Valiutų kursų prognozavimo būdai ir jų palyginimas

ĮVADAS Manoma, kad dar prieš Akmens amžių mūsų protėviai turėjo poreikį mainyti daiktus, kadangi neturėjo pinigų. Vėliau šis procesas sudėtingėjo, tačiau kiekviena šalis, norėdama įtvirtinti savo autoritetą pasaulyje, siekė įsivesti nuosavą piniginį vienetą ir taip susiformavo valiutos sąvoka, kuri atspindi šalies pinigų sistemos tipą (Dabartinis lietuvių kalbos... 2015). Valiuta tapo dominuojanti prekių ir paslaugų mainymo priemonė, o esant dideliai šalių įvairovei, prekyba tarp skirtingų valiutos zonų pradėta vykdyti nustatant valiutos kursus. Tai rodo, kad šiandieninis finansinių priemonių pasaulis yra daug platesnis ir sudėtingesnis nei anksčiau. Platus technologijų ir naujovių pasaulis leidžia patenkinti kiekvieno rinkoje dalyvaujančio individo poreikį bei atsirinkti kiekvienam labiausiai tinkančią finansinę priemonę, siekiant numatyti, kas ir kaip keisis ateityje. Kaip ir visoms finansinėms rinkoms, taip ir globaliajai valiutų rinkai (angl. foreign exchange market, Forex) svarbiausia, kaip jos dalyviai ir valiutų prekiautojai prognozuoja rinkos judėjimą (Valiulis, 2010). Valiutų kursų prognozavimas yra sudėtingas procesas, nes jam daro įtaką daugybė veiksnių: valstybės monetarinė politika, ekonominiai, politiniai, gamtiniai (pvz., katastrofos), socialiniai ir psichologiniai (pvz., rinkos dalyvių lūkesčiai) veiksniai. Kadangi kursas yra dviejų šalių valiutų vertės santykis, tai jį prognozuojant reikia nepamiršti atsižvelgti ir į abiejų šalių reikšmingų veiksnių kitimą (Vaičiulis, 2001). Gebėjimas atlikti valiutų rinkos analizę ir mokėjimas numatyti valiutų kursų kaitos tendencijas yra neatsiejama jos dalyvių dalis, o kadangi mes vienaip ar kitaip taip pat susiduriame su valiutų rinka, vadinasi, apie tai bent kiek turėtų nusimanyti kiekvienas išsilavinęs gyventojas. Tai ypač savarbu žmonėms, kurie savo gyvenime susiduria su investicijomis, nes aklas investavimas ir tikėjimas vien sėkme priveda prie pinigų praradimo. Taigi veikimas valiutų rinkoje yra komplikuotas, nes jos dalyviai turi gerai išmanyti valiutų kursų tendencijas, o tam nustatyti buvo sukurti du būdai – techninė ir fundamentali analizės. Fundamentali ir techninė analizės – tai dvi kertinės ašys apie kurias sukasi kiekvieno investuotojo būsimas sprendimas. Fundamentalios analizės veikimo principas yra paremtas dabartine informacija, vertinant įmonės vertę makroekonominiu ir mikroekonominiu mastu šiandien dienai, atsižvelgiant į augimo bei plėtros perspektyvas. Visiškai priešingais principais paremta techninė analizė, kuri remiasi principu, kad praeities kainų ciklai gali kartotis ir ateityje (Kubilius, 2008). Šiame kontekste aktualu išsiaiškinti fundamentalios ir techninės analizės metodų patikimumą, svarbą ir skirtumus, kurie gali lemti tikslesnę prognozę ateityje. Kai kurie mokslininkai išskiria ir trečią prognozavimo būdą – nuotaikų analizę. Šio darbo objektas – valiutų kursų prognozavimo būdai. Tikslas – nustatyti valiutų kursų prognozavimo būdus ir juos aptarti. Darbo tikslui įgyvendinti iškelti uždaviniai: 1. Nustatyti valiutų kursų prognozavimo būdus. 2. Išaiškinti fundamentalios ir techninės analizės sampratą bei aktualumą. 3. Įvertinti nuotaikų analizę. 