Uoslės jutimo sistema

Jutimo organai padeda žmogui suvokti supantį pasaulį, atitinkamai reaguoti į jo pokyčius.
Centrinėje nervų sistemoje esantys atitinkami žieviniai centrai.
Jutimas – procesas, atspindintis daiktų ir reiškinių savybes ir organizmo vidinę būseną, kai jie tiesiogiai veikia jutimo organus. Jutimas yra procesas, o jo rezultatas – pojūtis. Pojūčiai – daiktų ir reiškinių įvairių savybių vaizdai mūsų smegenyse. Jie padeda mums prisitaikyti prie aplinkos, skirtingomis sąlygomis keisti savo elgesį. Suvokimas – procesas, kai susiformuoja daikto ar reiškinio vaizdo visuma. Suvokimo rezultatas – suvokinys – daikto ar reiškinio visumos vaizdas smegenyse. Gali būti pirminiai suvokiniai, t.y. susidarę žmogui turint tiesioginį ryšį su aplinka, ir antriniai suvokiniai – atmintyje išlaikyti arba vaizduotės sukurti.
1991 m. pavasarį Linda Buck (Linda Buck) ir Ričardas Akselis (Richard Axel) paskelbė straipsnį, kuriame aprašė didelę žiurkės genų grupę, kuri pagal jų hipotezę kodavo uoslės receptorius. Ši publikacija, taip pat ir vėlesni darbai atkreipė mokslininkų visuomenės dėmesį, o 2004 metais jiems buvo paskirta Nobelio premija medicinos ir fiziologijos srityje už uoslės receptorių atradimą ir uoslės sistemos sandaros išaiškinimą.
Cheminiai pojūčiai, uoslė ir skonio jutimas yra vieni iš seniausių jutimo rūšių. Netgi primityvūs vienaląsčiai organizmai sugeba įvertinti išorinės aplinkos cheminę sudėtį. Gyvūnai, pasitelkdami savo pojūčius, turi susirasti maisto ir kartu stengtis netapti maistu kitiems gyvūnams. Jie taip pat turi susirasti partnerius, su kuriais galėtų poruotis ir taip perduoti savo genus. Taigi vykstant evoliucijai išsivystė sudėtinga uoslės sistema, padedanti ne tik išgyventi atskiriems individams, bet ir išlikti rūšims.
L.Buck ir R.Akselis aprašė, kaip uoslės receptorių genai yra ekspresuojami uodžiamojo epitelio ląstelėse, taip pat pademonstravo, kad neuronų, ekspresuojančių tuos pačius uoslės receptorius, aksonai sueina į tą patį uoslės svogūnėlį . Pasirodė, kad uoslės receptorius dalyvauja aksonų susiliejimo procese. L.Buck įrodė kombinacinio uoslės kodavimo modelį: viena kvapioji medžiaga gali aktyvinti daugelį receptorių, taip pat vienas receptorius gali būti aktyvinamas keleto kvapiųjų medžiagų. Ji taip pat vizualizavo antros eilės neuronų projekcijas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!