1. Pradiniai duomenys Projektuojamas radijo ryšio tinklas susideda iš trijų pagrindinių dalių: 1. Radijo relinės sistemos (RRS); 2. Bevielės prieigos sistemos (BPS); 3. Operatyvaus valdymo centro. Planuojama radijo ryšio tinklo struktūra pateikta 1 pav.: 1 pav. Radijo ryšio tinklo struktūra, kur ODU – išorinis radijo relinės sistemos blokas, IDU – vidinis radijo relinės sistemos blokas Pradiniai projektavimo užduoties duomenys: Abonentų kiekis: 12. DRRS – atstumas tarp RRS antenų, km: 25,5. DBPS – didžiausia BPS aprėptis, km: 12,5. 2. Detalus radijo relinės sistemos aprašymas Skaitmeninė RRL įranga (2 pav.) SAF CFM-L4 yra skirta skaitmeninių signalų perdavimui naudojant radijo bangas, su sąlyga, kad yra tiesioginis matomumas. Sistema dirba 8, 13, 15, 23, 26 ir 38 GHz dažnių juostose ir užtikrina 4Mbps duomenų perdavimo kanalo pralaidumą. CFM-L4 yra pigesnė nedidelės talpos CFM-LM radijo bloko modifikacija. Dėka nedidelio radijo bloko svorio ir kompaktiško dizaino, šiai naujai RRL įrangai būdingos puikios charakteristikos ir nesudėtingas įrengimas, ši sistema yra puiki priemonė įvairių balso ir duomenų perdavimo tinklų sudarymui: • 15 ir 23 GHz dažnių diapazonų apėmimas vieno tipo išorinių radijo blokų; • Platus siųstuvo galios nustatymo diapazonas (nuo-10 dBm iki +20 dBm), kas daro radijo bloką tinkamu naudoti trumpose, vidutinėse ir ilgose ryšio linijose; • Vidinių sąsajos blokų pasirinkimas su fiksuota 2xE1, Ethernet arba moduline E1, V.35, Ethernet sąsajų konfigūracija; • Patogi ir efektyvi valdymo sistema, aprūpinta daugeliu valdymo sąsajų: skystųjų kristalų displėjumi / pagalbine klaviatūra, RS-232 sąsaja terminalo pajungimui ir Ethernet valdymo sąsaja. 2 pav. Radijo relinė sistema. 1- UDU, 2-Antena, 3-Kabelis. Išorinis radijo blokas (ODU) siūlomas su dideliu jam pritaikytų antenų rinkiniu: 25cm diametro ruporo tipo, 30cm, 60cm ir 120cm diametrų parabolinėmis. Visos antenos suprojektuotos taip, kad radijo bloką būtų galima montuoti tiesiai prie antenos, be jokių pagalbinių priemonių. Dviejų taškų sujungimui radijo ryšiu reikalingi du CFM-L4 terminalai abiejuose galuose. Terminalas (3 pav.) susideda iš Vidinio sąsajos bloko (IDU), paprastai pastatomas patalpų viduje ir išorinio radijo bloko (ODU), kuris montuojamas išorėje kartu su antena. Išorinis radijo blokas yra tiesiogiai montuojamas prie antenos be jokių papildomų priemonių, pvz. bangolaidžio. Vidinis sąsajos blokas ir radijo blokas yra sujungti koaksialiniu kabeliu, kuris gali būti pakankamai ilgas (pavyzdžiui naudojant LMR-400 kabelį, atstumas gali būti iki 300m). 1. IDU 2. ODU 3. Antena 4. Kabelis 3 pav. CFM-L4 terminalas 2.1 Išorinis radijo relinės sistemos blokas (ODU) SAF CFM-L4 išorinis radijo blokas (ODU) 4 pav. SAF CFM-L4 radijo blokas atitinka ETSI/ITU-R standartus ir yra paženklintas CE ženklu. CFM-L4 išorinis radijo blokas (ODU) yra sumontuotas nepraleidžiančiame drėgmės, baltame, apvaliame korpuse, kuris sveria apie 2,5 kg. ODU turi UBR tipo bangolaidį korpuso viduje antenos pajungimui, N-tipo jungtį koaksialinio kabelio į IDU pajungimui, BNC tipo jungtį voltmetro pajungimui antenos derinimo metu ir įžeminimo varžtą. CFM-22-L4 ODU dirbantis 23Ghz dažnių diapazone turi UBR 220 tipo bangolaidį antenos pajungimui. 