki 1,0 m gylio pylimuose ir 0,5 m gylio iškasose ŽG, ŽP, ŽB, SB, SG, SP – 100,0 Apatinė pylimo dalis nuo 1,0 m gylio iki pylimo pado ŽG, ŽB, ŽP, SB, SG, SP – 98,0 Viršutinė sankasos dalis iki 0,5 m gylio pylimuose ir iškasose ŽD, ŽM, SD, SM 100,0 ŽD0, ŽM0, SD0, SM0, D1), M1), OK2) 97,0 Apatinė pylimo dalis nuo 0,5 m gylio iki pylimo pado ŽD, ŽM, SD, SM, OH2), OK 97,0 ŽD0, ŽM0, SD0, SM0, D1), M1), OD2), OM2) 95,0 1) Žymenys D ir M žymi DL, DV, DR ir ML, MV, MR grupių gruntus pagal LST 1331:2001 [7.33]. 2) Leidžiama naudoti tik vietinės reikšmės keliams. Sutankintos žemės sankasos viršaus deformacijos modulio reikšmė EV2  45 MPa. Supylus gruntus, reikia juos suplaniruoti ir sutankinti. Planiruojamas žemės sankasos viršus ir pakelės plotai po 2 m iš abiejų pusių. Po to planiruojami žemės sankasos šlaitai iškasose ir pylimuose. Žemės sankasos viršus planiruojamas 3,0% skersiniu nuolydžiu. Planiruojant vidinius sankasos šlaitus yra išlaikomas 1:2 nuolydis, kad ant sankasos viršaus patekęs vanduo kuo greičiau nuo jos nubėgtų ir neįmirkintų sankasos grunto. Išoriniai griovio šlaitai planiruojami taip pat 1:2 siekiant išlaikyti vientisumą. Žemės sankasos viršumi eismą leisti galima tik tada, kai dėl to nesusidaro jokių neleistinų deformacijų arba kliūčių nutekėti vandeniui. Užbaigus žemės sankasą, rekomenduojama tuoj pat rengti dangos konstrukcijos sluoksnius, tačiau prieš tai patikrinama, ar žemės sankasos viršuje sutankinimо rodiklio DPr reikšmės atitinka reikalaujamas. Šlaitų planiravimas atliekamas mechaniškai. Vietose, kur planiravimas mechanizuоtu būdu neįmanomas, yra planiruojama rankiniu būdu. Kad būtų užtikrintas šlaitų stabilumas ir išvengta erozijos, šlaitai yra įrengiami atsižvelgiant į jų nuolydį. Kad šlaitai nesuirtų taikomos tokios apsauginės priemonės kaip šlaitų sustiprinamas užpylus šlaitus 10 cm dirvožemio sluoksniu ir tada apsėjus žole. Nesutvirtinti žemės sankasos šlaitai veikiami vandens, vėjo, šalčio ir kitų atmosferinių veiksnių, gali deformuotis. 3.4. Apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio įrengimas Kadangi rekonstruojamo kelio ruože vyrauja F2 klasės gruntai, būtina įrengti apsauginį šalčiui atsparų sluoksnį, siekiant, kad issidrenuotų ir išbėgtų vanduo iš konstrukcijos. Priešingu atveju, kelio konstrukciją žiemą sulaužytų į ledą sušalęs, esantis konstrukcijoje, vanduo. Dangos konstrukcijų sluoksniai be rišiklių yra įrengiami, vadovaujantis ĮT SBR 07 „Automobilių kelių dangos konstrukcijos sluoksnių be rišiklių įrengimo taisyklės“ reikalavimais. Pagal reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ ir statybos rekomendacijų reikalavimus paskleidžiamas gruntas, naudojamas apsauginiam šalčiui atspariam sluoksniui įrengti, planiruojamas ir sutankinamas. Šie darbai turi būti atliekami taip, kad gruntas neišsiskirstytų frakcijomis. Šiuos sluoksnius turi sudaryti nejautrūs šalčiui gruntų arba gamtinių mineralinių medžiagų mišiniai, kurie ir sutankinti būtų laidūs vandeniui. Apsauginio, šalčiui atsparaus sluoksnio storis gali būti sumažintas kelkraščio ribose, tačiau neturi būti kliudoma laisvai ištekėti vandeniui. Filtracijos koeficientas V