Uranas - saulės sistemos planeta milžinė

Saulės sistemos planeta milžinė. Septinta planeta pagal nuotolį nuo Saulės (lent.). Aplink Saulę skrieja beveik apskrita orbita 6.80 km/s vid. greičiu. Opozicijos metu matomas kaip 5.4 ryškio žvaigždė, regimasis kampinis skersmuo 4". Urano pusiaujo ir orbitos plokštumos sudaro labai didelį kampą, dėl to jo sukimosi ašis yra beveik orbitos plokštumoje; atrodo, kad Uranas rieda orbita. Atmosfera susideda iš mol. vandenilio, helio, metano, amoniako. Paviršių pastoviai dengia debesys. Atmosferos geometr. albedas lygus 50%. Urano efektinė t-ra 54 K. Manoma, kad Urano paviršiuje yra plonas skysto amoniako ir metano sluoksnis; einant gilyn, amoniakas ir metanas virsta ledu, kurio sluoksnis yra ~5500 km storio. Urano centre turėtų būti ~19 500 km spindulio silikatų ir vandens, amoniako ir metano ledų branduolys. Medžiagos tankis centre ~4.4 g/cm3 t-ra ~11 000 K. Uranas turi 17 gamtinių palydovų ir žiedų sistemą. Uraną 1781 atrado F. V. Heršelis, žiedus - 1977-78 Dž. Eliotas ir kt. 1986 pro Uraną praskriejo JAV tarpplanetinė stotis Voyager 2, perdavusi daug duomenų apie Uraną, jo žiedus ir palydovus.
(14.56 Žemės masės)
Vid. tankis
1.27 g/cm3
Laisvojo kritimo pagreitis pusiaujyje
(prie paviršiaus)
~8.4 m/s2
Pabėgimo (II kosminis) greitis
~20.6 km/s
Apsisukimo apie ašį žvaigždinis periodas
23.9 h
Pusiaujo plokštumos posvyris
į orbitos plokštumą
97.9
Apskriejimo aplink Saulę periodas
84.01 m
Sinodinis periodas
369.66 d
Nuotolis nuo Saulės:
afelyje
perihelyje
vidutinis
3 005 mln. km
2 735 mln. km
2 870 mln. km
Orbitos ekscentricitetas
0.047
Orbitos plokštumos posvyris
į ekliptikos plokštumą
0.77
Nuotolis nuo Žemės:
didžiausias
mažiausias
3 157 mln. km
2 583 mln. km
Uranas turi 17 žinomų gamtinių palydovų, dauguma jų atrasta tarppl. stoties Voyager 2 nuotraukose. Visi Urano palydovai pavadinti V. Šekspyro kūrinių veikėjų vardais, išskyrus Belindą ir Umbrielį, kuriems duoti A. Popo veikėjų vardai.Visi palydovai aprašyti atskirai. Tolstant nuo Urano jie skrieja tokia tvarka: Kordelija, Ofelija, Bianka, Kresida, Desdemona, Džuljeta, Portija, Rozalinda, Belinda, Pukas, Miranda, Arijelis, Umbrielis, Titanija, Oberonas. Du nauji palydovai atrasti 1997.09. Pirmasis iš jų laikinai pavadintas 1997 U1, yra 80 km skersmens, antrasis - 1997 U2 yra 160 km skersmens. Abu skrieja...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!