4 pav. ODU schema ODU turi temperatūros sensorių ir drėgmės kondensavimosi sensorių. Jų parodymai yra matomi bet kuriuo valdymo metodu. Temperatūros sensorius rodo vidinę ODU temperatūrą, - paprastai ji turėtų būti maždaug 6°C aukštesnė už aplinkos temperatūrą. Drėgmės sensorius parodo, ar nepažeistas bloko hermetiškumas. Jei jis įsijungia, tai yra neleistinas veikimo režimas ir ODU turi būti nedelsiant pakeistas. SAF CFM-L4 Išorinio radijo bloko (ODU) techniniai duomenys: Parametras 23 GHz Dažnių diapazonai, MHz 22011.5 - 22585.5; 23019.5 - 23593.5 Dupleksinis pasislinkimas 1008 MHz Kanalo plotis 3.5 MHz Imtuvo jautrumas BER 10-3 -87 dBm BER 10-6 -83.5 dBm Maksimali siųstuvo galia +20 dBm Bangolaidžio Tipas UBR 220 Antenų stiprinimo koeficientai: 0.25 m 0.3 m 0.6 m 1.2 m 34 dBi 35.0 dBi 39.9 dBi 45.9 dBi Moduliacija 4 FSK Dažnio stabilumas +/- 10 PPM Maksimali išėjimo galia į antenos portą +15 dBm Likutinis klaidų koeficientas rx Frequency: 23000.0000 MHz Polarization: vertical Length: 25.50 km Number of obstacles: 0 Path loss for prop. stats: 148.1 dB Flat fade margin: 50.3 dB Total fade margin: 42.27 dB Annual fade outage: 107.03 sec Annual rain outage: 0.00 sec Link availability: 99.999041 % Path Loss Details ----------------- Basic free space transmission loss: 147.77 dB Clutter loss: 0.00 dB Obst. No. Distance(km) Height(m) Radius(m) Loss(dB) 4.4 Užimamų bei laisvų talpų skaičiavimas, plėtimosi galimybės Sistema dirbs 4 Mbps greičiu, o teikiamomis paslaugomis naudosis 12 vartotojų. Visada lieka tikimybė, kad sistema vienu metu naudosis ir daugiau nei 12 vartotojų, todėl reikia numatyti ir atsarginę talpą. Dažnai pasitaiko, kad ne visi vartotojai naudojasi ar nenaudoja pilno pajėgumo tai tokiu atveju jei sistemos apkrovimas mažesnis kaip 70 proc. vartotojui padidėja talpa iki 512 Kbps. Svarbu tinkamai paskirstyti talpas, kad liktų resursas laisvajai atsarginei talpai. Talpų skirstymas vartotojams Vartotojas(i) Skiriama talpa, Kbps Vartotojas(i) Skiriama talpa, Kbps 1 320 + 192 7 320 + 192 2 320 + 192 8 320 3 320 + 192 9 320 4 320 + 192 10 320 5 320 + 192 11 320 6 320 + 192 12 320 13 256 Gauname, kad garantuotas talpumas kiekvienam vartotojui ~320 Kbps, o maksimalus ~512 Kbps. Tryliktu numeriu 1-oje lentelėje pažymėta talpa skiriama papildomiems vartotojams, neskaitant pagrindinių 12. Talpų skirstymas pagrindiniams ir papildomiems vartotojams Skiriama talpa, Kbps Pagrindiniai vartotojai 3840 Papildomi vartotojai 256 Suminė talpa 4096 5. Tinklo valdymas 5.1 Valdymo principai, protokolai ir programinė įranga Suprojektuoto tinklo valdymui skira platforma turi atitikti eilę reikalavimų – leisti kiek įmanoma paprastesnį tinklo elementų valdymą, jų būsenų stebėjimą ir registravimą, galimybę valdyti elementus nuotoliniu būdu. Visa tai užtikrina SNMP