kategorijos keliuose pagal TRA SBR 07 „Automobilių kelių mineralinių medžiagų mišinių, naudojamų sluoksniams be rišiklių, techninių reikalavimų aprašą” turi atitikti . Šalčiui atsparus sluoksnis įprastai rengiamas iš gamtinio smėlio, karjerinio smėlio ar kitokio grunto, kuris atitinka keliamus medžiagų granuliometrinės sudėties, sutankinimo rodiklio, bei deformacijų mоdulio reikalavimus. Smėlio užterštumas – dalelių, mažesnių kaip 0,063 mm, kiekis turi būti ne didesnis kaip 7 % mišinio masės. Reikalaujamas apsauginio šalčiui atsparaus sluоksnio sutankinimo rodiklis Dpr=100%. Remiantis statybos rekomendacijų R 34-01 „Automobilių kelių pagrindai“ reikalavimais matuojami sutankinto apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio aukščiai ašyje, pločiai, skersiniai nuolydžiai ir lygumas, nustatomi sutankinimo rodiklis ir deformacijos modulis. 3.5. Nesurištojo pagrindo sluoksnio iš skaldos įrengimas Skaldos pagrindo sluoksnis turi būti įrengiamas taip, kad jo laikomojo galia ir deformacinės savybės, kiek tik įmanoma būtų tolygesnės. Įrengiant sluoksnį privalu išlaikyti reikalaujamus geometrinius parametrus, mišinių granuliometrinę sudėtį, deformacijos modulį bei skaldos frakcijų dydį. Skaldos pagrindo sluoksniui taikomi tokie reikalavimai: • mineralinių dulkių 5 mm – 49-73% mišinio masės; - Grūdeliai > 31,5 mm – 10-30% mišinio masės; - Grūdeliai > 45 mm – ≤10% mišinio masės. Kadangi rekonstruojamos dangos skaldos stambiausi grūdeliai yra iki 45 mm, tai mažiausias skaldos pagrindo sluoksnis gali būti 15 cm. Projektuojamos dangos konstrukcijos skaldos pagrindo storis lygus 15 cm, vadinasi šis reikalavimas yra tenkinamas. Įrengto ir sutankinto sluoksnio storis negali būti daugiau kaip 10 % mažesnis už projektinį storį. Užsakovas arba techninis prižiūrėtojas turi teisę patikrinti nustatytą sluoksnio storį bet kuriose kelio ruožo dalyse. Pagal statybos rekomendacijų R 34-01 „Automobilių kelių pagrindai“ reikalavimus, matuojami geometriniai parametrai, sutankinimas ir dinaminis deformacijos modulis. 3.6. Asfalto pagrindo įrengimas Asfalto pagrindo sluoksniams naudojami mišiniai, susidedantys iš tolydžios granuliometrinės sudėties mineralinių medžiagų mišinio ir rišiklio – kelių bitumo. Asfalto pagrindo sluoksniai yra taikomi įvairių tipų dangų konstrukcijose. Asfalto pagrindo mišinys pagal reikalavimus turi būti klojamas ir tankinamas karštas, o mišinio sudėtis parenkama taip, kad asfalto pagrindo sluoksnis būtų atsparus įvairaus tipo deformacijoms. Jo tūrinis tankis bei granuliometrinė sudėtis, veikiant transporto priemonių apkrovoms turi pastebimai nekisti. Asfalto pagrindo sluoksniai paprastai, esant žemesnei kaip -3oC oro temperatūrai, nėra įrengiami. 