Transporto ir jėgos mašinos

1.centrinė pavara ir diferencialas, jų paskirtis, sandara ir veikimas. Kodėl reikalingi diferencialų blokavimo mechanizmai? 2. . Traktoriaus traukos ir bendras naudingumo koeficientas 3. Ratiniu masinu posukio kinematika: 8. Varanciuju ratinių mašinų dinamika 11. Galios balanso lygtis 15.Galios reikalingos ikalnei nugaleti apskaiciavims 18. Svorio centro nustatymas 19. Vairavimo sistema. Varo trapecija. Hidrostatinė vairo pavara. Hidraulinis vairo stiprintuvas 20. . Jėgos, veikiančios traktorių ir automobilį 21Letejimo paskaiciavimas stabdymo metu 23. Padangų šonines deformacijos įtaka važiavimo stabilumui 24. Mašinų išilginis ir skersinis pastovumas (nuslydimui ir apvirtimui) 27. Varančiųjų ratų sukimo momentas? 32 Ratų aplrovos koeficiantai 33 Normalus, padidintas ir nepakankamas pasukamumas: 35 Automobilio dinamine charakteristika 37. . Traktorių bei automobilių galinės pavaros ir važiuoklė. Kokie mazgai sudaro važiuoklę 38.Teorinė traktoriaus traukos ch-ka 40 Jėginis 43 Amortizatoriai 44 Automobilio ekonomine charakteristika 45 Galia riedėjimo pasipriešinimui 47 Dinaminis reduktorius. 49- Padangų žymėjimas 50. Varančiųjų ratų buksavimo praktinis nustatymas 53- traktoriaus buksavimo nustatymas bandymų būdu 56. Traktoriaus važiavimo greičio paskaičiavimas 57-traktoriaus ir automobilio išilginis pastovumas 61-Rato sukibimo su gruntu jėga 62. Varančiojo rato jėga 63. Normalinių reakcijų į ratus nustatymas 64.Padangos histerizines savybes 65. Pagrindines pavaros kuginiu guoliu reguliavimo budai. 66.Kritinis greitis posukio metu 67.Automobilio dinaminis faktorius 68. Galios nuostoliu ratu buksavimui paskaičiavimas 69.Priekinio tlto didelės trinties diferencialas. 70. Sankabos su diafragminę spyruoklę. 71. Uždaro centro hidraulinė sistema. 72.Skirstymo deze (MTZ – 82) 73. Inercinio žiedinio tipo sinchronizatorių veikimo principas 74. Pirštinių sinchronizatorių veikimo principas. 75. Automoilį veikiančios inercijos jėgos. 76. Galia darbiniam velenui sukti 77. Galios nuostoliai transmisijoje 78. Teorinis traktoriaus greitis 1.centrinė pavara ir diferencialas, jų paskirtis, sandara ir veikimas. Kodėl reikalingi diferencialų blokavimo mechanizmai? Paskirtis Didina iš pavarų dėžės gauna,ą sukimo momentą ir jį perduoda varantiesiems ratams arba žvaigždutėms. Be to, posūkių metu varantieji tiltai leidžia kairiesiems ir dešiniesiems ratams arba žvaigždutėms suktis skirtingais greičiais neapkraunant transmisijos. Diferencialas skirsto pagrindinės pavaros perduodamą sukimo momentą į pusašius ir varantiesiems ratams leidžia suktis skirtingu greičiu. Centr. pavaros sandara. 1) pagrindinės pavaros krumpliaračiai 2) diferencialas 3) diferencialo blokavimo mechanizmas 4) galinių Ppavarų reduktorius 5) pusašiai. Diferencialo sandara. 1) varantysis ir varomasis pagrindinės pavaros krumpliaračiai. 2) velenas 3) pusašiai 4) satelitas 5) diferencialo korpusas 6) pusašių kūginiai krumpliaračiai 7) satelito ašis. Kodėl reikalingi diferencialų blokavimo mechanizmai? Purioje dirvoje, dirbant su užblokuotu diferencialu, mažiau buksuoja varantieji ratai ir mažiau sunaudojama degalų. 