protokolas, kurį bendru atveju galime vadinti tinklo valdymo platforma. SNMP susideda iš: • pačio SNMP protokolo; • įdiegto nuotolinio stebėjimo standarto (RMON) • valdymo duomenų bazės (MIB); • tinklo valdymo sistemos (NMS); • agentų. Taigi SNMP - tinklo monitoringo ir valdymo sistema, susidedanti iš atskirų komponenčių, kartu sudarančių vieningą platformą, teikiančią įvairias tinklo monitoringo ir valdymo funkcijas. Visi parinkti įrenginiai (IDU, ODU) palaiko šį protokolą. Valdymui bus naudojamas kompanijos ComroeStudios produktas „SNMP/HTML Explorer V5“. SNMP – platforma tinklų valdymui SNMP (Simple Network Management Protocol - paprastas tinklų valdymo protokolas) – plačiausiai naudojamas protokolas IP tinklų ir interneto valdymui, veikiantis 7-ame (taikomajame) OSI lygmenyje. Šiuo metu naudojama v3 protokolo versija. Pirmoji versija buvo palyginti paprastas įdėjų įkūnijimas. SNMPv2 praplėtė pirmosios versijos funkcionalumą, tačiau joje nėra išsprendžiamas saugumo panaudojimo klausimas, tad ji ne itin paplito. SNMPv3 versija turi įdiegtus SNMPv2 funkcionalumo patobulinimus bei skirtingai nei ankstesnės versijos plačias saugumo ir autorizavimo galimybes, turi priėjimo kontrolę (access control), vartotojo saugumo modelį (USM - User Security Model), priėjimo kontrolės modelį (VACM - View-based Access Control Model). SNMP buvo sukurtas kaip paprasta struktūra palengvinanti įvairių maršrutizatorių, serverių, tinklo darbo stočių ar kitų elementų monitoringą bei valdymą. Šis protokolas įgalina tinklo valdytojus lengvai valdyti tinklo savybes, aptikti ir spręsti tinklo problemas ir planuoti tinklo plėtrą. SNMP architektūra bendriausiu atveju: • master-agentai; • sub-agentai; • valdymo stotys. Master-agentas – programinės įrangos dalis, esanti SNMP palaikančioje aparatinėje įrangoje (pvz. maršrutizatoriuje), kuri reaguoja į valdančios stoties užklausas ir komandas. Master-agentui savo ruožtu pavaldūs sub-agentai, kurie teikia įvairią informaciją apie specifines įrangos dalis. Sub-agentas – programinės įrangos dalis, atsakinga už specifinės įrenginio dalies (pvz. ethernet ryšio posluoksnio) priežiūrą. Į jo pareigas įeina informacijos apie įrenginio būklę rinkimas, parametrų konfigūravimas, atsakymas į valdančio objekto užklausas, signalizacijos ar „spąstų“ generavimas. Valdančioji stotis (arba konsolė) – generuoja valdymo komandas ir užklausas agentams, duodamas sistemos administratoriaus. RMON Remote Monitoring (RMON) - monitoringo standartas, kuris įgalina įvairius tinklo įrenginius ir konsoles tarpusavyje keistis tinklo monitoringo duomenimis. RMON leidžia tinklo administratoriui laisvai rinktis tinklo monitoringo agentus ir konsoles su tam tikromis savybėmis, kurios atitinka konkretaus tinklo reikalvimus. RMON apibrėžia eilę funkcijų, kuriomis gali keistis RMON palaikantys konsolių valdytojai ir tinklo agentai. Tuo būdu, RMON aprūpina tinklo administratorių visapusiška tinklo gedimų diagnostikos, planavimo ir eksplotacinių savybių derinimo informacija. Visa tinklo administratoriui