3.7. Asfalto viršutinio sluoksnio įrengimas Asfalto viršutinis sluoksnis iš asfaltbetonio gali būti įrengiamas II-VI klasių dangų konstrukcijose bei įvairių tipų pėsčiųjų ir dviračių takų konstrukcijose. Asfalto viršutiniams sluoksniams naudojami asfaltbetonio mišiniai, susidedantys iš tolydžios granuliometrinės sudėties mineralinių medžiagų mišinio ir rišiklio – kelių bitumo arba polimerais modifikuoto bitumo. Asfalto viršutinio sluoksnio mišiniai klojami karšti. Mišinio sudėtis turi būti parenkama taip, kad asfalto viršutinis sluoksnis, turintis mažą oro tuštymių kiekį, būtų šiurkštus, atsparus įvairaus tipo deformacijoms bei saugus eismui, o jo tūrinis tankis bei granuliometrinė sudėtis, veikiant transporto apkrovoms, pastebimai nekistų. Asfalto viršutiniai sluoksniai privalo turėti pakankamą sukibimą su ratu, priklausomai nuo panaudojimo paskirties. 4. APLINKOS IR ŽMONIŲ SAUGA Šią dalį sudaro keli poskyriai: darbo apsaugos reikalavimai, instruktavimas ir atestavimas, saugus darbas atliekant žemės darbus, saugus ekskavatorių darbas, saugus autotransporto darbas, saugus plentvolių darbas ir ekologija. 4.1 Darbo sauga kelių tiesimo darbe. Nauja technika palengvina nuo daugelį gamybos problemų, tačiau ji galutinai neišsprendžia žmogaus darbe klausimų. Traumatizmas darbe kelia susirūpinimą. Jo lygis priklauso nuo socialinių ir ekonominių veiksnių, saugos darbe organizavimo, norminių aktų vykdymo ir kontrolės. Reikia didinti sistemos "žmogus - mašina" patikimumą, techniką pritaikyti prie žmogaus, o ne atvirkščiai. Svarbus vaidmuo čia tenka projektuotojams, inžinieriams darbo psichologijos, fiziologijos žinovams, darbo medicinos specialistams, saugos darbe organizatoriams. Norint užkirsti kelią traumatizmui, reikia išsiaiškinti aplinkybes skatinančias žmogų pažeisti taisykles. Be specialaus tyrimo galima teikti, kad bendros priežastys, susijusios su žmogaus ir visuomenės vystymui. Jos trejopos: • Besivystant technikai, žmogaus psichika nespėja prie jos prisitaikyti; • Didėja klaidos kaina, traumos darosi pavojingesnės; • Žmogus adaptuojasi prie pavojaus, nes technika darosi vis įprastesnė. Blogiausia, kad žmogus ne tik pripranta prie pavojaus, bet pradeda nuolatos nesilaikyti saugos darbe taisyklių ir sąmoningai jas pažeidinėti. Todėl siekiant kiek sumažinti traumatizmą darbe, būtina išaiškinti visus veiksnius kurie nulemia saugą darbe. Darbų sauga yra mokslas, nagrinėjantis saugias ir nekenksmingas darbo sąlygas ir ieškantis sprendimų pasiekti šį tikslą. Norint įgyvendinti saugos darbe tikslus rekonstruojant kelius reikia: • apsaugoti darbininkus nuo galimų gamybinių trumų; • užkirsti kelią profesinėms ligoms, kurias iššaukia darbo aplinkos veiksniai. Tam, kad žmogus dirbdamas jaustųsi saugus, dirbtų našiai reikia visokeriopai gerinti, ir lengvinti darbo sąlygas. Darbų sauga tai kompleksas įstatiminių, techninių, sanitarinės higienos ir socialinių -ekonominių priemonių, skirtų sveikoms ir saugioms darbo sąlygoms sudaryti gamyboje. 4.2. Saugus darbas atliekant žemės darbus. Pavojai atliekant žemės darbus: iškasų su nesutvirtintomis vertikaliomis sienelėmis leistinų gylių viršijimas, neteisingas iškasų sienelių tvirtinimo elementų ardymas ir perdaug statūs iškasų šlaitai silpnuose gruntuose. Žemės darbams pradėti būtina turėti nustatyta tvarka išduotą leidimą. Atliekant žemės darbus, atsižvelgti į kasamo grunto savybes, kasimo metodus ir grunto tvirtinimo būdus. Nulipti į pamatų duobes turi būti įrengtos ne siauresnės kaip 0, 6 m lipynės su turėklais. Iškasų šlaitas vaikščioti be lipynių draudžiama. Elektros