4. Išaiškinti techninės bei fundamentalios analizės skirtumus. Atliekant darbą daugiausiai buvo analizuoti moksliniai straipsniai. Su aptariama problema ir svarba finansų rinkai trumpai supažindina Mindaugo Vaičiulio pranešimui paruošta medžiaga „Valiutos rizikos valdymas“. Pagrindiniai analizės būdai geriausiai atskleidžiami Donato Valiulio darbe „Analizės metodai pasaulinėje valiutų rinkoje“, Gyčio Kubiliaus magistro baigiamajame darbe „Fundamentalios ir techninės analizės taikymo techninis tyrimas“ bei Donatos Balsytės ir Evelinos Tverijonienės darbe „Investavimo alternatyvos sudarant optimalų vertybinių popierių portfelį“. Šiuose darbuose trumpai supažindinama su minėtų analizių pagrindiniais bruožais, skirtumais, svarba investicijų srityje. Taip pat darbo perspektyvą praturtino internetiniai puslapiai bei straipsniai, kuriuose galima susipažinti su pagrindiniais prognozavimo būdais ir jų specifika. 1. PAGRINDINIAI PROGNOZAVIMO BŪDAI Nuo finansų rinkų atsiradimo pradžios žmonės nuolatos mėgino prognozuoti jų pokyčius, tikėdamiesi, kad gerai atlikta prognozė gali suteikti jiems didelės naudos. Finansų praktikoje nuolat bandoma atsakyti į klausimą, kaip galima prognozuoti akcijų kainų pokyčius (Kubilius, 2008). Šių bandymų pasekoje atsirado fundamentalios ir techninės analizės tipai, kurie ir šiomis dienomis kaip pagrindas yra naudojamos įvairių finansinių priemonių vertinime, o tuo pačiu ir valiutų kursų prognozavime. Šių analizių pagrindu atliekami nuodugnūs finansinių priemonių tyrinėjimai ir taip nustatomi tinkamiausi momentai tų priemonių įsigijimui ir pardavimui. Taip pat moksliniuose tyrimuose aptinkama ir nuotaikų (psichologinė) analizė, kuri dažnai gali paaiškinti, kodėl valiutų kursai keičiasi. 1.1. Fundamentali analizė Dvi pagrindinės ašys ant kurių laikosi visa finansinių priemonių analizė yra techninė ir fundamentali analizė. Dvi skirtingos, tačiau viena kitą papildančios technikos leidžia tikėtis investuotojams maksimalios naudos. Abiejų technikų atsiradimo laikotarpis yra gana ankstyvas – XX a. pradžia. Fundamentalios analizės užuomazgos atsirado dar 1930 – aisiais, keletui žmonių (labiausiai prie to prisidėjo John B.Williams) išplėtotoje tvirto pagrindo teorijoje (ang. Firm- foundation theory). Ši teorija išpopuliarėjo dėka Graham ir Dodd darbų „Vertybinių popierių analizė“ (1934) ir Graham „Protingas investuotojas“ (1949). Vienas iš pačių sėkmingiausių investuotojų, panaudojusių fundamentalią analizę, yra žinomas Warren Buffet vardu (Kubilius, 2008). Pats svarbiausias ir sunkiausias valiutų prekiavimo elementas – mokėjimas numatyti, kokie ekonominiai faktoriai gali daryti įtaką valiutos kursui ateityje. Sparčiai keičiantis kainai yra didžiulė galimybė greitai uždirbti pinigus, tačiau yra ir galimybė juos dar greičiau prarasti. Fundamentalios analizės tikslas yra rasti ir išnagrinėti visus ekonominius kintamuosius, kurie vienaip ar kitaip gali paveikti valiutų kursus ateityje bei rasti finansinio instrumento tikrąją vertę (angl. intrinsic value). Ji teigia, kad rinkos dalyviai iš tos pačios informacijos gali daryti skirtingas išvadas ar įžvalgas, ir jei nors vieno dalyvio jos geresnės nei kitų, tai jo prognozės gali būti teisingiausios ir jis atitinkamai gali gauti didesnį pelną. Galima teigti, kad turint geresnį priėjimą prie informacijos bei turint daugiau patirties jos vertinime ir interpretavime, galima tikėtis tikslesnių prognozių, nei turint mažesnes galimybes gauti svarbią informaciją. Rinkos dalyviai, taikantys fundamentaliąją analizę, analizuodami esamą ekonominę padėtį nustato valiutos vertes ir vėlesnius valiutų kainų pokyčius. Fundamentali analizė – tai situacijos įvertinimas, žiūrint iš ekonominės, politinės ir pinigų – kreditų pusės (Forex prekybos... 