Užduotis - civilinis ieškovas

Įvadas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau — BPK) [2], palyginti su senuoju procesiniu Įstatymu, iš esmes skirtingai reglamentuoja by­los ikiteisminio tyrimo stadiją. Mūsų pranešimo tikslas - atskleisti subjektų, įgaliotų atlikti ikiteisminį tyrimą (ar atskirus jo veiksmus), statusą, taip pat nurodyti pa­grindinius jų sąveikos aspektus. BPK 164 straipsnis nurodo, jog ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Prokuro­ras gali nuspręsti pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą arba jo dalį. BPK numatytais atvejais tam tikrus ikiteisminio tyrimo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo teisė­jas. Atskleiskite civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo kaip proceso dalyvių santykį bei paaiškinkite pripažinimo civiliniu ieškovu ir nukentėjusiuoju pagrindus ir tvarką. BPK 28 straipsnio nuosta­tos leidžia priimti sprendimą asmenį pripažinti nukentėjusiuoju, jeigu nustatomas dėl nusi­kaltimo padarytos žalos faktas, taip pat ir paties nusikaltimo faktas. Tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniu tik teismas gali asmenį pripažinti kaltu pa­darius nusikalstamą veiką. Kadangi nusikaltimo padarymas ir jo padariniai galutinai konsta­tuojami apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, tai asmenį pripažinti nukentėjusiuoju būtų ga­lima tik baigus teisminį nagrinėjimą. Toks nukentėjusiojo pripažinimas, kai jis jau nebegali naudotis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, yra abejotinas ir teisiškai nepagrįstas. Pa­tobulinta formuluotė galėtų būti: „asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju esant pakankamai duomenų, kad jam nusikalstama veika padaryta turtinės ar neturtinės žalos arba kilo grėsmė tokiai žalai atsirasti“. Tokiu atveju asmuo, pripažinus jį nukentėjusiuoju, galės laiku pasinau­doti jam suteiktomis procesinėmis teisėmis gindamas savo teises ir teisėtus interesus. Labai svarbu ne tik teisingai nurodyti pripažinimo nukentėjusiuoju pagrindus, bet ir momentą, kai asmenį galima pripažinti nukentėjusiuoju. BPK 28 straipsnis numato, kad asmenį būtų galima pripažinti nukentėju­siuoju, reikia ne tik realiai padarytos žalos (baudžiamojo materialinio, faktinio pagrindo), bet ir kompetentingo pareigūno surašyto procesinio dokumento – nutarimo arba nutarties (bau­džiamojo procesinio, juridinio pagrindo). „<...> pirmoji sąlyga lemia materialinį teisinį nu­kentėjusiojo apibrėžimą, o antroji nurodo, kokiomis sąlygomis nukentėjusysis tampa bau­džiamojo proceso dalyviu, įgyja procesinių teisių ir pareigų“ [14, p. 22]. BPK 167 straipsnyje „ikiteisminio tyrimo pra­džia tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikala­vimą“ bei 407 straipsnyje „Privataus kaltinimo bylos“ procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Nagrinėjant minėtas teisės normas kyla prieštaravimas: vienu atveju asmuo pripažįs­tamas nukentėjusiuoju, kai jau iškelta baudžiamoji byla ir atliekamas tyrimas, kitu atveju įstatymas numato teisę paduoti skundą, kad būtų iškelta baudžiamoji byla, o asmuo, nau­dodamasis tokia teise, jau laikomas nukentėjusiuoju, nors pagal įstatymą jis tokiu dar nėra pripažintas. Šis prieštaravimas kyla dėl nukentėjusiojo sąvokos procesinių ir materialinių kategorijų susipynimo vienoje sąvokoje, t. y. galiojančiame ir naujajame BPK terminas „nu­kentėjusysis“ vartojamas ne tik procesine, bet