Trąšų pramonė Lietuvoje

1.TRĄŠŲ (CHEMIJOS) PRAMONĖ LIETUVOJE Trąšų ( taip pat ir chemijos )gamyba Lietuvoje – labai išvystyta. Kėdainių chemijos gamykla ( dabar “ Lifosa” ). Gaminama konc. 98 –99% H2SO4. Jonavos trąšų gamykla “Achema”.Šiuo metu gamina amoniaką NH3, amonio salietrą NH4NO3, karbamidą CO( NH2 )2, skystas trąšas “KAS”, eilę organinių medžiagų. Aminiakas gaunamas iš oro ozoto ir gamtinių dujų vandenilio: 1. Gamtinės dujos konvertuojamos vandens garais ir oru: CH4 + H2O – CO + 3H2 2. Konversija tęsiama, iš oro pašalinamas O2, lieka N2 2CH4 + O2 – 2CO + 4H2 3. stadija CO + H2O – CO2 + H2 CO2 iš gauto dujų mišinio pašalinamas adsorbcijos būdu. Toliau dujų mišinys susidedantis iš vandenilio ir azoto ( 3:1), suspaudžiamos iki 300 atm. Ir naudojant katakizatorius, 500 laipsnių temperatūros paimamas amoniakas. N2 + 3H2 – 2NH3 Iš amoniako ir proceso metu išskirtų CO2 dujų gaunamas karbamidas: 2NH3 + CO2 – NH2-CO-NH2 + H2O Azoto rūgštia gaunama oksiduojant amoniaką oro deguonimi 900 laipsnių temp. Ant platinos: 4NH3 + 5C2 – 4NO + 6H2O – 2NO + O2 – 2NO2 3NO2 + H2O – 2HNO3 + NO NH3 + HNO3 – NH4NO3 (amonio salietra – 34% N ). Sumaišius karbamidą ir NH4NO3, gaunamos skystos azoto trąšos “KAS” ( 32% ) 2. TRĄŠŲ SKIRSTYMAS Pagal kilmę (gamybos būdą) į: * mineralines (gaunamos iš gamtinių uolienų ar mineralų, jas sudaro neorganinės medžiagos.) *organinės (dažniausiai jas sudaro ūkiuose besikaupančios augalinės ir gyvulinės atliekos – žaliosios trąšos, kai apariami augalai, kompastai, srutos, mėšlas, durpės). * sintetinės (gaminamos cheminės sintezės būdu) * bakterinės trąšos – naudingos dirvožemiui Pagal sudėtį: 1. PAPRASTOSIOMIS laikomos tokios trąšos, kurios turi nors vieną pagrindinį maisto elementą N, P arba . K2SO4 – 2K + SO4 2. Trąšos, kurių cheminę formą sudaro keli augalams reikalingi maisto elementai. Jos neturi balastinių medžiagų. KNO3 – K + NO3 3. KOMPLEKSINĖS TRĄŠOS (arba trąšų mišiniai), skirtingai nuo sudėtinių nėra cheminiai junginiai. 3. Azoto trašos, jų gamyba Jonavos „Achemoje“ AZOTO TRĄŠOS – skaičiuojamas N% Na, K, NH ir Ca nitratai – salitros * NaNO3 – iki 16% N * KNO3 – labai vertinga sudėtinė trąša ( 54% K2O ir 13% N...) * Ca ( NO )3 – 13% * NH4NO3 - labai higroskopiškos * CO ( NO2 ) 2 – labai vertinga trąša, turinti daug azoto ( 46% ). Tirpstant vandenį vyksta reakcija: Co (NH2 )2 + 2H2O - ( NH4 )2CO3 ( amonio karbonatas ) Skystos azoto trąšos – amoniakas NH3 – 82%N, amoniakinis vanduo NH4OH arba NH3 H2O ( iki 25%N ) – vartojamos retai dėl aplinkosauginių sumetimų – NH3 naudingumo. "Achemoje" gaminama kalcio amonio salietra - sparčiai populiarėjanti azoto trąša, skirta tręšti įvairiausius augalus: javus, cukrinius ir pašarinius runkelius, ganyklas, rapsus, daržoves, braškes, vaiskrūmius ir vaismedžius bei kt. KAN sudėtyje yra azoto, magnio ir