2015). Šis prognozavimo būdas apima įvairius pranešimus apie valiutinius – finansinius įvykius visame pasaulyje, ekonominio ir politinio gyvenimo įvykius atskirose valstybėse ir visame pasaulyje, kurie gali daryti įtaką valiutų rinkai bei minėtų įvykių įtaką valiutų rinkai. Atliekant fundamentalią analizę svarbu turėti informacijos apie biržų ir stambių rinkos kūrėjų kompanijų darbą, centrinių bankų palūkanų normas, vyriausybių ekonominę politiką, galimas permainas šalies politiniame gyvenime, taip pat apie įvairius galimus gandus ir lūkesčius (Investologija... 2015). Fundamentali analizė – viena sunkiausių sričių, o taip pat ir viena svarbiausių, dirbant valiutų rinkoje. Atlikti fundamentalią analizę kur kas sudėtingiau, nei kitų rūšių analizes, kadangi tie patys faktoriai skirtingose situacijose skirtingai veikia rinką ir iš kritinių gali tapti visiškai bereikšmiais. Kadangi atliekant fundamentalią analizę reikia įvertinti labai daug nežinomųjų, žinoti tikslią šių kintamųjų įtaką valiutų rinkai yra neįmanoma. Taip pat būtina suprasti dviejų skirtingų valiutų tarpusavio ryšį, kuris nusakomas per dviejų vyriausybių tarpusavio santykių palaikymą, valiutų istorinį vystymąsi, nustatyti apibendrintą tam tikrų ekonominių veiksmų rezultatą ir sujungti iš pirmo žvilgsnio nesujungiamus ekonominius dalykus. Be kažkokių pradinių ir formalių taisyklių taip pat labai reikalinga dar ir didelė patirtis valiutų rinkose. Fundamentaliai valiutų rinkos analizei naudojamos ir specialios analitinės apžvalgos, taip pat kiekybinių rodiklių grafikai ir lentelės. Reikia nepamiršti, kad rinkoje egzistuoja ir gausybė faktorių, kurie daro įtaką tiek visai valiutų rinkai, tiek ir atskiroms valiutoms. Dažniausiai išskiriamos faktorių grupės: ekonominiai (BVP, perkamosios galios paritetas), politiniai, gandai ir lūkesčiai bei force majeure (įvykiai ar aplinkybės, kurių negalima numatyti ir išvengti) (Forex prekybos... 2015). Siekiant tikslesnių valiutų kursų prognozių yra daugiau dėmesio skiriama smulkesniems veiksniams. Fundamentalūs veiksniai – tai esminiai makroekonominiai šalies ūkio būklės rodikliai, veikiantys valiutų rinkos dalyvius ir valiutų kursų lygį. Fundamentalūs veiksniai, darantys įtaką valiutų kursams:  Ekonominio augimo rodikliai  Prekybos balanso būsena, priklausomybės nuo išorės žaliavų šaltinių laipsnis  Pinigų masės augimas vidaus rinkoje  Infliacijos lygis ir infliacijos lūkesčiai  Palūkanų normos lygis  Šalies mokumas ir pasitikėjimas nacionaline valiuta pasaulio rinkoje  Spekuliatyvinės operacijos valiutų rinkoje  Kitų pasaulio finansų rinkos sektorių išsivystymo laipsnis (pavyzdžiui, vertybinių popierių rinkos, konkuruojančios su valiutų rinka) (Fibogroup... 2015). Taigi atlikti fundamentalią analizę nėra paprasta. Fundamentalios analizės atlikimo sėkmė didele dalimi priklauso nuo žinių ir finansų rinkų dėsnių supratimo, sugebėjimo palyginti tarpusavyje, iš pirmo žvilgsnio, kartais visiškai nesusijusius įvykius. 1.2. Techninė analizė Techninės analizės pradmenys siekia tolimosios Japonijos šalį, nes būtent ten buvo pirmiausiai pradėtos naudoti vadinamosios ”japoniškos žvakės” (tai toks akcijų kainų atvaizdavimo būdas, kada vienu ženklu galima parodyti akcijos atidarymo, žemiausią, aukščiausią ir uždarymo kainas). Oficialiai techninės analizės pradininku yra laikomas Charlz H. Dow. Jis sukūrė gerai žinomą Dow teoriją XX a. pradžioje (oficiali data laikoma 1900 m.). Tai yra pati seniausia ir geriausiai žinoma techninės analizės teorija. Didžiausio populiarumo Dow teorija susilaukė XX a. ketvirtajame dešimtmetyje, kai Robert Rhea išleido savo knygą „Dow Teorija“ 1932 m. Dow teorija teigia, kad visa informacija yra