kabeliai atkasami kastuvais. Draudžiama kasti gruntą be išramstymų ir pasikasant. Jei iškasos šlaite randama riedulių, akmenų ir kitų daiktų, jie pašalinami mechanizuotai. Svarbiausios priemonės, garantuojančios saugų darbą: • Prie mechanizmų leidžiama dirbti asmenims ne jaunesniems kaip 18metų ir baigusiems mokomuosius kursus. Visi darbininkai gali pradėti darbą tik išklausę instruktažą; • Darbų vykdytojai turi ypatingai atkreipti dėmesį į pavojingų zonų aptvėrimą, techninį mašinų stovį, darbo vietų apšvietimą ir t.t. • Visi darbai turi būti vykdomi pagal projektą; • Darbo metu darbininkai dirbantys prie mašinų turi būti savo darbo vietoje. Draudžiama būti arčiau kaip 3 m nuo dirbančiųjų savaeigių mašinų. 4.3. Saugus technikos darbas. Pagrindinės nelaimingų atsitikimų priežastys dirbant su ekskavatoriais – nepakankamas saugaus darbo taisyklių žinojimas arba jų nesilaikymas. Ekskavatoriais leidžiama dirbti asmenims ne jaunesniems 18metų amžiaus, praėjusiems medicininį patikrinimą ir turintiems pažymėjimą. Gruntas ir smėlis iškasose kasami ekskavatoriais. Kasimo gylis neturi viršyti ekskavatoriaus kaušo sėmimo aukščio. Minimalus ekskavatoriaus judančių dalių atstumas iki statybvietėje esančių objektų – 0,5m. Darbo metu ekskavatorius turi stovėti gerai išlygintoje vietoje. Griežtai draudžiama būti ekskavatoriaus kaušo veikimo zonoje arčiau kaip 5m. Darbo vieta turi būti gerai išvalyta nuo riedulių ir kitų stambių medžiagų kad ekskavatorius galėtų laisvai judėti. Darbo pertraukos metu ekskavatorių reikia atitraukti nuo tranšėjos krašto ne mažiau kaip 2 m atstumu, kaušą nuleisti ant žemės. Važiuoti su pakeltų kaušų draudžiama. Maksimalus kaušo pakėlimo aukštis važiuojant 0,5 – 0,7m. Ekskavatoriuje turi būti iškabintos ekskavatoriaus valdymo ir priežiūros taisyklės, o taip pat įrenginių paleidimo schemos. Taip pat jis turi turėti garsinį signalą. Iš pamatų duobės ar tranšėjos išmestą gruntą reikia laikyti ne arčiau kaip 0,5m nuo jų krašto. Dirbant būtina laikytis saugaus atstumo iki elektros energijos perdavimo laidų. Ekskavatoriai turi būti tikrinami ne rečiau kaip kartą per metus. Saugus autotransporto darbas. Kad būtu nepertraukiamas autosavivarčių darbas, turi būti gerai įrengti privažiavimo keliai. Automobiliai turi būti techniškai tvarkingi (turėti techninės apžiūros taloną), taip pat užpakalinio vaizdo veidrodėlį, veikiančią šviesos ir garsinę signalizaciją. Saugus plentvolių darbas. Dirbti plentvoliu leidžiama ne jaunesniam kaip 18 metų asmeniui, susipažinusiam su saugiais darbo metodais ir turinčiam pažymėjimą, leidžiantį valdyti šią mašiną, mediciniškai pasitikrinusiam, išklausiusiam įvadinį darbų saugos instruktažą ir instruktažą darbo vietoje. Plentvolio mašinisto darbo vietoje bendras triukšmo lygis neturi viršyti 85dB, o oro užterštumas – higienos normose nurodytų dydžių. Plentvolis turi būti su garso ir šviesos signalizacija. Ant plentvolio ir jo darbo zonoje turi būti iškabinti įspėjamieji užrašai, saugumo technikos ženklai ir plakatai. Dirbant plentvoliui pašaliniams asmenims būti jo kabinoje arba darbo zonoje draudžiama. Plentvoliui judant negalima šalinti iš po jo