kalcio. Papildomi maistiniai elementai (kalcis, magnis) - iš gamtinio dolomito. Dolomito priedas, esantis trąšų sudėtyje, sumažina amonio nitrato fiziologinį rūgštumą ir padeda subalansuoti dirvožemio pH. KAN - granuliuota trąša. Vidutinis granulės dydis yra 3,4-3,8 mm. Toks granulių dydis ir granulių stiprumas (ne mažesnis kaip 35 N/granulę) užtikrina vienodą trąšų pasiskirstymą barstant išcentriniais barstytuvais ir trąšų savybių išlaikymą gabenant ir sandėliuojant. Dėl savo mechaninių savybių ir papildomo granulių apdorojimo kondicijonuojančiais priedais, kalcio amonio salietra išlieka efektyvi ir “nesušoka” visus metus. Saugant fasuotas trąšas nelauko sąlygomis, galima jas naudoti su nepakitusiais rodikliais iki 3 metų. Sudėtis: azotas(N) - 27% (amoniakinis(N-NH3) - 13,5% ir nitratinis(N-NO3) - 13,5%), magnis(MgO) - 4,0%, kalcis(CaO) - 6,0%. 4. FOSFORO TRAŠOS, JŲ GAMYBA KĖDAINIŲ “LIFOSOJE” FOSFORO TRĄŠOS – apibūdinimas P2O5 kiekiu Gamtiniai fofforo junginiai, foaforitai – Ca3 ( PO4 )2 ( kalcio fosfatas ). Kolos pusiasalyje kasami apatitai – 3Ca3(PO4)2 * Ca ( F, Cl, OH )2. P – junginiai netirpūs vandenyje ir augalai negali pasisavinti juose esančio fosforo. Malti fosforitai (foaforitmilčiai ) gali būti vartojami kaip pigi trąša rūgščiuose dirvožemiuose. Rūgštys palaipsniui tirpina Ca fosfatą ir augalai pasisavina P. Apatitai turi būti chemiškai perdirbami į tirpias druskas. Paprastas superfosfatas gaunamas veikiant Ca3(PO4) 2 sieros rūgštimi: Ca3( PO4) 2 + 2H2SO4 – Ca (H2PO4)2 5.Kalio trasos KALIO CHLORIDAS: veikliosios medž. turi apie 60. Jis tinka daugumai augalų, išskyrus daržoves, kurios nepakenčia chloro. KALIO DRUSKA: veikliosios medž. turi 40. Tinka tiems augalams, kuriems nekenksmingas chloras. SILVINITAS: vekliosio medž. turi 14. Silvinitu trešiama iš rudens. Netinka naudoti daržovėms ir bulvėms. KALIO MAGNEZIJA: veikliosios medž. turi 28 – 30. Tinka rūgščioms ir lengvos granuliometrinės sudėties dirvoms, kurioms trūksta magnio. KALIO SULFATAS: vekliosios medž. turi 45 – 52. Kalio sulfatas naudojamas trešti daržoves ir kitus augalus, kuriems kenksmingas chloras. Kompleksinių trašų savybės KALIO SALIETRA: turi 14 azoto ir 46 K2O. Tinka trešti šiltnamio augalams. AMOFOSAS: chemiškai grynas amofosas turi 12 azoto ir 61,7 P2O5. Ši trąša nesupuola, tinka trašų mišiniams gaminti 6. MAISTO ELEMENTŲ KIEKIO SKAIČIAVIMAS TRĄŠOSE. KNO3 MKNO3 = 118g/mol N=14g/mol K2O=128g/mol 118g – 14g x=13 100g – x 236g – 128g x=54%K2O 100g – x 7. CHEMINĖ TERMODINAMIKA Kiekvienai medžiagai būdinga tam tikra cheminė, arba vidinė, energija. Šią energiją sudaro atomų branduolių dalelių jungties, elektronų padėties atomuose, atomų jungties molekulėse, jungties tarp molekulių, atomų ir molekulių judėjimo ir kitų rūšių energija. Vidinės energijos kiekis priklauso nuo medžiagos sudėties ir būse­nos; absoliutus