ir materialine prasme, t. y. nukentėjusiojo procesinį statusą asmuo įgyja tik tada, kai priimamas atitinkamas nutarimas arba nutartis, – tai įmanoma tik iškėlus baudžiamąją bylą arba pradėjus ikiteisminį tyrimą. Galiojantis Lietu­vos BPK nustato, kad baudžiamoji byla gali būti nekeliama, jeigu kalti­ninkas susitaikė su nukentėjusiuoju, t. y. asmuo vadinamas nukentėjusiuoju dar prieš iške­liant baudžiamąją bylą. Realiai nukentėjusiojo atsiradimas objektyvioje tikrovėje nesusijęs su kompetentingos teisėsaugos institucijos atliekamais nusikaltimo tyrimo metu tardymo veiksmais ir atitinkamai priimamais sprendimais. Padarytas nusikaltimas sukuria objektyvius padarinius – atsiranda nukentėjusysis. Procesinis įstatymas konstatuoja padarytos veikos faktą - atsiradusią žalą ir reglamentuoja tokią žalą patyrusio asmens, jau kaip baudžiamojo proceso santykių dalyvio, teises ir pareigas. BPK nukentėjusiojo sąvoka išreikšta remiantis materialinės teisės kategorijomis „nusikaltimas“, „žala“, ir „norint nustatyti nukentėjusįjį kon­krečiame nusikaltime, reikia kreiptis į baudžiamosios (materialinės) teisės sritį, nes nuken­tėjusiojo samprata kildinama iš padarytos nusikaltimu žalos“. Civiliniame kodekse gana plačiai vartojamas nukentėjusiojo terminas, pavyz­džiui, 1 knygos 6 skirsnyje „Padarytos žalos (deliktinėms) prievolėms taikytina teisė“ (1.43, 1.45, 1.46 str.), 6 knygos 2 dalyje „Sutarčių teisė“ (6.204, 6.208, 6.209, 6.217, 6.218 str.) arba XXII skyriuje „Civilinė atsakomybė“ (6.249, 6.253, 6.268, 6.270, 6.278, 6.279, 6.282, 6.283, 6.285-6.288, 6.290-6.292, 6.297-6.299 str.), tačiau sąvokos, kas yra nukentėjusysis, nėra. Baudžiamojo kodekso 38, 59, 60, 69, 71, 75, 135, 139, 180 straipsniuose vi­siškai pagrįstai vartojamas terminas „nukentėjęs asmuo“ (nesvarbu, ar kompetentingas pa­reigūnas priėmė nutarimą pripažinti nukentėjusiuoju ar ne), dar minimas žmogus, kredito­rius, laiduotojas, akcininkas, nelygu kokiam konkrečiam baudžiamojo įstatymo saugomo santykio dalyviui nusikaltimas buvo padarytas. Nukentėjusiojo sąvoką reikėtų dar panagrinėti, kaip baudžiamojo pro­ceso teorijoje suprantama vienos ar kitos žalos rūšis. Fizinės arba turtinės žalos sampratos didesnių diskusijų nesukėlė, o moralinė žala iki pastarojo meto baudžiamajame procese ne­retai buvo suvokiama per siaurai, pavyzdžiui, kaip įžeidimo, šmeižimo ar kito nusikaltimo padarinys. Vis dėlto reikėtų sutikti su nuomone, kad moralinės žalos sąvoka vartotina ribotai vien jau dėl to, kad ir Civiliniame kodekse atskleidžiama ne moralinės, o neturtinės žalos samprata. Kita vertus, mūsų nuomone, ir fizinė žala taip pat gali būti suvokiama kaip neturti­nės žalos rūšis. Apskritai labai svarbu suvienodinti teisinius terminus, siejamus su procesi­niais santykiais visose teisės šakose, nes jie neretai turi didelę reikšmę priimant svarbiausius sprendimus baudžiamojoje procesinėje veikloje. Mūsų nuomone, nukentėjusiuoju baudžiamajame procese pripažintinas ne vien as­muo, kuris patyrė konkrečią turtinę ar neturtinę žalą, bet ir tas, kuriam iškilo reali grėsmė to­kiai žalai atsirasti. Be to, baudžiamojo proceso teisėje reikėtų įtvirtinti praktinėje veikloje nu­sistovėjusią tradiciją, kai nukentėjusiuoju pripažįstamas vienas iš mirusiojo asmens artimų giminaičių. Taip pat manytina, kad ir juridiniai asmenys galėtų turėti nukentėjusiojo procesi­nes teises neapsiribodami civilinio ieškovo procesine