pateikiama informacija yra skirtoma i devynias grupes, iš kurių kiekviena pasižymi specifiniais informacijos rinkiniais atitinkančiais bendrus tinklo monitoringo rekalavimus. Kiekviena iš šių devynių grupių yra pasirinktina, todėl tiekėjams nebūtina realizuoti visų grupių valdymo duomenų bazėje (Management Information Base – MIB). Tačiau kai kurios RMON grupės reikalauja kitų RMON grupių palaikymo tinkamam funkcionavimui. Paprasčiausia RMON sistema (dažniausiai apimanti septynias grupes) gali teikti tokią informaciją: • informaciją įgalinačią tinklo adiministratorių atlikti tinklo analizę įskaitant duomenų ir klaidų statistikas; • informaciją apie tinklo kryptingumo ir statistinės analizės istoriją; • matricinę informaciją, kuri apibūdina sistemų ir duomenų kiekio tarpusavio sąveiką; Taip pat yra galimas paketų perėmimas, kuris realizuoja duomenų kaupimo mechanizmą, leidžiantį vykdyti ekstensyvią tinklo analizę ir apskaitos taikomasias programas, tokiu atveju jei RMON agente yra realizuojamos visos specifikacijoje apibrėžtos grupės. Aštunta ir devinta RMON grupės aprūpina informacija, kuri reikalinga, kad būtų palaikomos pakankamos protokolo analizatoriaus ir tinklo apskaitos funkcijos, tokios kaip: • paketų „spąstai“, naudojami tinklo signalizacijai; • paketų perėmimas, reikalingas tinklo srautų dekodavimui ir analizei; • šaltinių duomenys, reikalingi tinklo apskaitos ir apmokestinimo taikomosioms programoms. Tinklo administratorius gaudamas išsamias žinias apie srautų struktūras tinkle ir matydamas kaip srautas iš kliento/serverio taikomųjų programų didėja ir keičiasi gali užtikrinti, kad vartotojai ir tinklo resursai yra patalpinti tinkamose tinklo vietose, tuo būdu optimizuojant greitaveiką ir mažinant sąnaudas. Tinklo administratorius įgalinamas greičiau ir tiksliau aptikti ir ištaisyti tinkle iškilusias problemas, naudodamas statistikas iš tinklo lygmens matricinių lentelių, kurios parodo protokolo specifinius srautus tarp komunikuojančių sistemos porų. MIB - valdymo duomenų bazė Valdymo duomenų bazė (MIB – Management Information Base) – speciali duomenų bazė, kurią sudaro eilė objektų virtualioje duomenų bazėje, skirtų atskirų įrenginių (maršrutizatorių, komutatorių) valdymui tinkle. Ji skirta informacijos, kurią agentas protokolo (šiuo atveju SNMP) pagalba siunčia iš valdomo įrenginio į tinklo valdymo įrenginį, saugojimui. MIB yra neatsiejama SNMP dalis. Ne visos kintamųjų grupės yra privalomos visiems Interneto komponentams. Pavyzdžiui, EGP grupė yra privaloma tik sąsajoms naudojančioms EGP (Exterior Gateway Protocol). Vienintelis reikalavimas - kad visi grupės kintamieji būtų palaikomi, jei palaikomas nors vienas grupės elementas. Sąrašas kriterijų, kurie apibūdina MIB: • objektas skirtas tiek klaidų, tiek konfigūracijos valdymui; • tiktai „silpni“ valdymo objektai yra leistini (t.y. tokie, kuriuos naudojant galima padaryti tik ribotą žalą). Šis kriterijus pabrėžia esamo protokolo nepakankamą saugumą, kad jis galėtų atlikti svarbesnes („galingesnes“) valdymo