jos dydis nežinomas. Cheminėse reakcijose arba fi-zikiniuose-cheminiuose procesuose ši energija arba padidėja (ener­gija absorbuojama iš šalies), arba jos prarandama (atiduodama į aplinką). Todėl nustatomas tik šios energijos pokytis — padidėjimas arba sumažėjimas. Cheminė energija gali virsti kitos rūšies energija. Pavyzdžiui, galvaniniuose procesuose cheminė energija virsta elekt­ros energija, elektrolizės procese — atvirkščiai. Cheminė energija gali virsti šilumine, mechanine, šviesos energija ir atvirkščiai. Cheminė termodinamika yra termodinamikos skyrius, kuriame na­grinėjamas energijos kitimas cheminių reakcijų metu ir fizikiniuose-cheminiuose procesuose (tirpimo, garavimo, kristalizacijos, adsor­bcijos). Vien tik šiluminės energijos pokytį nagrinėja termochemija. Cheminė termodinamika turi didelę mokslinę ir praktinę reikšmę, nes, remiantis jos dėsniais, galima apskaičiuoti, kaip vyks vienas ar kitas procesas, ir kaip juos pakreipti norima linkme. 8. MEŽIAGOS VIDINĖ ENERGIJA , ENTALPIJOS POKYTIS Visa tam tikros medziagos daleliu kinetine ir potencine energija vadinama jos vidine enrgija. Tai termodinamine funkcija, zymima raide U. Medziagos vidine energija yra ekstensyvi funkcija, t.y. priklauso nuo medziagos kiekio. Absoliutaus jos dydzio nustatyti dar nera galimybiu, todel matuojami tik jos pokyciai ivairiu procesu metu. Taigi, vykstant bet kuriam fizikiniam ar cheminiam procesui, t.y. kintant sistemos busenai, matuojamas vidines energijos pokytis ∆U. ∆U=U2-U1. Svarbu tai, kad vidines energijos pokytis proceso metu priklauso tik nuo sistemos pradines ir galines busenu ir nepriklauso nuo to, kaip vyko procesas. Bet kuriam tokiam procesui galioja energijos tvermes desnis. Entalpija- sistemos pilnutine energija. Jos, kaip ir medziagos vidines energijos, nustatyti negalima, matuojami tik entalpijos pokyciai ivairiu procesu metu. Taigi izobariniame procese issiskyrusios arba sunauodotos silumos kiekis Qp lygus entalpijos pokyciui: Qp =H2 -H1 =∆H. Procesas kuriame siluma issiskiria vadinamas egzoterminiu. Jo metu sistemos vidine energija arba entalpija mazeja, ir ju pokyciai neigiami. Endoterminio proceso metu sistema sunaudoja, todel jos vidine energija arba entalpija dideja, pokyciai teigiami. Izobarinio proceso siluminis efektas vadinamas reakcijos entalpijos pokyciu arba tiesiog reakcijos entalpijair zymimas ∆Hr. 9. Termocheminės reakcijų lygtys Acetilenas dega pagal reakcija C2H2+2,5O2→2CO2+H2O+∆H2O ∆HC2H2 = 226,8 kJ/mol ∆HH2O = -241,8 kJ/mol ∆HCO2 = -393,5 kJ/mol ∆H2=? ∆H2= (2∆HCO2+∆HH2O) - (∆HC2H2+2,5∆H2) = [2(-393,5) + (-241,8)] - [226,8+2,5*0] ∆H= -802 kJ. 10.HESO DĖSNIS, IŠVADOS IŠ HESO DĖSNIO. Proceso entalpijos dėsnis arba šiluminis efektas priklauso tik nuo medžiagų pradinės ir galutinės būsenos. Ir nepriklauso nuo to kaip vyko procesas. Iš Heso