volų įvairių daiktų akmenų, vielų. Draudžiama dirbti plentvoliu įkalnėje arba nuokalnėje. Dirbti prie iškasų ar tranšėjų, griovių su nesustiprintais šlaitais galima ne arčiau kaip 1 m atstumu nuo jų krašto. Atstumas tarp dviejų ar daugiau plentvolių, lyginančių arba tankinančių asfaltą vienas paskui kitą, turi būti nemažesnis kaip 5 metrai, tarp lygiagrečiai voluojančių plentvolių – ne mažesnis kaip 2 metrai. Draudžiama įlipti ar išlipti iš važiuojančio plentvolio, taip pat palikti jį be priežiūros su įjungtų variklių. Per darbo pertrauką mašinistas privalo sustabdyti jį lygioje be nuolydžių aikštelėje, išjungti variklį ir įjungti rankinį stabdį. 4.4. Ekologija Plėtojantis pramonei bei transportui vis labiau teršiama atmosfera, žemės paviršius ir vandenys. Statant automobilių kelių statinius pažeidžiama nusistovėjusi padėtis gamtoje. Didėjant urbanizacijai, užstatomi kaskart nauji žemės plotai. Miestai ir pramonės rajonai tampa aplinkos taršos šaltiniu. Užimdamas vis naujas teritorijas žmogus dažnai neatsižvelgia į ribotas gamtos išteklių atsargas, atmosferos ir vandenų savaiminio išsivalymo galimybes. Žmonių sąveiką su aplinka, be kitų klausimų, tyrinėja ekologijos mokslas (graikiškai ekos - namas + logos - mokslas). Ekologija artimai susijusi su technologijos, genetikos, biofizikos, botanikos, mikrobiologijos, geologijos, zoologijos, geografijos ir kitais mokslais, remiasi gretimų mokslo šakų rezultatų sinteze, taiko fizikos, chemijos ir matematikos dėsnius. Ekologija yra mokslinė bazė aplinkos apsaugos klausimams spręsti. Viena iš ekologijos mokslo taikymo sričių yra statybos ekologija. Svarbiausi jos principai: • statinius išdėstyti taip, kad jų nepageidaujamas poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis; • tirti ir projektuoti ekologiškai švarius gyvosios gamtos nežalojančius statinius; • sudarant statybos normatyvus atsižvelgti į ekologijos reikalavimus; • kiek įmanoma išsaugoti reljefą, želdynus, neardyti grunto, nekeisti eismo hidrologinio režimo; mažinti statiniams naudojamų medžiagų kiekį, taupyti energetinius išteklius, kiek įmanoma naudoti gamybos atliekas; • statant ir naudojant statinius neteršti aplinkos. Dauguma minėtų ekologijos klausimų galima sėkmingai išspręsti tik bendromis mokslininkų, projektuotojų tr gamybininkų pastangomis. Sudarant statybos organizavimo projektus, turi būti numatytos pagrindinės apsaugos priemonės. Rengiant darbų technologijos projektus, šios priemonės tikslinamos ir detalizuojamos. Ypač svarbu išsaugoti augaliją, nusistovėjusią hidrogeologinę struktūrą, apsaugoti vandenį ir atmosferą nuo užteršimo. Paprastai automobilių kelių statyboje dirba daug įvairių mašinų su vidaus degimo varikliais. Jei jie blogai sureguliuoti, teršiama atmosfera. Baigus statyti statinį, būtina surinkti ir išvežti į sąvartynus įvairias konstrukcijų ir medžiagų atliekas, sutvarkyti statybvietę ir apželdinti aplinką. 