operacijas; • esamo naudojimo paaiškinimas; • esamų objektų skaičiaus ribojimas (iki 100). Taip lengviau realizuoti programinę įrangą; • pertekliškumo vengimas; • sunkiai realizuojamų kodų sekcijų vengimas. SNMP naudoja specialių komandų ir užklausų rinkinį. MIB turi savyje turėti informaciją apie šias komandas ir objektus, kuriems jos taikomos (tinklo įrenginiai, potencialūs informacijos šaltiniai). MIB objektų pavyzdžiais galėtų būti: išvedimo eilės ilgis ifOutQLen; adreso vertimo lentelė (panašiai kaip ARP lentelė), jos pavadinimas MIB – atTable. Programinė įranga Renkantis optimalų tinklų valdymo ir stebėjimo programinės įrangos paketą reiktų atkreipti dėmesį į kai kuriuos faktorius: • centralizuotas valdymas – administratoriui turi būti sudarytos sąlygos konfigūruoti, stebėti, keisti įvairius tinklo parametrus naudojantis vienu terminalu; • įvairios įrangos palaikymas – programinė įranga turi palaikyti įvairių tiekėjų techninę įrangą, tuo būdu padidindama tinklo struktūros lankstumą; • eksploatacijos paprastumas – programinė įranga turi turėti patogų vartotojas-programa interfeisą, būti lengvai valdoma, reikalui esant suteikti pakankamą pagalbą vartotojui, būti lengvai atnaujinama; • integruotumas su esančia tinklo infrastruktūra – didelis privalumas, kai nauja diegiama programinė įranga suderinama su esančia senesne sistema. Tokiu būdu kompanija nepraranda savo investicijų. Taip pat didelis privalumas būtų jei naujoji diegiama tinklo valdymo ir stebėjimo programinė įranga galėtų dirbti kartu su esančia panašaus pobūdžio programine įranga; • automatiškai priimami sprendimai – prireikus atnaujinti konfigūraciją, programinė įranga turėtų automatiškai įdiegti pasiketimus visiems kreipties taškams. Tokiu būdu bus sumažinta tikimybė atsirasti klaidoms dėl administratoriaus neapdairumo. SNMP protokolas dar kolkas nėra standartinė OS sudedamoji dalis (kaip HTTP, FTP ir kiti), todėl darbui su SNMP aparatūrine įranga reikia specialios programinės įrangos. Rinkoje šiuo metu yra nemažai programinės įrangos tinklo valdymui SNMP protokolu. Siūloma nemažai nemokamų programų su ribotomos galimybėmis (mažai funkcijų, ribotas valdomų įrenginių skaičius) kurios rimtam tinklo administravimui netinka. Profesionalios programos turi visą SNMP funkcijų rinkinį, papildomus modulius tinklo išplėstimui, optimaliam valdymui, tačiau jos kainuoja labai daug. Konkrečiam projektui parinkta kompanijos ComroeStudios sprendimas tinklų valdymui – SNMP/HTML Explorer V5. Pasirinkimą lėmė labai geras kainos/kokybės santykis – programa kainuoja 99$ (palyginimui – beveik analogiškų galimybių kompanijos ManageEngine produkto OpManager bazinės versijos kainos prasideda nuo 795$, apie tokių gigantų kaip Cisco programinę įrangą neverta šnekėti). Taip pat kuriamas tinklas nėra labai didelis, dėl to nereikia labai sudėtingų sprendimų. Tai pakankamai galingas tinklo valdymo įrankis, leidžiantis komunikuoti su SNMP palaikančiais įrenginiais. Darbo principas panašus į naršymą Internete. Pagrindinis SNMP/HTML