dėsnio išplaukia keletas išvadų: 1.Reakcijos entalpijos pokytis yra lygus reakcijos galutinių medžiagų susidarymo entalpijos sumos ir pradinių medžiagų susidarymo entalpijų sumos skirtumui. ∆H=Σ∆H0tol. - Σ∆H0prad. 2.Reakcijos entalpijos pokytis lygus reakcijos pradinių medžiagų degimo entalpijų sumai ir galutinių medžiagų degimo entalpijų sumos skirtumui. ∆H2=Σ∆H0c prad. - Σ∆H0c gal. 11. REAKCIJŲ GREIČIO PRIKLAUSOMYBĖ NUO KONCENTRACIJOS, VEIKIANČIŲ MASIŲ DĖSNIS KONCENTRACIJOS ĮTAKA REAKCIJOS GREIČIUI Reakcijos greičio priklausomybė nuo koncentracijos išraiškos įveikiančiųjų masių dėsnis: Cheminės reacijos greitis tiesiogiai proporcingas reguojančiųjų medžiagų molinių koncentracijų sandaugai. A ir B – medžiagos C ir D – produktai mA + nB →pC+qD V= V= CA,CB arba [AIB]-reaguojančių medžiagų molekulinės koncentracijos. m,n – stecheometriniai kooficientai. k- Reakcijos greičio konstanta.K priklauso tik nuo reakcijos medžiagų prigimties ir temperatūros,bet nepriklauso nuo koncentracijos, kai CA=CB=1 mol/l6is dėsnis galioja dujin4ms med=iagoms. 1 pvz. 2 H2 + O 2=2 H2O V= 2pvz. CaO(k)+ CO2(d)→CaCO3(k) V= Pastaba:Kietų medžiagų koncentracijos nerašomos. VEIKIANČIŲ MASIŲ DĖSNIS Cheminės reakcijos greitis, esant pastiviai temperatūrai, tiesiai proporcingas reaguojančių medžiagų koncentracijų sandaugai 12.Reakcijų greičio priklausomybė nuo temperatūros, van hofo taisyklė Chemines reakcijos greičio priklausomybę nuo temperatūros apibūdina empirine vant’t Hofo taisyklė:pakelus temperatūrą 10 laipsnių,reakcijos greitis patideja 2-4 kartus. ....... Iš čia matyti,kad temperatūra turi didžiulę įtaką reakcijos greičiui. Tačiau šios įtakos negalima aiškinti tuo, kad, pakilus temperatūrai, molėkulės greičiau juda ir dažniau susiduria. Ne kiekvienas molekulių susidurimas baigiasi reakcija. Reaguoja tiktai aktyvios molekulės, kurios turi didesnę kinetinės energijos atsargą arba kurios yra sužadintos. Energija, kurią reikia suteikti 1 moliui medžiagos, kad visos molekulės taptų aktyviomis reakcijoje, vadinama aktyvacijos energija. Didžioji dalis šios energijos suvartojama vidiniams cheminiams reaguojančių medžiagų molekulių ryšiams suardyti arba bent susilpninti ir tik nedidelė jos dalis – molekulių judėjimui paspartinti. Aktyvacijos energijos šaltiniu gali būti šilumos, elektros, spinduliavimo ir kitos energijos rūšys. Taigi pakilus temperatūrai padidėja aktyviūjų molekulių skaičius, o dėlto labai efektingai padidėja ir rekcijos greitis. Nuo aktyvacijos energijos dydžio priklauso temperatūrinis reakcijos greičio koeficientas. Jo reikšmės 2, 3, 4, esant kambario temperatūrai, atitinka šios aktyvacijos energijos reikšmes: 58, 88 ir 157 kJ/mol. Procesai, kūrių aktyvacijos energija mažesnė nei 42 kJ/mol, kambario temperatūroje vyksta neišmatuojamai greitai, procesai, kurių aktyvacijos energija didesnė kaip 125 kJ/mol, - neišmatuojamai lėtai. 