5. EKONOMINIO PAGRINDIMO DALIS 5.1 Suvestinis kiekių žiniaraštis Norint suskaičiuoti sąmata, sudaromas suvestinis kiekių žiniaraštis. Jame pateikiami visi projektui reikalingi atlikti darbai. Kiekiai pateikti 4 lentelėje. Sąmatos skaičiavimai atliekami kompiuterine programa „ProSama“. Programa „ProSama“ yra skirtas statybos objektų skaičiuojamosioms ir faktinėms kainoms apskaičiuoti. Ši programa atlieka darbų kiekių, mechanizmų ir medžiagų poreikio skaičiavimą bei įvertina papildomas išlaidas. Sąmatinės dokumentacijos išvedimo formos (žiniaraščiai) paruoštos pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir Aplinkos ministerijos rekomendacijas. 4 lentelė Suvestinių kiekių žineraštis Eil. Nr. Darbų pavadinimas Žymuo techninių specifikacijų Mato vienetas Kiekis 1 Paruošiamieji darbai 1.1 Trasos atstatymas 1.2. m 1150 1.2 Augalinio dirvožemio sluoksnio pašalinimas ekskavatoriumi, pakraunant į autosavivarčius ir išvežant 1.2. m3 2208 1.3 Esamos konstrukcijos kasimas ekskavatoriais, pakraunant į autosavivarčius ir išvežant į sandėliavimo aikštelę 1.2. m3 56 1.4 Signalinių plastmasinių stulpelių demontavimas 1.2. vnt - 1.5 Vidutinio tankumo krūmų pašalinimas 1.2. ha 0,0076 1.6 Medžių pjovimas d 35 cm 1.2. vnt 1 1.7 Medžių pjovimas d 45 cm 1.2. vnt 1 1.8 Kietų veislių medžių kelmų rovimas, duobių užlyginimas ir kelmų išvežimas 1.2. vnt 2 1.9 Kelio ženklų skydų demontavimas nuo vienstiebių atramų rankiniu būdu 1.2. vnt 3 1.10 Kelio ženklų skydų demontavimas nuo dvistiebių atramų rankiniu būdu 1.2. vnt 4 1.11 Kelio ženklų vienstiebių metalinių atramų ant monolitinių betoninių pamatų išardymas 1.2. vnt 2 1.12 Kelio ženklų dvistiebių metalinių atramų ant monolitinių betoninių pamatų išardymas 1.2. vnt 4 1.13 Šlaitų tvirtinimas 6 cm dirvožemio sluoksniu, paskleidžiant gruntą ir pasėjant žoles mechanizuotu būdu 1.2. m2 10350 1.14 Šlaitų tvirtinimas 6 cm dirvožemio sluoksniu, paskleidžiant gruntą ir pasėjant žoles rankiniu būdu 1.2. m2 2588 2 Statinių ir jų dalių statyba bei įrengimas 2.1 0,4 m skersmens vandens pralaidos nuovažose iš plastikinių vamzdžių įrengimas ant smėlio pagrindo 2.3. m 84,50 2.2 0,8 m skersmens vandens pralaidos iš PP vamzdžių įrengimas ant smėlio pagrindo 2.3. m 15,20 2.3 1,0 m skersmens vandens pralaidos iš GB antgaliai ir jų įrengimas ant smėlio pagrindo 2.3. vnt 2 2.4 Vandens pralaidų vagos tvirtinimas monolitiniu betonu, h-10 cm 2.3. m3 4 2.5 Vandens pralaidų vagos tvirtinimas g/b plokštėmis 500x500x80 ant 10 cm skaldos pagrindo 2.3. m2 39 2.6 Žemės sankasos įrengimas perstūmiant gruntą buldozeriais 3.3. m3 3013 2.7 Perstumto grunto sutankinimas 3.3. m3 3013 2.8 Šalčiui nejautraus sluoksnio 35 cm storio įrengimas iš nesurištųjų mineralinių medžiagų 4.3. m3 3360,50 2.9 Pagrindo įrengimas iš nesurištųjų mineralinių medžiagų fr.0/45, 15 cm 4.3. m3 1145,20 2.10 4,5 cm storio asfaltbetonio pagrindo įrengimas panaudojant asfaltbetonio klotuvą iš asfaltbetonio mišinio SA 16 dC V6000 5.3. m3 313,33 2.11 Grunto atvežimas iš sandėliavimo aikštelės kelkraščių apatiniam sluoksniui įrengti 3.3. m3 254,88 2.12 Kelkraščių apatinio sluoksnio įrengimas iš grunto 4.3. m3 254,88 2.13 Kelkraščių viršutinio sluoksnio įrengimas iš 80 % skaldos ir 20 % augalinio grunto mišinio 6 cm storiu 4.3. m3 83,79 2.14 Šalčiui nejautraus sluoksnio 35 cm storio įrengimas nuovažose po asfalto danga 3.3. m2 29,35 2.15 Pagrindo