Explorer privalumas – savo komandų kūrimas (scripting). Tai leidžia bent kiek programavimą išmanančiam asmeniui pačiam automatizuoti įvairius procesus, palengvinti duomenų rinkimą, statistikos atvaizdavimą, grupinį įrenginių valdymą. Pagrindinės SNMP/HTML Explorer V5 funkcijos: • informacijos apsikeitimas naudojant SNMP, HTTP ar ICMP protokolus; • galimybė skaityti valdymo informacijos blokų (Managed Information Blocks) failus, taip pat dirbas su valdymo duomenų baze MIB; • galingas skriptų kūrimo mechanizmas (tekstinis arba grafinis); • pranešimų kūrimo lange galima lengvai kurti SNMP pranešimus su įvairiais parametrais; • tinklo ir įrenginių darbo statistinių parametrų registravimas (logging); • statistikos peržiūrėjimas (tekstiniu ar grafiniu pavidalu). Kitas SNMP/HTML Explorer privalumas – mažas sistemos resursų naudojimas. Rekomenduojamas procesoriaus tipas – PentiumIII ar naujesnis - šiais laikais nėra labai aukštas reikalavimas. Galima vienu metu tame pačiame kompiuteryje paleisti vykdyti kelis sudėtingus skriptus. Tikslinga turėti didelės talpos duomenų saugyklą (kietajį diską) statistikos saugojimui. Taip pat programa veikia su visomis Windows šeimos OS, kas leidžia ją naudoti įvairiuose kompiuteriuose įvairiomis sąlygomis (pavyzdžiui turint nešiojamą kompiuterį su WiFi įranga, atlikti tinklo valdymo procedūras galima ir lauke). 5.2 Bendra valdymo sistema, galimybė valdyti per atstumą Bendra RRS ir BPS valdymo sistema vartotojui garantuoja platų dinamiško valdymo galimybių diapazoną, atitinkantį bendruosius skaitmeninio tinklo valdymo principus, naudojant tiek vietines, tiek nutolusias priemones. Skystųjų kristalų displėjus ir pagalbinė klaviatūra yra priekinėje modemo panelėje ir leidžia greitai sukonfigūruoti CFM sistemą vietoje. Šios priemonės gali būti naudojamos visiems pagrindiniams išorinio radijo bloko (ODU) ir vidinio sąsajos bloko (IDU) parametrams kontroliuoti, jei neprieinamos kitos valdymo priemonės. Galimybė įjungti / išjungti "kilpinius" testus yra patogi priemonė, esant reikalui, nustatyti neveikiančią sistemos grandinę. ASCII terminalas (PC, Laptop ar Palmtop su paleista bet kuria standartine terminalo emuliacijos programa), pajungtas per modemo RS-232 portą, leidžia pilnai konfigūruoti ir valdyti RRL įranga. Vartotojui pasiekiamas priėjimas prie plataus funkcijų rinkinio, leidžiančio konfigūruoti ir stebėti ODU ir IDU parametrus, "kilpinius" testus ir t.t. Ethernet valdymo sąsaja leidžia naudoti daugiausia monitoringo ir valdymo funkcijų. Naudojant Telnet per Ethernet valdymo sąsają, vartotojas turi tokias pat valdymo ir monitoringo galimybes, kaip ir iš ASCII terminalo. RRS ir BPS įrangą galima integruoti su bet kokia SNMP valdymo sistema (pvz. HP OpenView, IBM Tivoli), suteikiančia priėjimą prie aparatūros valdymo per TCP/IP tinklą. Gedimo atveju, aparatūra pasiųs įspėjimo signalą (trap) SNMP terminalui (trap manager). Vartotojų patogumui kiekvienas vidinis sąsajos blokas (IDU) turi integruotą Web-serverį. Naudojant paprastą ir patogią sąsają