13. KATALIZATORIŲ REAKCIJŲ GREIČIUI Jei katalizatorius pasigamina vykstant reakcijai, tai jis vadinamas autokatalizatoriumi, o procesas – autokatalizė. Medžiagos, pagreitinančios katalizatorių veikimą, vadinamos promotoriais, o mažinančios - katalizatorių nuodais. Gamtiniai (biologiniai) katalizatoriai vadinami fermentais arba enzimais -labai svarbi katalitinėmis savybėmis pasižyminti baltymų grupė. Jie, kaip ir neorganiniai katalizatoriai, neįeina į galutinį reakcijos produktų sudėtį, nors reakcijoje dalyvauja ir sudaro tarpinį junginį. Fermentai pasižymi dideliu specifiškumu, t.y. tam tikras vienas fermentas katalizuoja tik vieną kokią nors reakciją. Ląstelėje vyksta 1000-čiai skirtingų reakcijų, todėl joms katalizuoti reikalinga daugybė įvairiausių fermentų Stipriai pašildyti beveik visi fermentai (t.y. baltymai) denatūruojąs! (yra, pakeičia savo sandarą) ir nustoja aktyvumo. Žemesnėje kaip 0°C jie taip pat esti neveiklūs. Fermentai veikliausi 40°C-50°C temperatūroje. Sudaryti iš baltyminės dalies apoferinento ir nebaltyminės prostetinės grupės - koferniento (dažnai būna vitaminai, ypač B grupės) Pavadinimai trivialiniai - pepsinas, tripsinas. Pavadinimas sudaromas priklausomai nuo medžiagos, kurią veikia + azė. Skaidantys maltozę - maltazė, gliukozidazė Katalizatoriai - tai medžiagos, kurios dalyvauja cheminėse reakcijose ir keičia jos greitį, bet pačios reakcijos metu išlieka nepakitusios. Katalizatoriai yra skirstomi į teigiamus - kurie didina reakcijų greitį, ir neigiamus - mažina greitį (inhibitoriai - lėtina korozę, polimerų senėjimą) [vairių agregatinių būsenų, tačiau dažniausiai kieti, brangūs Pt, V, Pd Procesas – katalizė Homogeninė katalizė - kai katalizatoriaus ir reaguojančių medžiagų agregatinės būsenos vienodos Heterogeninė katalizė - skirtingos (reaguoja dujos, katalizatorius -kietas, pvz.: V2O5) Heterogeninės katalizės efektyvumas priklauso nuo katalizatoriaus paviršiaus ploto, nes katalizė vyksta ant katalizatoriaus paviršiaus Kuo katalizatorius smulkesnis - tuo katalizė efektyvesnė, todėl katalizatoriai išpresuojami į tinklelius, granuliuojami, milteliai A+B=AB A+B->AB (katalizatorius šioje reakcijoje NO) Ist. 2NO + O2->2NO2 II st. (katalizatorius atsistato)Suminė O2+ 2SO2+ (2NO) -> 2SO3+ (2NO) Katalizatorius reakcijos metu nesunaudojamas, tačiau reakcijoje dalyvauja - sudaro tarpinį junginį 14 CHEMINĖ PUSIAUSVYRA Cheminė pusiausvyra esti tol, kol yra pastovios sistemos sąlygos (koncentracija, temperatūra, slėgis). Jas pakeitus cheminė pusiausvyra sutrinka ir po kurio laiko susidaro nauja pusiausvyra, atitinkanti naujas sąlygas. Sakoma, kad pusiausvyra pasislinko tiesioginės ar atgalinės reakcijos kryptimi.Pusiausvyros poslinkio kryptį nusako La Šatelje principas:Pakeitus vieną iš sąlygų (koncentraciją, slėgį,temperatūrą),sistemos pusiausvyra pasislenka tokia kryptimi, kad išorinių veiksnių poveikis sumažėtų. Koncentracija. Padidinus, kurios nors medžiagos koncentraciją, intensyviau ima vykti ta reakcija, kurioje ta medžiaga suvartojama 1.. Temperatūra. Didinant temperatūrą, pusiausvyra pasislenka endoterminėmis reakcijos kryptimi. 