padėtimi. Aptarkite ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokuroro procesinių įgaliojimų santykį Ikiteisminio tyrimo pareigūno sąvoka apibrėžiama BPK 18 straipsnyje: tai iki­teisminio tyrimo įstaigoje dirbantis asmuo, kuris šios įstaigos arba jos padalinio vadovo pavedimu atlieka BPK numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus: siekia nustatyti nusikalstamą veika padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes. Išskirtume du svarbiausius pateikto apibrėžimo aspektus. Pirma, ikiteisminio tyrimo pareigūnu gali būti laikomas tik asmuo, dirbantis vienoje iš ikiteisminio ty­rimo įstaigų, išvardytų BPK 165 straipsnyje. Minėto straipsnio struktūra leidžia manyti, jog pagrindine ikiteisminio tyrimo įstaiga laikytina policija. Ji turi teisę at­likti ikiteisminį tyrimą dėl bet kokių nusikalstamų veikų, net ir dėl tų, kurias galėtų tirti kitos ikiteisminio tyrimo įstaigos [3]. Specializuotos ikiteisminio tyrimo įstaigos, tiriančios nusikalstamas veikas, išaiškėjusias šioms institucijoms atliekant tiesiogines funkcijas, numatytas jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, yra: 1) „Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos - rekomenduojama pavesti tirti BK 291 ir 292 straips­niuose nustatytas nusikalstamas veikas; 2) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba - rekomenduojama pa­vesti tirti BK 225-229 straipsniuose nustatytas nusikalstamas veikas, kai šiose veikose yra korupcinių požymių, ir kitas korupcines nusikalstamas veikas; 3) Karo policija - rekomenduojama pavesti tirti BK 316-329 straipsniuose nustatytas nusikalstamas veikas; 4) Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas - rekomenduo­jama pavesti tirti BK 114-128 straipsniuose nustatytas nusikalstamas vei­kas; 5) Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos - rekomenduojama pavesti tirti BK 213-224 straips­niuose nustatytas nusikalstamas veikas ir kitas nusikalstamas veikas, su­sijusias su finansų sistema; 6) Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos -rekomenduojama pavesti tirti BK 199 ir 200 straipsniuose nustatytas nusi­kalstamas veikas; 7) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Lietuvos Res­publikos vidaus reikalų ministerijos - rekomenduojama pavesti tirti BK 187, 188, 271, 274 straipsniuose nustatytas nusikalstamas veikas, jei nai­kinama ar niokojama gaisru" [3], Ikiteisminį tyrimą taip pat atlieka: 1) tolimajame plaukiojime esančių jūros laivų kapitonai - dėl laivo įgulos na­rių ir keleivių nusikalstamų veikų, padarytų tolimojo plaukiojimo metu. Prokuroras, gavęs pranešimą apie laivo kapitono pradėtą ikiteisminį tyri­mą, turėtų pavesti jam tirti nusikalstamas veikas tol, kol atsiradus galimy­bei tyrimą perimti Lietuvoje prokuroras paves šį tyrimą toliau atlikti reikia­mai ikiteisminio tyrimo įstaigai [3]; 2) Kalėjimų departamento pareigūnai, areštinių, kardomojo kalinimo ir patai­sos įstaigų direktoriai arba jų įgalioti pareigūnai - dėl šiose įstaigose pa­darytų nusikalstamų veikų. Tikslinga pavesti tirti BK 239, 241 straipsniuo­se nustatytas nusikalstamas veikas [3]. Kaip teisingai pažymėjo tuometinis Tardymo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorius Stanislovas Liutkevičius savo įžanginiame pranešime praktinio seminaro „Naujas Baudžiamojo proceso ko­deksas: ikiteisminio tyrimo praktinio organizavimo aspektai ir įtaka teisinės si­stemos