diskontuota vidurkiais, todėl sprendimo priėmimui daugiau jokios papildomos informacijos nereikia (Kubilius, 2008). Dauguma finansų rinkos dalyvių remiasi technine analize. Dažniausiai, pirmas dalykas šovęs į galvą išgirdus žodžius „techninė analizė“, yra grafikai, kadangi grafikai leidžia pamatyti istorinę kainų raidą ir pagal tai galima nustatyti dabartinius ir būsimus kainų pokyčius. Literatūroje techninės analizės apibrėžimai dažnai skiriasi. Techninė analizė gali būti apibūdinama kaip kainos grafiko analizė, kuria remiantis siekiama prognozuoti ateities kainos svyravimus (Investologija... 2015). Lietuvių autorius G. Kancerevyčius (2006) techninę analizę apibūdina kaip paskelbtų (istorinių) rinkos duomenų naudojimą tam tikro finansinio instrumento rinkos analizei ir prognozei. Naudojantis šia analize galima pastabėti įvairias kainų kilimo arba kritimo tendencijas, kurios suteikia pakankamai informacijos apie galimus sėkmingus sandorius. Techninė analizė remiasi tuo, kad kainoje atsispindi visi rinkai įtaką darantys faktoriai – ekonominiai, politiniai, psichologiniai – visi jie sudaro bendrą kainos judesį. Pagrindiniai techninės analizės rinkos duomenys:  kaina  indekso reikšmė  prekybos apimtis  techniniai rodikliai, dar kitaip vadinami indikatoriais (Balsytė, Tverijonienė, 2013). Techninė analizė teigia, kad svarbesni yra trumpalaikiai ir psichologiniai faktoriai. Jeigu fundamentali analizė teigia, kad rinkos kainą veikia fundamentalūs faktoriai ir, kad ankstesnė kaina nedaro įtakos ateities kainai, tai techninė analizė teigia, kad ateities kainą lemia praeities kaina, ir kad pati kaina paaiškina visus įtaką darančius, tame tarpe ir fundamentaliuosius, faktorius. Didelis dėmesys kreipiamas į rinkos elgseną, bandoma numatyti kainos pokyčių ir lygių tendencijas ateityje. Reikia nepamiršti, kad prekė verta tiek, kiek kažkas pasiryžęs už ją sumokėti, o ne tiek, kiek kainavo ją pagaminti. Todėl techninė analizė nagrinėja kainų pokyčius kaip pasiūlos ir paklausos jėgų, veikiančių instrumento rinką, rodiklį. Kainos grafikas laike prilyginamas pasiūlos ir paklausos santykio pokyčių indikatoriui, nes kainą lemia paklausos ir pasiūlos susikirtimas. Taigi techninė analizė stengiasi įvertinti rinkos dalyvių psichologiją. Su nauja informacija keičiasi rinkos dalyvių lūkesčiai, kurie lemia prekybos sprendimus, kinta paklausos – pasiūlos santykis, o su juo ir rinkos kaina. Techninę analizę sudaro įvairūs prognozavimo metodai, tačiau kaip pagrindinius galima būtų išskirti šiuos:  Grafikų analizė;  Atpažinimo modelių analizė (angl. pattern recognition analysis);  Sezoniškumų ir cikliškumų analizė;  Kompiuterizuotos techninės prekybos sistemos (Kubilius, 2008). Techninė analizė yra pagrindas, kuriuo spekuliantai naudojasi, siekdami prognozuoti valiutos kursą. Tai seniausias ir kartu labai prieštaringų vertinimų susilaukiantis analizės metodas. Netgi pats Warren Buffet yra pasakęs, kad jeigu techninė analizė iš tiesų veiktų, visi dirbantys bibliotekose seniai jau būtų milijonieriais. Tokios nuomonės atsiradimas, be abejo, yra paremtas lūkesčių išsiskyrimu, nes ne visi rinkos dalyviai siekia tų pačių tikslų per tą patį laikotarpį. 