įrengimas iš nesurištųjų mineralinių medžiagų fr 0/45, 15 cm storio nuovažose po asfalto danga 4.3. m2 28,04 2.16 4,5 cm storio asfaltbetonio pagrindo įrengimas nuovažose panaudojant asfaltbetonio klotuvą iš asfaltbetonio mišinio SA 16 dC V6000 5.3. m2 26,68 2.17 Nesurištųjų mineralinių medžiagų mišinio h=15 cm įrengimas nuovažose 5.3 m2 313,44 2.18 Siūlų įrengimas panaudojant sandariklio masę 5.3. m 89 2.19 Griovio dugno sutvirtinimas iš nesurištųjų mineralinių medžiagų mišinio 10 cm storio sluoksniu 3.3. m2 155 2.20 Naujų kelio ženklų vienstiebių metalinių atramų ant monolitinių pamatų įrengimas 6.3. vnt 2 2.21 Naujų kelio ženklų skydų montavimas ant vienstiebių atramų rankiniu būdu 6.3. vnt 3 2.22 Naujų kelio ženklų dvistiebių metalinių atramų ant monolitinių pamatų įrengimas 6.3. vnt 4 2.23 Naujų kelio ženklų skydų montavimas ant dvistiebių atramų rankiniu būdu 6.3. vnt 4 2.24 Apsauginių barjerų ir signalinių stulpelių įrengimas iš metalinių sijų ant metalinių statramščių 7.2 m 323 2.25 Kelio aptvėrimo vienpusiai atitvarai su metalinėmis sijomis ant metalinių statramsčių pradinio ir galinio komponento įrengimas, kai atitvaro charakteristikos N2-W5-A (ilgas sijų nuleidimas) 7.2 vnt 4 2.26 Signalinių plastmasinių stulpelių įrengimas 7.2. vnt 6 IŠVADOS 1. Kelias Nr. 2608 Jucevičiai-Būdvietis-Derviniai jungia tris miestelius ir yra pagrindinė susisiekimo jungtis gyventojams. Esamas kelias neatitinka techninių charakteristikų, bei geometrijos reikalavimų. Kelio dangos būklė – prasta, išmuštos duobės, telkšo balos, sunkiai pravažiuojamos. Rekonstruojamo kelio ruožą kerta dvi gelžbetoninės pralaidos. Esamos pralaidos geros būklės, tačiau pralaidų antgaliai atitrūkę nuo pačios pralaidos, išsikraipę. 2. Eismo skaičiavimai buvo vykdomi 2017 m. balandžio mėn. buvo fiksuojamas pravažiuojančių automobilių skaičius, bei eismo sudėtis. Kelio ruožo VMPEI – 130 aut./parą, VMPEIp didės po 5 proc. Projektinis greitis, atsižvelgiant į kelio kategoriją apie 70 km/h., eismo juostų skaičius – 2. Rekonstruojamo kelio reljefas banguotas, žemiausia kelio altitudė – 161,69 m., aukščiausia – 191,69 m. Važiuojamosios dalies skersinis nuolydis 2,5 proc., kelkraščių – 6 proc., projektuojamas sankasos šlaito nuolydis pylimuose ir iškasų išorinis šlaitas ne statesnis nei 1:1,5 (pagal galimybes). Vanduo nuo kelio ir jo juostos nuleidžiamas į šonus kelio griovius, kelio griovio dugnas projektuojamas – 0,50 m., mažiausias griovio nuolydis – 0,30 proc., atstumas nuo kelio griovio dugno iki apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio apačios – 0,20 m. Kelio ženklai įrengiami pagal „Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklės“, kryptį nurodantys ženklai parenkami pagal „Valstybinės reikšmės kelių maršrutinio orientavimo taisykles KMOT 07“, kelio ženklų atramos parenkamos pagal „Kelio ženklų atramos parinkimo, projektavimo ir įrengimo taisykles PĮT KŽA 08“ 3. Planuojama kelio juostose esančius krūmus, medžius ir kelmus šalinti, susmulkinti ir drožles paskleisti vietoje. Nuo esamų šlaitų nuimti apie 10 cm. dirvožemio sluoksnio, nuo šalikelės plotų nuimama apie 17 cm. dirvožemio sluoksnio. Dirvožemis