reformai" pranešime, „prokuroras turės teisę iš specializuotų ikiteisminio tyrimo institucijų policijai perduoti bet kurios veikos tyrimą kaip universaliai iki­teisminio tyrimo įstaigai, tačiau iš policijos galės perduoti tik tokį tyrimą speciali­zuotai ikiteisminio tyrimo įstaigai, kuris numatytas tos įstaigos veiklą reglamen­tuojančiame įstatyme" [5]. Panaši, tik ne tokia kategoriška nuostata suformuluo­ta ir atitinkamoje generalinio prokuroro rekomendacijoje [3], Antras aspektas yra tas," kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas įstaigos ar jos padalinio vadovo pavedimu yra įgaliotas atlikti BPK numatytus proceso veiks­mus ir priimti atitinkamus sprendimus. Vienus proceso veiksmus jis gali atlikti savo nuožiūra, kitus - tik gavęs prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo sankciją, tačiau negali atlikti tų veiksmų, kuriuos įgalioti atlikti tik prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas (BPK 171, 172 straipsniai). Mūsų manymu, įstatymų leidėjas pe­rnelyg susiaurino ikiteisminio tyrimo pareigūno procesines galias (antai jis gali pripažinti asmenį nukentėjusiuoju (BPK 28 straipsnis), tačiau neturi teisės pripa­žinti civiliniu ieškovu (BPK 110 straipsnis) ir pan.). Tai patvirtina ir 2004 m. gruo­džio mėnesio pranešimo autorių organizuotos apklausos „Kai kurie probleminiai BPK aspektai" rezultatai. Jos metu ikiteisminio tyrimo įstaigų darbuotojai pažy­mėjo, jog tokia padėtis neproporcingai apsunkina tyrimo eigą, nes neatidėliotinų sprendimų priėmimo procesas tampa pernelyg formalizuotas. Tai sukelia įstaty­mo taikymo sunkumų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos [1] 118 straipsnyje įtvirtinta, kad ikiteismi­nį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose by­lose palaiko prokuroras. Prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Lietuvos Respublikos prokuratūra yra Generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros. Konstitucines nuostatas tikslina Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas, taip pat BPK 35, 164 ir kiti straipsniai. Procesinio įstatymo normų analizė leidžia teigti, jog prokuroras yra svarbiau­sias baudžiamąjį persekiojimą vykdantis pareigūnas. Iš BPK 169, 170 ir kitų straipsnių galima išskirti dvi esmines prokuroro funkcijas, įgyvendinamas iki­teisminio tyrimo metu: 1) ikiteisminio tyrimo organizavimas - prokuroras turi nuspręsti, kas turi atlik­ti ikiteisminį tyrimą, taip pat kada ir dėl kokių veiksmų atlikimo reikia kreip­tis [ikiteisminio tyrimo teisėją[6, p. 413]; 2) vadovavimas ikiteisminiam tyrimui - prokuroras prireikus turi duoti ikiteis­minio tyrimo pareigūnams privalomus nurodymus, panaikinti neteisėtus arba nepagrįstus jų nutarimus, taip pat gali priimti sprendimus, lemiančius tolesnę proceso eigą. Minėtąsias konstitucines prokuroro vykdomas funkcijas apibendrina kontro­liavimo funkcija [6, p. 430], kuri aiškiausiai atspindi procesinio įstatymo rengėjų sumanytą ikiteisminio nusikaltimų tyrimo koncepciją bei prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūno sąveikos kryptis. Prokuroras tampa subjektu, visiškai atsakin­gu už ikiteisminio tyrimo eigą ir rezultatus. Jam privalu periodiškai domėtis bylos tyrimu, tikrinti, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai tinkamai atlieka savo procesines pareigas, prireikus duoti jiems nurodymus ar patarimus. Jei tiriama paprasta by­la, kontrolė gali būti silpnesnė. Jei