HTTP puslapio pavidalu, galima sekti ODU ir IDU parametrus, konfigūruoti aparatūros nustatymus, įskaitant sąsajas, atlikti testavimą "kilpų" pagalba ir kt. Vietinis CFM-L4 valdymas vartotojui yra įmanomas visais valdymo sistemos būdais. Nutolusio terminalo valdymui galima pasinaudoti Web arba Telnet terminalais, prijungtais prie Ethernet valdymo sąsajos. Valdymo sistemos struktūra CFM-L4 valdymo sistemos aparatūrinis pagrindas - intelektualus valdymo kontroleris, kuris yra kiekviename vidiniame sąsajos bloke (IDU). Valdymo sistema suprojektuota TCP/IP protokolo ir internetinio tinklo technologijos pagrindu, darančiu eksploataciją labai paprasta ir patogia kiekvienam šiuolaikiniam kompiuterio vartotojui. TCP/IP protokolai naudojami kaip valdymo informacijos transportavimo mechanizmas. Kiekvienas kontroleris veikia kaip valdymo informacijos TCP/IP maršrutizatorius, tokiu būdu leidžiantis sukurti maršrutizuojamą TCP/IP tinklą tarp CFM-L4 terminalų ir vartotojo terminalų. Sistema palaiko statinę maršrutizaciją ir RIP II protokolą. CFM-L4 įranga turi didelį valdymo ir prisijungimo valdymo sistemos priemonių rinkinį: • Skystųjų kristalų displėjų ir pagalbinę klaviatūrą - kaip vietinio valdymo priemonę; • Ethernet portą valdymo tikslams - nutolusiam prisijungimui prie Web ir/arba Telnet terminalų o taip pat SNMP Trap valdymo pajungimui; • Nuoseklųjį RS-232 portą pasijungimui iš ASCII terminalo ( ASCII terminalas gali būti pajungtas ir vietoje, ir nutolusiai, per telefoninę liniją, modemų pagalba); • Serviso kanalą tarp CFM-L4 terminalų, multipleksuotą į duomenų srautą - pasijungimui prie nutolusio CFM-L4 sistemos terminalo. Įpatybės Ethernet Terminalas LCD displėjus ir pagalbinė klaviatūra SNMP Telnet Web IDU sąsajų stebėjimas + + + + - Sąsajų parametru konfigūravimas - + + + + ODU kontrolė + + + + + ODU konfigūracija - + + + + Sąsajos patikrinimas - + - + + Null-modemo patikrinimas - + - + - ODU patikrinimas - + - + - PranešimaiSNMP (TRAPS) + - - + + CFM valdymo kontroleris atlieka tokias funkcijas: • Telnet klientas/serveris. Telnet leidžia vykdyti nutolusį monitoringą ir CFM-L4 įrangos konfigūravimą su Telnet terminalu, pajungtu prie Ethernet valdymo sąsajos, naudojant komandinės eilutės sąsają; • Komandinės eilutės interpretavimas; • Web serveris leidžia vykdyti nutolusią įrangos kontrolę ir konfigūravimą iš valdymo pulto, sujungto su vidiniu sąsajos bloku per Ethernet valdymo sąsają, naudojant Web naršyklę; • SNMP agentas (serveris) įgalina integruoti įrangą į SNMP tinklą, palaikantį MIB-II RFC1213 standarto MIB (valdymo informacijos bazė) ir SAF Tehnika palaikomus individualius MIB; • TCP/IP; RIP II maršrutizavimas, naudojamas išsišakojusiam CFM apratūros ir bet kurio kito valdymo tinklo, palaikančio TCP/IP protokolą ir maršrutizaciją, sukūrimui. 