V. Goldingo "Musių valdovo" interpretacija

ĮVADAS Žaidimas užėmė visada tam tikrą vietą žmogaus gyvenime, vaidino reikšmingą vaidmenį ir buvo žinomas. Žaidimas, dabartinėje visuomenėje tampa vienas iš galingų industrijos šakų , objektu. 19 a. buvo bandoma apibrėžti kas yra žaidimas. Yra susiduriama su skirtingais žaidimo apibrėžimais. Berytendijk 1933 metais, žaidimą apibrėžė, kaip vieną iš judėjimo, spontaniškumo, laisvės, teigiamų išgyvenimų, neapibrėžtumo požymių. Šiler žaidimą siejo su estetine veikla. Anot jo ši veikla palaikoma žmogaus jėgų pertekliaus ir jei žmogus turi laisvo laiko, tai jį užpildo menu arba žaidimu. Šiler mintį išplėtojo dar vienas tryinėtojas Spenser, pasak kurio žadimas nėra susijęs su būtiniausių gyvybiškų poreikių tenkinimu. Žaidime išreiškiami žemesnieji sugebėjimai, kuriems postūmį duoda jėgų perteklius. Žaidimas nekelia jokių reikalavimų , skirtingai nuo meninės veiklos. Wundtas, pabrėžė kad žaidimo šaltinis yra pasitenkinimas. Jis atkreipė dėmesį, kad žaidimas yra darbo prototipas. Anot jo, mes pradedame žaisti dėl teigiamos emocijos. Wundtas teigė, kad žaidimas nėra rezultatyvi veikla. Jis palieka asmenybės viduje atsipalaidavimo pėdsakus. Mūsų gyvenimą padaro patrauklesnį. Wundtas pripažino, kad žaidimas vis tik yra socialinis reiškinys. Kad žaidimas sukelia mums teigiamus išgyevnimus sutinka ir psichoanalizės atstovas Freudas, pabrėždamas žaidimo reikšmę asmenybės raidai, akcentuodamas laisvę, todėl pasak jo, žaidimas – tai veikla, motyvuota asmeninių dalykų, padedanti atsipalaiduoti. Freudo nuomone žaidimas yra gyvenimo projekcija, todėl vaikas išsprendžia daug problemų iškylančių realiame gyvenime. Adleris žaidimą sieja su galimybe atsikratyti tam tikrų kompleksų ir taip lengviau įsitvirtinti sociume. O pasak bihevioristų žaidimo sąvoka labai neapibrėžta, ir kad žaidimas jungia labai daug elgesio elementų. 20 a. atkreipiamas dėmesys į vaikų žaidimus. Žaidimas pradedamas nagrinėti raidos kontekste, analizuojama žaidimo įtaka asmenybės raidai. Piaže pabrėžė, kad žaidimas yra simbolinė veikla. Žaidimas tam tikra plotmė, kurioje žmogus pradeda naudoti simbolius. Bet kodėl visgi mes žaidžiame? Anot, Heizingo žaidimas reikalingas žmogui dėl dviejų funkcijų: 1. žaidimas – kova už kažką tai; 2. žaidimas išreiškia ko nors vaizdavimą; Taigi, apibendrintai žaidimas – tai laisvanoriška veikla/veiksmas atliekamas nustatytose laiko ir vietos ribose, bei vykdomas pagal laisvanoriškai priimtas, bet absoliučiai privalomas taisykles, turint tikslą, dalyvauti veikloje/veiksme, kurį lydi įtampa, džiaugsmas bei ,,kitokio“ nei ,,realus“ gyvenimo – supratimas. Šiuo apibrėžimu mes remsimės ir analizuojant Viljamo Goldingo kūrinį ,,Musių valdovas“ Viljamo Goldingo ,,Musių valdovas“ analizė ,,Musių valdovas“ pasirodęs 1954 metais, plačiai išgarsino iki tol niekam nežinomą pietvakarių Anglijos mažame Solsberio miestelyje mokytojavusį ir šiuo metu ten tebegyvennantį Viljamą Goldingą. Trumpai aptariant kūrinio turinį, galima paminėti, kad atsidūrę negyvenamoje saloje, slėpiningo jos grožio pakerėti berniukai aikčioja iš susižavėjimo, juos vilioja romantiška perspektyva pagyventi robinzoniškai; juos jungia draugystė, bendri troškimai. Bet štai, prabėgus vos kelioms dienoms, jie lyg kvaitulio apimti įnirtingai sukasi ratu, skanduodami; ,, Nudobk žvėrį“! Pirmas drebančia ranka pralietas kraujo lašas, autoriaus nuomone, tirpdo ribą tarp žmogaus ir žvėries. Kerštu springsta Džekas su savo ,,gentimi”, karštligiškai persekiodamas buvusį draugą. (cit. psl. 284). Tačiau šiame darbe mes šiek tiek atitolsime nuo ribos tarp žmogaus ir žvėries ir daugiau dėmesio sutelksime į ribą tarp žaidimo ir realybės, aptarsime vaikų žaidimus negyvenamoje saloje, atskleisime kur prasideda žaidimas, o kur nėra žaidimo, kaip yra pereinama prie žaidimo , kokios žaidimo pasekmės, kokie vaidinami socialiniai vaidmenys. Atkreipsime dėmesį į berniukų tarpusavio santykius. Pirmame knygos skyriuje ,,Kiaukuto garsai” žaidimas prasideda kai vienas iš berniukų , vardu Ralfas suranda lagūnoje kiaukutą. Kiaukutas – viliojantis, gražus ir vertingas žaislas. Ralfo rankose jis buvo kaip įrankis leidžiantis berniukams žaisti – tai yra jo skleidžiamas garsas, turi sušaukti visus į susirinkimą: ,,Mes galim su juo visus sušaukti. Į susirinkimą. Jie ateis, kai tik mus išgirs...“ ( cit. psl. 18) Ralfas žaidė toliau ,, prisidėjo smailųji kiaukuto galą prie lūpų ir papūtė

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!