tyrimas sudėtingas, sprendimą kiekvienu svarbesniu klausimu turėtų priimti būtent prokuroras. Taigi matome, jog atlikdamas savo funkcijas ikiteisminio tyrimo pareigūnas procesiškai nėra visiškai nepriklausomas ir savo veiksmus turi derinti su prokuroru. Veiksminga tai ar ne, atsakys ikiteisminio tyrimo praktika. Tam, kad prokuroras savo diskrecinę valdžią vykdant baudžiamąjį persekio­jimą naudotų tinkamai, būtina jo paties, kaip proceso subjekto, kontrolė. Dr. R. Ažubalytė teigia, jog veiksmingą prokuroro laisvos nuožiūros kontrolę užtikrintų šios kontrolės formos [7]: 1) proceso dalyvių galimybės daryti įtaką diskreciniams pareigūnų sprendi­mams (nukentėjusiajam ir įtariamajam suteiktina teisė žinoti apie galimą sprendimą, teisė sutikti (nesutikti) su juo, teisė apskųsti sprendimą, gali­mybė pasikonsultuoti su teisininku); 2) kitų asmenų arba visuomenės organizacijų teisės kontroliuojant prokuroro veiklą (mūsų valstybei beveik nebūdingas platesnis visuomenės dalyva­vimas baudžiamajame procese); 3) vidaus kontrolė (siekiant užtikrinti diskrecinio baudžiamojo persekiojimo praktikos vienodumą, taip pat asmenų lygybę prieš įstatymą būtina, kad būtų: a) aiškios bendros baudžiamosios politikos kryptys; b) aiški hierar­chinė sistema,: kuri derėtų su prokuroro nepriklausomumu; c) adaptuoti kriterijai, lemiantys sprendimus konkrečios bylose); 4) teismo kontrolė (teisėjo ar teismo dalyvavimas diskrecinėje procedūroje galimas šiomis pagrindinėmis formomis: a) skundų nagrinėjimu; b) tiesio­giniu dalyvavimu priimant diskrecinį sprendimą. Mūsų įsitikinimu, naujasis BPK pasunkino ir prokurorų darbą. Vaizdingai kal­bant, jie tapo raštininkais, turinčiais bėgioti pas ikiteisminio tyrimo teisėją su pra­šymais (BPK 209 straipsnis) ir užtikrinti procesines teises rašinėdami nutarimus (BPK 110 straipsnis). Tai toli gražu neatitinka prokuroro, kaip svarbiausio ir atsakingiausio ikiteisminio tyrimo subjekto, vizijos. Todėl vis dažniau pasigirsta nuomonių, jog prokuroro veiklos reglamentavimas turėtų būti modifikuotas. Procesinius ikiteisminio tyrimo subjektų santykius galima suskirstyti į dvi gru­pes. Pirmąją grupę sudaro ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokuroro sąveika, pagrįsta atskaitomybe ir kontrole. Šių santykių organizacinis pobūdis yra nu­kreiptas į tam tikrą rezultatą - kokybiškai ir operatyviai atlikti tyrimą ir atskleisti. nusikalstamą veiką, Antrajai grupei priklausantys procesiniai santykiai susiklosto tarp prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo. Jų esmė - ikiteisminio tyrimo teisė­tumo užtikrinimas, visų pirma susijęs su žmogaus teisių apsauga. Kita vertus, lioti 2003 m. gegužės 1 d. Vienas pirmųjų BPK rengimo grupės darbo re­zultatų - nauja ikiteisminio nusikaltimų tyrimo koncepcija. Ikiteisminis tyri­mas, kurio atlikimo tvarką reglamentuoja ketvirtoji BPK dalis, yra pirmoji baudžiamojo proceso stadija, nes naujajame BPK atsisakoma baudžiamo­sios bylos iškėlimo kaip procesinio veiksmo ir kaip stadijos. Naujajame BPK atsisakyta dabartiniame BPK įtvirtinto parengtinio tyrimo stadijos skaidymo į dalis: kvotą ir parengtinį tardymą. Ikiteisminis tyrimas bus vientisa stadija -tai Vakarų Europos šalyse dažnas reiškinys. Tai turėtų garantuoti greitesnį bylos tyrimą, nes dauguma tyrimo veiksmų nereikės atlikti po kelis kartus. Iš esmės tardytojas dažnai dubliuoja kvotėjo darbą, ir procesas dėl to dažnai trunka ilgiau, nei