6. Ekonominiai skaičiavimai Šiame skyriuje projektą įvertinsiu ekonominiu požiūriu. Radijo relinės sistemos įrangą savo projektui iš UAB Fortech pasiūlymų, SAF gamintojo įrangą. SAF TEHNIKA - telekomunikacinės ir bevielės duomenų perdavimo įrangos projektuotojas ir gamintojas. Kompanijos produktais, kaip alternatyva kabelinėms sistemoms, naudojasi mobilaus ryšio operatoriai, duomenų perdavimo paslaugų tiekėjai, valstybinės ir privačios įmonės. Bevielės prieigos sistema projektui iš AIR LIVE gamintojo pasiūlymų. Preliminari įrangos kaina: Išorinis radijo blokas (ODU): SAF CFM-L4 ~25,000,- Lt Vidinis radijo blokas (IDU) : 4 Mbps Remote Ethernet Bridge Antena: Comhat-Provexa 1,2 m diameter satellite dish Prieigos taškaas: WH-9100MESH Prieigos taškas abonento: WH-5400CPE Kabeliai, tvirtinimo detalės… Planuojame, kad prieigos taškus vartotojams sumontuosim mes. Mes įsipareigosime įrengti tinklą. Tinklo įrengimui planuojame skirti iki 12 000,- Lt. Su vartotojais pasirašysim sutartį 3 metams į priekį. Mėnesinis mokestis turėtų būti apie 500Lt. Patys internetą „pirksime“ iš TEO. Ekonomiškiausia įsivesti 4 Mbps DSL. Tai turėtų atsieiti 2200 Lt/mėn. Todėl 12 vartotojai x 500 Lt = 6000 Lt. Per tris metus susidarytų ~216 000 Lt. Atėmus DSL kainą (216 000 – 79 200) lieka 136 800 Lt. Dar 80 000 Lt per tris metus sudarytų atlyginimai darbuotojams, administracinės išlaidos, patalpų nuoma. Atmetus įrangos ir tinklo įrengimo kaštus lieka 25 000 Lt. Taigi, į mūsų suprojektuotą radijo ryšio tinklą investavus ~37000 Lt, po trijų metų jau turėtume apčiuopiamą pelną. Praėjus tris metams, ir atsipirkus esamai įrangai, reikėtų pradėti plėsti tinklą, gerinti paslaugų kokybę. tam jau turėtume finansinių galimybių. Išvados Suprojektavome radijo ryšio tinklą, atlikdami detalias tinklo kūrimo, organizavimo, aparatūros parinkimo procedūras. Projektuojamame tinkle naudojome radijo reliniai sistemai SAF gaminamus produktus ir bevielės prieigos sistemai AIR LIVE produktus. Šių firmos gaminius pasirinkome dėl reikalingų projektavimui techninių duomenų ir prieinamos kainos. Sistema dirbs 4 Mbps greičiu, o teikiamomis paslaugomis naudosis 12 vartotojų. Visada lieka tikimybė, kad sistema vienu metu naudosis ir daugiau nei 12 vartotojų, todėl reikia numatyti ir atsarginę talpą. Be to esant mažesniam nei 70 proc. sistemos apkrovimui vartotojam padidinama sparta 1/4. Sistemos valdymui pasirinkome SNMP protokolą, nes tai yra puiki paprasta platforma, leidžianti įgyvendinti tinklo monitoringą ir valdymą. Paskaičiavau suprojektuoto tinklo atsipirkimo laiką bei efektyvumą. Toks tinklas, su esama įranga pradėtų duoti pelną jau po trejų metų. Tačiau svarbiausia yra surasti vartotojus kuries reikia 320 – 512 kbps interneto spartos, ir kurie sutiktų už tai mokėti nustatytą mėnesinį mokestį. Žinoma tai būtų ne fiziniai asmenys, bet įmonės, kurios veiklą vykdo internetu (serveriai, VoIP...). Jos priimtų duomenis į prieigos tašką ir po to galėtų paskirstyti duomenų srautą pagal savo poreikius. Toks lankstumas paskatintų įmonių susidomėjimą. LITERATŪRA 1. www.fortech.lt 2. http://www.airlive.com 3. http://en.wikipedia.org/wiki/Snmp 4. http://lt.wikipedia.org/wiki/TCP/IP
Šį darbą sudaro 4812 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!