2. Slėgis. Didinant slėgį, pusiausvyra pasislenka ta kryptimi, kur susidaro mažesnis dujinių medžiagų molekulių skaičius N2+3H2 2MH3 ∆H = -92 kJ/mol; Q = +92 kJ/mol; (egzoterminė reakcija) 1. Didinti pradinių medžiagų koncentraciją, ir šalinti reakcijos produktus 2. Mažinti reakcijos mišinio temperatūrą 3. Didinti slėgį (800 atm), nes: 4 mol (89,6 litrai) 2 mol (44,8 litrai) Grįžtamos reakcijos - tai tokios reakcijos, kai produktai C, D reaguoja tarpusavyje ir vėl susidaro pradinės reakcijos A, B: Kai medžiagų koncentracija, temperatūra ir slėgis nekinta ir reakcija abiem kryptimis (tiesioginės ir atgalinės r.) vyksta vienodu greičiu, tokia sistema vadinama pusiausvyraja. Tokią būseną apibūdina pusiausvyros konstanta K: 15. Skaičiavimai taikant veikiančiųjų manių dėsnį. Kiek susidarė bario sulfato reguojant 10g. natrio sulfato ir su bario chlorido pertekliumi. 10g. x Na2SO4+BaCl2->BaSO4↓+2NaCl 142g. 233g. 142g. – 233g. 10g. – Xg. X= 16.4g. BaSO4 16. SKAIČIAVIMAI TAIKANT VEIKIANČI.J. MĄSIŲ DĖSNIUI Pagal van‘t Hofo taisyklę reakcijos greičio priklausomybė aprašoma tokia lygtimi: VT2/VT1=γT2-T1/10 (VT1-reakcijos greitis esant T1 temperatūrai; VT2-reakcijos greitis esant t2 temperatūrai; γ-reakcijos greičio temperatūrinis koeficientas). 17. Le Šatelje principas konkrečioms reakcijoms. Pakeitus vieną iš salygų (koncentraciją, slėgį ar temperatūrą) Sistemos cheminė pusiausvira pasislenka į kitos pusę, kuri priešinasi sąlygų pokyčiui. 18.Tirpalų koncentracijų reiškimo būdai Procentinė koncentracija reiškiama ištirpusios medžiagos gramų (arba kitų masės vienetų) kiekiu 100 gramų(arba 100 kitų masės vienetų) tirpalo.Pavyzdžiui,15% koncentracijos tirpalas reiškia,kad 100g šio tirpalo yra 15 gramų i6tirpusios medžiagos ir 85g vandens. Molinė koncentracija reiškiama ištirpusios medžiagos molių (grammolekulių) kiekiu viename litre tirpalo. Molialinė koncentracija – tai ištirpusios medžiagos molių (grammolekulių) kiekis 1000 g tirpiklio. Ekivalentinė (normalinė) koncentracija reiškiama ištirpusios medžiagos gramekvivalentų kiekiu viename litre tirpalo. Vienodos ekivalentinės koncentracijos lygiuose tirpalų tūriuse yra vienodas ištirpusių medžiagų gramekvivalentų skaičius.Esant vienodai ekivalentiniai koncentracijai,reaguojančių medžiagų tirpalų tūriai yra lygūs.Kai reaguojančių medžiagų ekivalentinės koncentracijos yra skirtingos, šių tirpalų tūriai atvirkščiai proporcingi jų ekivalentinėms koncentracijoms: …… čia V,V-pirmo ir antro tirpalo tūriai; N,N-pirmos ir antros medžiagos ekivalentinės koncentracijos. 