vėliau bus naudojamas apželdinimui, šlaitų sutvirtinimui bei dirvos rekonstrukcijai. Rekonstruojant kelią, pylimams supilti naudojamas gruntas iš iškasų bei atvežtinis iš karjero. Asfalto pagrindo mišinys pagal reikalavimus turi būti klojamas ir tankinamas karštas, o mišinio sudėtis parenkama, kad pagrindo sluoksnis būtų atsparus deformacijoms. Asfalto viršutiniam sluoksniui naudojami asfaltbetonio mišiniai. Asfalto viršutinis sluoksnis privalo turėti pakankamą sukibimą su ratu. 4. Galima teigti, kad bendros priežastys susijusios su darbų saugos nesilaikymu: besivystant technikai, žmogaus psichika nespėja prisitaikyti; didėja klaidos kaina, traumos tampa pavojingesnės; žmogus pripranta prie įrangos todėl nejaučia pavojaus. Svarbiausios priemonės, užtikrinančios saugų darbą: prie mechanizmų leidžiama dirbti asmenims ne jaunesniems kaip 18metų ir baigusiems mokomuosius kursus. Visi darbininkai gali pradėti darbą tik išklausę instruktažą; Darbų vykdytojai turi ypatingai atkreipti dėmesį į pavojingų zonų aptvėrimą, techninį mašinų stovį, darbo vietų apšvietimą ir t.t. Visi darbai turi būti vykdomi pagal projektą; Darbo metu darbininkai dirbantys prie mašinų turi būti savo darbo vietoje. Draudžiama būti arčiau kaip 3 m nuo dirbančiųjų savaeigių mašinų. Paprastai automobilių kelių statyboje dirba daug įvairios technikos, svarbu baigus darbus surinkti ir išvežti į sąvartynus įvairias konstrukcijas ir atliekas, bei apželdinti aplinką. LITERATŪRA 1. Kelių techninis reglamentas KTR 1.01:2008 ,,Automobilių keliai”. LR Susisiekimo ministerija. Vilnius, 2008 m. 2. Lietuvos Respublikos kelių įstatymas. Vilnius, 1995 m. 3. VšĮ Kelių ir transporto tyrimo institutas 2014. 2013 metų eismo intensyvumų ataskaita. 4. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Eismo saugumo skyrius 2012. Įskaitinių eismo įvykių statistika Lietuvoje, 2008–2011 m. Vilnius, 2012. 5. Statybos taisyklės ST 188710638.06:2004 „Automobilių kelių žemės sankasos įrengimas“. Vilnius, 2004 m. 6. Statybos taisyklės ST 188710638.07:2004 “Automobilių kelių metalinių ir plastikinių vandens pralaidų kartotiniai konstrukciniai sprendimai”. Vilnius, 2004 m. 7. Automobilių kelių dangos konstrukcijos sluoksnių be rišiklio įrengimo taisyklės ĮT SBR 07. Vilnius, 2007 m. 8. Statybos rekomendacijos R 36-01 „Automobilių kelių sankryžos”. LAKD. Vilnius, 2001 m. 9. Statybos rekomendacijos R 34-01 „Automobilių kelių pagrindai“. LAKD. Vilnius, 2001 m. 10. Automobilių kelių dangos konstrukcijos asfalto sluoksnių įrengimo taisyklės ĮT ASFALTAS 08. Vilnius, 2009 m. 11. Valstybinės reikšmės kelių maršrutinio orientavimo taisykles KMOT 07. Vilnius, 2007 m. 12. Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklės. 13. Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklės. 14. Kelio ženklų atramų parinkimo, projektavimo ir įrengimo taisykles PĮT KŽA 08. Vilnius, 2008 m. 15. Lietuvos automobilių kelių direkcija [interaktyvus]. [žiūrėta 2016-05-15]. Prieiga per internetą: http://www.lra.lt 16. Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklės KPT SDK 07. Vilnius, 2007 m.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!