2. . Traktoriaus traukos ir bendras naudingumo koeficientas Bendras naud. koef. Jei naudojamas darbinis velenas =(Pt+Pdv)/Pe Jei nenaudojamas: =Pt/Pe Traukos naud. koef. Jei naudojamas: tr=Pt/(Pe-Pdv) Jei nenaudojamas: tr=Pt/Pe 3. Ratiniu masinu posukio kinematika: Mobilių mašinų valdumas (valdomumas, vairumas) daznai vertinamas dviem aspektais: kaip jos išlaiko tiesią ijektorįją darbo metu ir kaip (lengvai ar sunkiai) ją keičia, t.y. jos yra manevringos. Pastaroji savybė atliekant posūkius vertinama minimalaus posūkio spindulio dydžiu, trajektorijos limo greičiu, energijos pareikalavimu bei dinaminių parametrų Iritimu. Apskritai, mašinos valdumas - tai galimybė ją kuo kgviau, tiksliau ir saugiau kreipti numatyta trajektorija. Mašinai sukantis visi ratai turi riedėti trajeklorijoinin, kurias sudaro koncentrinių apskritimų lankai. Šių apskritimų centras (2.53 pav., b taškas 0) vadinamas posūkio centru Atstumas nuo posūkio centro iki mašinos išilginės ašies -R vadinamas posūkio spinduliu. Šio spindulio dydis priklauso nuo to, kokiais kampais pasukami vairuojamieji ratai. Sukant vairą šių kampų dydis, o taip pat ir posūkio spindulys kinta Vairuojamieji ratai visada turi būti nukreipti statmenai į linija jungiančią jų sukimosi ašį su posūkio centru. Vadinasi, šie ratai turi būti pasukami nevienodais kampais: vidinis, esantis arciau posūkio centro, - didesniu kampu α1, išorinis - mažesniu α2. juo posūkis staigesnis (spindulys mažesnis), tuo skirtumas tarp siu kampų didesnis. Iš pateiktos schemos matyti, jog turi buti išlaikyta tokia sąlyga: ctgα1-ctgα1 = B/L, L - mašinos išilginė bazė m; B - atstumas tarp vairuojamųjų ratų šerdesų centru jis apytikriai lygus priekinių ratų vėžės pločiui) m. 6. .jeigu δ1>δ2 tai R1>R nepakankamas pasukamumas 8. Varanciuju ratinių mašinų dinamika Pravažieji automobiliai gali turėti du arba tris varančiuosius tiltus. Tokios mašinos išvysto žymiai didesnę traukos jėgą, mažiau spaudžia pagrindą, mažiau buksuoja, nes jų sukibimui su dirva arba kelio danga išnaudojamas visas svoris. Pravažiųjų traktorių dinamikos ypatumai priklauso nuo to, kokia pavara įrengta priekiniam tiltui varyti. O pavarų yra įvairių: blokuota, kai priekinio ir užpakalinio tiltų ašya kinematiniu atžvilgiu yra sujungtos ; pusiau blokuota, kai vienas varantysis tiltas tam tikromis sąlygomis gali būti automatiškai atjungiamas nuo transmisijos ir jis tampa nebevarančiu; ir diferencinė, kai priekinių ir užpakaliniu varančiųjų ratų kampiniai greičiai gali santykinai kisti vienas kito atžvilgiu. Pirmiausiai panagrinėkime pravažiųjų traktorių su blokuota varančiųjų tiltų pavara darbą. Tokių traktorių abu tiltai dažniausiai gauna judesį nuo skirstymo dėžės arba užpakalinis tiltas yra varomas tiesiogiai iš pavarų dėžės, o priekinis - iš skirstymo dėžės, Tiltas, kurio varančiųjų ratų teorinis greitis didesnis, vadinamas skubančiuoju, kurio mažesnis - atsiliekančiuoju. Žinoma, skubančiojo tilto ratai buksuoja daugiau negu atsiliekančiojo, kurie gali ir slysti. Pažymėkime skubančiojo tilto (nepriklausomai nuo to, kuris jų skuba) teorinį greitį simboliu Tikrasis darbo greitis: v = v't(1 - δ') = v"t (1 – δ‘‘) m/s. Pavadinkime skirtingų tiltų varančiųjų ratų teorinį greičių santykį jų kinematinio nesutapimo koeficientu ir pažymėkime jį simboliu kn (kn = v't/ v"t ). Tada abiejų tiltų varančiųjų ratų buksavimo koeficientų sąryšis gali būti išreikštai šia lygtimi: δ‘‘=1 –kn(l-δ'). Koks bebūtų varančiųjų tiltų kinematinis sąryšis, jų vertikali apkrova dažniausiai nėra vienoda, todėl sukimo momentai nevienodai pasiskirsto abiems tiltams. Varančiųjų jėgų dydžius galima apskaičiuoti iš santykių : Rxv = (Mv1 – Mkv)/rv kN; Rxp = (Mv2 - Mkp)/rp kN. Bendra traktorių veikianti stūmimo jėgą skaičiuojama pagal šią formulę : Rx = Rxv + RXP = (Mv1 - Mkv )/rv + (Mv2 - Mkp)/rp kN. Maksimalūs priekinio ir užpakalinio tiltų varančiųjų jėgų dydžiai priklauso nuo ratų sukibimo su dirva arba kelio danga,sukibimo jėgos priklauso nuo statmenųjų reakcijų į priekinius ir užpakalinius ratus Ryp ir Ryv dydžių.Nustatę šias reakcijos jėgas, galime skaičiuoti ir maksimalius abiejų tiltų varančiųjų jėgų dydžius laikydami, kad abiejų tiltų varančiųjų ratų kibumo su dirva koeficientas φ yra maždaug vienodas. Be to, turint omenyje, kad šiuo atveju statmenųjų (vertikaliųjų) reakcijos jėgų į abiejų tiltui varančiuosius ratus suma yra lygi traktoriaus svorio jėgai galima„parašyti tokią lygt: 1 Rxm = Rxvm + Rxpm = 0), yra lygus vienetui. Kai diferencialas veikia* kampiniai velenų greičiai pasikeičia, bet apie tai kol kai daugiau nekalbėsime. 