1.3. Nuotaikų (psichologinė) analizė Prekiauti finansų rinkose galima remiantis tiek technine, tiek fundamentaliąja analize, tačiau visada rizikuojama galimybe prarasti ar uždirbti pinigus. Kiekvienas investuotojas, atsidaręs poziciją (įvykus pirkimui ar pardavimui), lieka stebėtoju, nes nieko negali pakeisti iki pozicijos uždarymo. Viską lemia rinka. Jis tik gali tikėtis, kad kaina pakryps į jam naudingą pusę (Valiulis, 2010). Tokie rinkos dalyviai sudaro masę – minią su jai būdinga psichologija. Kas rinkoje eina prieš minią – pralošia, todėl minios psichologija yra lemiamas veiksnys. Žmonės yra impulsyvūs ir dažnai sprendimus lemia nuotaika, o ne logika. Štai kodėl nuotaikų analizė taip pat yra svarbi. Rinka iš esmės atspindi visų joje esančių žmonių norus, lūkesčius ir nuomones. Kiekvienas spekulianto lūkestis ar nuomonė yra rinkos pokyčių atspindys, kuris atsiskleidžia per jų veiksmus rinkoje. Nuotaikos tiesiogiai veikia valiutos kainą, kaip ir bet kurioje kitoje rinkoje (pvz.: nekilnojamasis turtas, akcijos ir t.t.). Stebint rinkos dalyvių elgseną, galima pastebėti žmonių nuotaikų tendencijas – ar jie nusiteikę optimistiškai (tikisi geresnės ateities, stiprios ekonomikos ir valiutos brangimo – vadinamieji „buliai“) ar labiau pesimistiškai (laukiantys blogų naujienų, prastos šalies ateities ir valiutos pigimo – „meškos“). Reikėtų pastebėti, kad kai kurie spekuliantai yra linkę elgtis taip kaip visi – sekti rinkoje vyraujančioms nuotaikoms, t.y. jei vyrauja „meškos“ – parduoti (tikimasi kainos kritimo), o jei „buliai“ – pirkti (tikimasi kainos augimo) (Investologija... 2015). Jei žmonės mano, kad kaina kils, jie masiškai pradeda pirkti tą prekę, tikėdamiesi, kad ji pabrangs dar labiau ir iš to galės pasipelnyti. Tačiau, kai prasideda masiški pirkimai, kaina pradeda kilti nebūtinai dėl fundamentalių priežasčių, bet dėl rinkoje vyraujančios nuotaikos. Valiutos kaina kyla, nes investuotojai ją masiškai perka ir visi sutartinai tikisi, kad kaina kils dar labiau. Masiškai perkant, paklausa didėja, o didėjant paklausai valiuta brangsta. Tačiau jei didėja pasiūla, o norinčių pirkti smunkančią valiutą mažėja, jos kaina krinta dar labiau. Deja, ne visuomet nuotaikos atitinka realybę. Kartais nuotaikos tampa tiek išpūstos ir neatitinkančios realios valiutos vertės, kad pradeda formuotis tam tikri finansiniai burbulai (perdėtas kainos išpūtimas), kurie gali bet kada sprogti ir tuomet dažniausiai susiduriama su valiutų krizėmis. Bet kuriuo atveju, rinkos kainą lemia dalyvių jausmai, tačiau per daug negalima jais pasikliauti, todėl visuomet reikėtų atlikti fundamentalią arba techninę analizę. 2. TECHNINĖ ANALIZĖ PRIEŠ FUNDAMENTALIĄ Yra išskiriami du pagrindiniai finansinių priemonių vertinimo metodai ir abu nėra idealūs. Kiekvienas iš jų turi savo pasekėjų ir šalininkų. Vieni puikiai prognozuoja naudodamiesi technine analize, kiti fundamentalia. Paprastai techninė analizė laikoma svarbesne trumpais prognozavimo laikotarpiais, o ilgesniais laikotarpiais rinkos dalyviai daugiau dėmesio skiria fundamentaliesiems rodikliams. Dažniausiai finansinės priemonės kaina, dėl pernelyg jautrios reakcijos į paskelbtą informaciją, nukrypsta nuo tikrosios savo vertės. Dėl šios priežasties, trumpalaikiai sprendimai negali būti paremti fundamentalios analizės metodu, todėl ji naudojama ilgo laikotarpio sprendimams priimti (Balsytė, Tverijonienė, 2013). Fundamentali analizė apima labai daug kintamųjų, kurie gali tiesiogiai paveikti valiutų rinkos pokyčius. Tam, kad sugebėtų įvertinti tiek daug veiksnių, rinkos dalyvis turi būti patyręs šioje srityje, nes šis analizės metodas reikalauja žymiai didesnių laiko sąnaudų bei tikslumo. Fundamentali analizė, nustatant valiutų vertes ir velesnius valiutų kainų pokyčius, nagrinėja esamą ekonominę padėtį ir reikalauja loginio pagrindimo (Valiulis, 2010). Reikia nueiti labai ilgą ir sudėtingą kelią, kad būtų galima gauti kuo geresnius rezultatus. Techninė analizė