Valstybės sektorius ir rinkos ekonomika

Daugiau kaip 200 metų ekonomikoje vyksta diskusijos dėl deramo vyriausybės vaidmens.Ir dabartiniai ekonomistai nesutaria dėl valdžios vaidmens.Vyriausybės įsikišimas gali pabloginti reikalų tvarkymą.Sakysim, valstybinis apmokestinimas dažniausiai būna žalingas.
Sprendžiant problemas susijusias su rinkos mechanizmo ribotumu, matome, kad vien rinka nepajėgia užtikrinti gamybos bei išteklių paskirstymo efektyvumo ekonomikoje.
Ekonomistai pritaria, kad valstybė turi atlikti tam tikrą vaidmenį ekonomikoje, arba papildydama rinkos santykius valstybinio reguliavimo elementais, arba ne rinkos metodais spręsdama tuos klausimus, kurių rinka efektyviai spręsti negali.
Visu pirma žiūrima į valstybės sektoriaus vaidmenį, kaip gavėjo ir paskirstytojo „pelno“.
Valstybės sektoriaus poveikis ekonomikai labiausia jaučiamas per mokesčius ir valstybines išlaidas. Per paskutinius 20 metų žymiai išaugantis valstybės vaidmuo. Valstybės reguliavimas ekonomikoje sudaro svarbias pasekmes gamybai, užimtumo, darbo našumo, resursų panaudojimui, kainų lygiui. Jos svarbesnės nei mokesčių rinkimas ir finansavimo išlaidos reguliuojančioms įmonėms. Vienu žodžiu peržiūrint tik valstybines išlaidas ir mokesčių surinkimą neduoda pilno supratimo apie ekonominę svarbą valstybės sektoriaus.
Visu antrą tarp veiklos privataus ir valstybinio sektoriaus ekonomikoje egzistuoja fundamentalus skirtumas. Jis išreiškiamas tuo, kad pirmu atveju ekonominė veikla turi savanorišką charakterį, o pastarajame- privalomą. Pajamos ir išlaidos namų ūkio ir įmonių yra rezultatas jų savanoriškų sprendimų pirkimo ir pardavimo prekių ir resursų.
Vis dėlto visi sutinka, kad kai kurias ekonomines funkcijas geriausiai galėtų vykdyti būtent vyriausybė.Šios funkcijos yra:
1) rinkos sistemos apsauga - nustato teisinius rinkos ekonomikos funkcionavimo pagrindus;
2) visuomeninių gėrybių teikimas- įtakoja išteklių paskirstymą (alokaciją), siekdama didesnio ekonomikos efektyvumo;
3) visuomenės nuo kenksmingų išorinių padarinių apsauga;
4) parama stokojantiems- pagalba socialiai remtinoms gyventojų grupėms;
5) pagalba specifinėms gyventojų grupėms;
6) ekonomikos stabilizavimas – rengia ir įgyvendina makroekonominę stabilizacijos politiką.
7) Rengia gyventojų pajamų kurias lenkia rinkos santykiai, perskirstymo programas.
3.Ekonominės politikos tikslai
Ekonominės politikos tikslai yra aukštas darbo žmonių užimtumas, kainų stabilumas, efektyvumas, teisingas pajamų paskirstymas, augimas, gamtos teršimo mažinimas, ekonominė laisvė, ekonominis socialinis saugumas.Ekonominės sistemos paprastai skiriamos į tris pagrindinius tipus: grynojo kapitalizmo, komandinę ir mišriąją. Nuo ekonominės sistemos tipo priklauso, kaip sprendžiamos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!