19. neelektrolitų tirpalai, elektrolitų tirpalai -Tai tirpalai madžiagų, kurios nedisocijuoja į jonus ir tirpalai nelaidūs elektros srovei.Pakankamai praskiedus jiems galima pritaikyti dujų slėgius.Tokiems tirpalams būdinga garų slėgio dispersija, osmosinis slėgis, užšalimo temperatūros dispersija ir virimo temperatūros padidėjimas.Uždaroje sistemoje kaitinant tirpalą dalis tirpiklio molekulių išgaruoja.Garavimas vyksta tol kol nusistovi pusiausvyra būdinga tai temperatūrai,kiek molekulių išgaruoja, tiek jų kondensuojasi į tirpalą.Garų slėgis į tirpalą vadinamas – sočiųjų garų slėgiu.Kadangi tirpale dalis tirpiklio molekulių yra sujungtos į solvatus ar hidratus, tai sočiųjų garų slėgis virš tirpalo visada mažesnis,nei virš gryno tirpiklio,tas reiškinys vadinamas garų slėgio sumažėjimu arba depresija. Garų slėgių depresijos ir gryno tirpiklio garų slėgio santykis vadinamas santykine garų slėgio depresija. Δp=p-p1 kur p yra gryno tirpiklio sočiųjų garų slėgis, p1 – tirpalo. ELEKTROLITŲ TIRPALAI Elektrolitai tai medžiagos,kurios išlyditos ar tirpaluose disocijuoja į jonus ir todėl tampa laidžiomis elektros srovei. Pirmasis elektrolitų disocijaciją į jonus aprašė Lietuvos mokslininkas Teodoras Grotus 1805 m.Vėliau šį reiškinį tyrė Arenijus.Elektrolitams disocijuojant į jonus dalelių skaičius tirpale bus didesnis nei tos pačios koncentracijos neelektrolitų tirpale,todėl garų slėgio depresija osmosinis slėgis,stingimo temperatūros depresija ir virimo temperatūros padidėjimas bus didesnis. Elektrolitai sujungti jonine jungtimi disocijuoja taip: NaCl→Na++Cl- Sujungti kovalentine poline jungtimi: HCl+ H2O→ H2O++Cl- STIPRŪS ELEKTROLITAI- HCl; H2SO4;NaOH;beveik visos druskos. SILPNI ELEKTROLITAI -H2S; H2CO3; NH4OH;beveik visos organinės rūgštys išskyrus skruzdžių. VIDUTINIO STIPRUMO ELEKTROLITAI – H3PO4; H2SO3; O HC - skruzdžių rūgštys OH Stiprių elektrolitų disocijacijos laipsnis praktiškai lygus 1 (α=1);o silpnų daug mažesnis. 20. SOČIŲJŲ GARŲ SLĖGIO DEPRESIJA VIRŠ TIRPALO, I RAULIO DĖSNIS I RAULIO DĖSNIS Tirpalo garų slėgio sumažėjimas lygus ištirpintos medžiagos molinei daliai: N – tirpiklio molekulių skaičius; n – ištirpintos medžiagos molekulių skaičius 21. OSMOSO REIŠKINYS, VANT HOFO DĖSNIS OSMOSINIS SLĖGIS Sukialianti osmosą jėga vadinama osmosiniu slėgiu. Jei vamzdelis kurio apatinė dalis pertverta pusiau laidžia membrana ir jis įmerktas į tirpiklį tai tirpalo lygis vamzdelyje pakils, lyginant su trpiklio lygio aukščio L;toks reiškinys vadinamas osmosu, o jėga verčianti tirpalą pakilti osmosiniu slėgiu. Van‘t Hofas osmosniam slėgiui įvertinti pritaikė pakeistą Mendelėjavo –Klaiperono dujų slėgį:vietoj V vienetas iš C p=CRT VAN‘T HOFO DĖSNIS Praskiesto tirpalo osmosinis slėgis lygus slėgiui kurį tirpinys turėtų būdamas dujomis toje pat temperatūroje ir užimdamas tūrį lygų tirpalo tūriui. 