Turizmo geografija ir ištekliai. Jonavos rajono kraštas

Rajone vyrauja lygumos, banguotas reljefas, įvairūs dirvožemiai. Didelė rajono dalis priskiriama Neries žemupio plynaukštei, o šiaurinė-vakarinė dalis Nevėžio lygumai. Aukščiausia vieta - Kulvos ozo gūbrys, žemiausia - Neries ir Šventosios upių slėnis. Per rajoną teka Neris, Šventoji, šiaurės vakaruose – Lankesa, rytiniu pakraščiu – Širvinta. Telkšo 7 Jonavos rajono ežerai, 4 tvenkiniai. Didžiausi miškai: Bareišių miškas, Būdų miškas,Gaižiūnų miškas, Pageležių miškas.
Jonavos rajone esama bene daugiausia Lietuvoje užsienietiškų pavadinimų: čia yra tokie kaimai ir gyvenvietės kaip Šveicarija, Paryžius, Londonas,Venecija.
• Lietavos hidrografinis draustinis: sau­go­ma na­tū­ra­li Lie­ta­vos upe­lio (Up­nin­kų miš­ke) va­gos at­kar­pa ir hid­ro­lo­gi­nis re­ži­mas. Draus­ti­nis įsteig­tas 1992 m. Plo­tas - 143 ha[2].
• Širvintos kraštovaizdžio draustinis, 1043 ha, įkurtas 1992 m.
• Kulvos geomorfologinis draustinis: saugomas raiškus moreninio gūbrio ir Neries erozinio paslėnio reljefas[4].
Lankytinos vietos
Jonavos krašto muziejus
Dabartinio muziejaus užuomazga buvo 1987 m. organizuota paroda „Senoji Jonava“, veikusi prieškarinės gimnazijos pastate (dabar Meno mokykla).
1989 m. tuometinė Jonavos rajono taryba nusprendė skirti patalpas muziejui – mokytojo tremtinio B. Garmaus namą.
1989 m. rugpjūčio 1 d. šiame name atidarytas Jonavos kraštotyros muziejus. Jo įkūrėja – dabartinė Krašto muziejaus direktorė R. Karaliūnienė.
Netrukus pastatą, kuriame ką tik įsikūrė muziejus paveldėjo tremtinio giminaičiai.
1992 m. Jonavos kraštotyros muziejus persikėlė į naujas patalpas, jam suteiktas valstybinio muziejaus statusas ir pavadintas Jonavos krašto muziejumi.
Paberžės piliakalnis
Paberžės piliakalnį sudaro trys kalnai. Yra 230 m. į ŠV nuo Šilų gyvenvietės, 50 m. į ŠR nuo Paberžės upelio. ŠR piliakalnis apaugęs medžiais. Šlaitai iki 7 m. aukščio. ŠR galas siekia aukštumą. Viršuje įdubusi, 12 m. ilgio PV-ŠR kryptimi ir 8-9 m. pločio aikštelė. ŠR gale yra 1 m. aukščio pylimėlis. Jo išorinis šlaitas leidžiasi į pašlaitėje esantį 19 m. ilgio griovį, už kurio 14 m. ilgio, pamažu į ŠR kylanti aikštelė. Jos ŠR gale yra įtvirtintas papilys. Paberžės piliakalnį 1971 m. žvalgė Mokslų Akademijos Istorijos Institutas.
Rajono kultūros ir gamtos paminklus 1973 m. kartografavo Respublikinio žemėtvarkos projektavimo instituto geodezijos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!