būtina. Parengtinio tyrimo stadijoje kelis kartus atliekami tie patys procesiniai veiksmai. Be reikalo gaištamas tiek teisėsaugos parei­gūnų, tiek kitų baudžiamajame procese dalyvaujančią asmenų laikas. Di­džiausia atsakomybė už sėkmingą ikiteisminio tyrimo atlikimą, įsiga­liojus naujajam Baudžiamojo proceso kodeksui, teks prokurorui. Kaip nustatyta BPK, prokuroras yra Lietuvos Respublikos generali­nis prokuroras ir jam pavaldūs prokurorai, dalyvaujantys baudžiama­jame procese pagal savo kompetenciją. Prokuratūra, veikdama prie teismų ir atstovaudama valstybei, įstatymų nustatyta tvarka padeda vykdyti teisingumą bei siekia užtikrinti teisėtumą. Visi Lietuvos Respub­likos prokurorai ir kiti prokuratūros pareigūnai priklauso vientisai, centrali­zuotai prokuratūros sistemai, kurią sudaro: 1) Generalinė prokuratūra prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo; 2) apygardų prokuratūros prie apygardų teismų (Vilniaus, Kauno, Klai­pėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardose); 3) apylinkių prokuratūros prie apylinkių teismų. Generalinės prokuratūros prokurorai, pagal Generalinio prokuroro nu­statytą kompetenciją, savo procesinius įgaliojimus vykdo visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Apygardų ir apylinkių prokuratūrų prokurorai pagal kompetenciją savo įgaliojimus vykdo jiems paskirtos apygardos ir apylinkės teritorijoje, kuri atitinka teismo veiklos teritoriją. Generalinio prokuroro pave­dimu prokurorai gali vykdyti procesinius įgaliojimus ir kitoje teritorijoje arba teisme. Generalinis prokuroras vadovauja visų prokuratūrų veiklai ir ją kon­troliuoja, nustato prokuratūrų vidaus struktūrą ir etatus, jo įsakymai ir nuro­dymai privalomi visiems prokuratūros pareigūnams. Viena iš prokuratūros funkcijų ir yra ikiteisminio tyrimo organizavimas bei kontroliavimas. Uždavinio sprendimas Molėtų rajono policijos komisariate buvo gautas pranešimas apie įvykdytą vagystę iš S. T. gyvenamojo namo. Vagystės metu buvo pagrobtas televizorius, vaizdo, garso aparatūra, S. T. priklausančios individualiosios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, aukso dirbinių, 30 000 litų bei 150 000 JAV dolerių bei S. T. pažįstamam priklausantis automobilis VW BORA. Tyrimo metu paaiškėjo, kad automobilis VW BORA, kurio vertė 45200 litų, priklausė UAB ,,VVV“. Minėtas automobilis buvo draustas draudimo bendrovėje ,,Saugi ateitis“, kuri UAB ,,VVV“ dėl automobilio vagystės išmokėjo 45100 litų draudimo išmoką. Ikiteisminį tyrimą atliekantis ikiteisminio tyrimo pareigūnas gavo pil. S. T., UAB ,,VVV“ bei draudimo bendrovės ,,Saugi ateitis“ prašymus pripažinti juos nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais. Šiuo prašymus ikiteisminio tyrimo pareigūnas patenkino bei visus asmenis įspėjo, kad nutarimą pripažinti civiliniais ieškovais turės patvirtinti prokuroras. 3. Remdamiesi baudžiamojo proceso teisės reikalavimais, doktrinos nuostatomis bei teismų praktika, įvertinkite ikiteisminio tyrimo pareigūno priimtus sprendimus. Sprendžiant šį uždavinį svarbu tai, kad BPK 28 straipsnis numato, kad asmenį būtų galima pripažinti nukentėju­siuoju, reikia ne tik realiai padarytos žalos (baudžiamojo materialinio, faktinio pagrindo), bet ir kompetentingo pareigūno surašyto procesinio dokumento – nutarimo arba nutarties (bau­džiamojo procesinio, juridinio pagrindo). „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!