Arkadijos politinė istorija negali būti apibūdinta stipriomis demokratijos tradicijomis. Karinio perversmo pasekoje Muhamedo Bario vyriausybė vadovavo šaliai iki 1991. Po šio režimo žlugimo, Arkadijoje prasidėjo vietinių grupuočių karai dėl valdžios. Centrinė valdžia nebeegzistavo. Valstybės valdymas natūraliai susikoncentravo vietinėse bendruomenėse. 1991 m. paskutinė Arkadijos užsienio ambasada buvo uždaryta. Susidariusi situacija izoliavo Arkadiją nuo likusio pasaulio ir visos diplomatinės pastangos pakeisti susidariusią situaciją nueidavo veltui. Taigi Arkadijos, kaip tarptautinės bendrijos narės, nebeliko.
Civilinio karo pasekmės buvo baisios: šalies skurdas, ekonominės ir žemės ūkio sąlygos Arkadijoje nulėmė didelę humanitarinę nelaimę. Ginkluotos intervencijos galimybė atsirado tada, kai bado akivaizdoje mirtis grėsė milijonams Arkadijos gyventojų. Prie humanitarinės katastrofos prisidėjo ir Arkadiją ištikusi sausra. 1989-1991 metais, kariaujančios grupuotės ribojo priėjimą prie maisto ir švaraus vandens telkinių, sunaikino Arkadijos turtingiausias plantacijas, užteršė vandens telkinius, išskersdavo gyvulių bandas ir sunaikindavo derlių. 1991-1992 metų sausra dar labiau pablogino šalies padėtį ir visų šių įvykių pasekoje apie 300,000 - 500,000 Arkadijos gyventojų mirė ir beveik 3 milijonai jų nukentėjo nuo užsitęsusio badavimo.
Humanitarinė intervencija ir jos teisėtumas šiuolaikinėje tarptautinėje teisėje kelia tiek teisinių, tiek politinių, tiek moralinių žmonijos egzistavimo klausimų. Jungtinių Tautų chartijos 2 straipsnio 4 d., draudžiančiai bet kokį ginkluotos jėgos panaudojimą vienai valstybei prieš kitą, išskyrus išimtis, kurias pati chartija leidžia.
Humanitarinė intervencija – intervencija saugant žmonių gyvybę ir teises, nesant ST sankcijos.
Valstybių suverenitetų ir intervencijos komisija pabrėžė, jog humanitarinė intervencija nėra tinkamiausias terminas tokiems veiksmams apibrėžti.
Jėgos panaudojimas su terminu „humanitarinis“ nesiderina tarpusavyje. Siūlė pakeisti – pareigos apginti (responsibility to protect) . Šiaip pareigą apginti turi atitinkama valstybė, tačiau kai ji negali ir nenori dėl objektyvių priežasčių, pvz., Somalis, laiduoti žmogaus teisių savo piliečiams, tai įsijungia antrinė atsakomybė, kuri priklauso tarptautinei bendrijai (ius cogens normos) ir iškyla jos pareiga apginti konkrečios valstybės žmonių teises.
Valstybės, vykdydamos karinę intervenciją kitos šalies teritorijoje, dažniausiai savo veiksmus grindžia humanitariniais principais ir tikslais. Nepaisant deklaruojamų tikslų...
Šį darbą sudaro 2359 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!