viso to nereikalauja. Technikas daugiau remiasi valiutų kainų kitimo tendencijomis praeityje prognozuodamas būsimą jos kainą. Techninė analizė gali būti lengvai naudojama, nereikalaujanti didelių laiko sąnaudų ir nebrangiai eksploatuojama, nes jai atlikti naudojama daug grafikų, kuriuos technikai stengiasi racionaliai paaiškinti. Techninė analizė teigia, jog rinkose svarbesni yra trumpalaikiai ir psichologiniai veiksniai nei fundamentali situacija, kad kainų tendencijos yra tiesiogiai susijusios su investuotojų lūkesčiais bei jų psichologija. Didelis dėmesys kreipiamas į rinkos elgseną, bandoma numatyti kainos pokyčių ir lygių tendencijas netolimoje ateityje, todėl tas, kuris pirmasis sugeba identifikuoti pasikeitusius rinkos lūkesčius, laimi daugiausiai, nes techninės analizės tikslas yra kuo anksčiau ir greičiau identifikuoti pasikeitusius rinkos lūkesčius (Kubilius, 2008). Taip pat techninė analizė yra labai subjektyvi. Tai reiškia, kad jei du spekuliantai žiūrės į tą patį grafiką, vienam techninė analizė sakys, kad reikia parduoti, kitam, kad reikia pirkti ir abu jie ilguoju laikotarpiu gali prekiauti pelningai. Nepaisant rinkos analizės metodų skirtumų, fundamentali ir techninė analizė yra viena kitą papildančios sistemos. Lyginant techninę ir fundamentaliąją analizę D. Cibulskienė ir M. Butkus (2009) nurodo, kad reikėtų nepamiršti, jog paklausos ir pasiūlos veiksniai, kuriuos specialistai bando pastebėti, yra fundamentaliųjų įmonės rodiklių vystymosi rezultatas. Kita vertus, techninė analizė padeda nustatant pirkimo laiką. Todėl galima teigti, kad abiejų šių analizės metodų taikymas (pagal fundamentaliąją analizę išsiaiškinant, ką pirkti ir pagal techninę analizę, kada pirkti) leidžia tinkami įvertinti valiutų rinką ir nustatyti valiutų kursų pokyčius ateityje. Ir techninė, ir fundamentali analizė turi pranašumų bei trūkumų. Būtent dėl to, dauguma naudotojų subalansuotai taiko abi prognozavimo technikas ir tik labai nedidelė rinkos dalyvių mažuma – išskirtinai vieną prognozavimo metodą (Valiulis, 2010). IŠVADOS 1. Prognozuojant valiutų kursų pokyčius ateityje yra naudojamasi dviem pagrindiniais prognozavimo būdais – technine ir fundamentalia analize. Kartais yra išskiriamas ir trečias, mažiau populiarus būdas – nuotaikų, arba psichologinė, analizė. 2. Rinkos dalyviai, taikantys fundamentaliąją analizę, analizuodami esamą ekonominę padėtį nustato valiutos vertes ir vėlesnius valiutų kainų pokyčius. Techninė analizė remiasi tik valiutos kainų pokyčiais, numatant, kaip pagal sukauptus istorinius duomenis galima prognozuoti vėlesnes valiutų kainas. 3. Nors yra žinoma, kaip vykdoma fundamentali ir techninė analizė, daug kas priklauso ir nuo rinkose vyraujančių nuotaikų. Rinkos dalyvių lūkesčiai gali paskatinti valiutos kainos augimą arba kritimą. 4. Prognozuojant trumpam laikotarpiui patikimesnė yra techninė analizė, ilgesniam – fundamentalioji analizė. Techninė analizė yra subjektyvi, atlikimas trunka trumpiau, daugiausiai naudojamasi grafikais. Fundamentaliai analizei atlikti reikia įvertinti daug kintamųjų, procesas ilgesnis ir sudėtingesnis, reikalauja loginio pagrindimo. 5. Prognozuojant ir siekiant kuo tiksliau nustatyti rinkos pokyčius būtina atsižvelgti tiek į fundamentaliąją, tiek į techninę analizę. LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Balsytė D., Tverijonienė E. (2013). Investavimo alternatyvos sudarant optimalų vertybinių popierių portfelį. Magistro darbas. Šiauliai. [žiūrėta: 2015 10 07]. Prieiga internetu:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!