22.TIRPALO VIRIMO TEMP.PAKILIMAS IR STINGIMO DEPRESIJA. II RAULIO DĖSNIS II RAULIO DĖSNIS Skysčiai užšąla kai jų kietos fazės (ledo) ir skystos fazės slėgiai susilygina,tačiau jei į vandenį pridėsime druskos,tai tirpalas užšals žemesnėje temperatūroje nei grynas tirpiklis,nes jo garų slėgis mažesnis.Skirtumas tarp gryno vandens ir tirpalo užšalimo temperatūros vadinamas tirpalo stingimo depresija Δt. Skysčiai užverda kai jų garų slėgis susilygina su aplinkos slėgiu,gryno vandens virimo temperatūra 373°C, o pridėjus druskos tirpalo virimo temperatūra padidėja,skirtumas Δt – vadinamas virimo temperatūros pakilimu; Δs – stingimo. 23.Elektrolitų tirpalų dėsniai. Elektrolitų tirpalams taikomi van’t Hofo ir F.Raulio dėsniai turi šią išraiską: p=icRT; t=ikc; van’t Hofo taisyklė: pakėlus temperatūrą 10 laipsnių reakcijos greitis padidėja 2-4 kartus. 24.Vandens elektrolitinė disociacija. Vandens autoprotolizė, arba sa­vaiminė elektrolitinė disociacija, yra susijusi su ypatinga jo mole­kulės elektronine sandara. Vandens molekulė gali būti protono H+ donoru arba jo akceptoriumi. Atskilęs protonas vandenyje hidratuojasi, sudarydamas hidroksonio H+-H2O, arba H3O+, joną. Vandenilinis rodiklis pH. Tirpalo rūgštingumui arba šarmiškumui išreikšti patogiau naudotis ne vandenilio jonų aktyvumu arba jų koncentracija, o vandeniliniu rodikliu pH. Jis lygus neigiamam van­denilio jonų aktyvumo logaritmui. 25. BUFERINIAI JUNGINIAI, JŲ SUDĖTIS, SAVYBĖS Buferiniai tirpalai. Buferiniais vadinami tirpalai, kurių pH nepa­kinta juos skiedžiant arba pridėjus nedidelį kiekį stiprios rūgšties arba šarmo. Jie gaunami sumaišant silpnos rūgšties ir jos druskos su stipria baze tirpalus, pavyzdžiui, CH3COOH ir CH3COONa, H2CO3 ir NaHCO3, arba silpnos bazės ir jos druskos su stipria rūgš­timi tirpalus, pavyzdžiui, NIiUOH ir NH4C1. Buferiniai tirpalai gali būti sudaryti ir iš dviejų druskų, pavyzdžiui, fosfatinis buferis NaH2PO4 ir Na2HPC>4. Pirmoji druska tirpale elgsis kaip silpna rūgštis, antroji — kaip tos rūgšties ir stiprios bazės druska. Buferinis veikimas aiškinamas silpno elektrolito disociacijos pusiausvyros poslinkiu tirpale. Išnagrinėsime buferinį tirpalą, sudarytą iš acto rūgšties ir nat­rio acetato. Rūgšties disociacija — grįžtama:CH3COOH→CH3COO–+H+ Į acto rūgšties tirpalą įdėjus natrio acetato, acto rūgšties disociacija sumažės. Galima laikyti, kad pusiausviroj! jiedisocijavusii) acto rūgšties molekulių koncentracija lygi pradinei rūgšties konccnl racijai (CCH3COOH =cr)> ° pusiausviroj! acetato jonų koncentracija lygi bendrai druskos koncentracijai (cCH3COO = cdr). Tuomet vanclc nilio jonų koncentracija buferiniame tirpale, sudarytame iš silpno1, rūgšties ir jos druskos silpna b;r

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!