2.21 pav. Tarptiltiįio nesimetrinio diferencialo schema: 1 - korpusas; 2 ir 4 - varomieji diferencialo krumpliaračiai; 3 - satelitų blokas Sukimo momentai kuriuos diferencialas perduoda tiltų pavaros velenam yra šie: M1=F1R1 kN*m ir M2 = F2R2 kN*m. jėginis diferencialo perdavimo santykis: id= M2/M1 = r1R2/r2R1 11. Galios balanso lygtis Galia riedėjimo pasipriešinimui Pf=Ffv Galia įkalnei nugalėti: P=Fv Inercijos galia: Pa=Fa*v Galia oro pasipriešinimui: Pw=Fw*v Traukos galia: Pt=Ft*v+Ptr+P Transmisijos galia: Ptr=Pe-Pe*tr Buksavimo galia: P=Fv*vt* Fv*vt=Pe*tr P=Petr Balanso lygtis Pe=Ptr+P+PfPPa+Pw+Pt+Pdv 12. jeigu δ1=δ2 tai R1=R normalus pasukamumas 15.Galios reikalingos ikalnei nugaleti apskaiciavims Pik=Fik*v=G*sinα*v=m*g*v*sinα 18. Svorio centro nustatymas G=mg MA=0 -G*a+Ryp*l=0 a=Ryp*l/G MC=0 -G*b+Ryd*B=0 a=Ryd*B/G 19. Vairavimo sistema. Varo trapecija. Hidrostatinė vairo pavara. Hidraulinis vairo stiprintuvas. Vairavimo įrenginiai skirti ratinių mašinų važiavimo krypčiai keisti ir tiesiaeigiam judesiui palaikyti. Pagrindinis vairavimo įrenginys yra vairo pavara,t.y.įtaisai jungiantys vairą su pasukamais vairuojamaisiai ratais, kurių pasukimu keičiama mašinos važiavimo kryptis. Vairo trapeciją sudaro: priekinio tilto sija, posūkio svirtys ir skersinė trauklė. Hidraulinis vairo stiprintuvas- įtaisomas vairavimui paleng-vinti.jie būna hidrauliniai, pniaumatiniai, pniaumatiniai-hidrauliniai, vakuuminiai, mechaniniai. Hidraul.vair. stipr. yra mažų gabaritų, greitai veikia, sklandžiai įsijungia. Vairavimo mechanizmą su hidrauliniais stiprinuvais leng-viau suvaldyti automob.,sprogus vairuojamųjų ratų padangai. Vairavimo sistemą su hidrauliniu stiprintuvu sudaro sliekinis reduktorius, skirsty-tuvas, hidraulinis cilindras, alyvos siurblys, diferencialo blokavimo mechanizmo valdy-mo daviklis, trauklės ir svirtys, jungiančios dvipetį sektorių su varomaisiais ratais. Vairas sujungtas su slieku. 20. . Jėgos, veikiančios traktorių ir automobilį G‘=Gsin=mgsin G’’= Gcos= mgcos Jėga įkalniai įveikti: F= Gsin Riedėjimo pasipriešinimo jėga (trinties): Ff=Ffp+Ffg=fmgcos f – riedėjimo pasipriešinimo koeficientas asfalto 0.02 o grunto 0.08; Oro pasiprišinimo jėga: Fw=Akv2 A – priekio projekcinis plotas; k – aptakumo koeficientas; v – greitis; Inercijos jėga: Fin=mas a – pagreitis; s – besisukančių masių įtakos mašinos inercijai koeficientas; Fφ = φ * G φ = 0.6-1.0 Varančioji jėga: FvF-FfFa-Fw-Ft=0; Fv=F+FfFa+Fw+Ft. Traukos jėga: Ft = Fv – F 21Letejimo paskaiciavimas stabdymo metu ast.max=g*φ/σs 23. Padangų šonines deformacijos įtaka važiavimo stabilumui tg(α-δ1)= x1=R1∙tg(α-δ1) tgδ2= x2=R1tg δ2 x1+x2=L=R1∙tg( α-δ1)+R1∙tg δ2 L=R1[tg(α-δ1)+ tg δ2] R1= pos8kio spindulys. 24. Mašinų išilginis ir skersinis pastovumas (nuslydimui ir apvirtimui) ά=krt.sl=? G· sinά=Fφ= G·cosά·φ φ – ratų sukibumo su gruntu koefic. G· sinάkr.sl =Fφ= G·cosάkr.sl ·φ | : cosάkr.sl tgάkr.sl=φ άkr.sl=arctg φ άkr.apv= G·sinάkr.apv ·h= G·cosάkr.apv·a | : cosάkr.apv tgάkr.apv·h=a tgάkr.apv=a / h άkr.apv= arctg·h 27. Varančiųjų ratų sukimo momentas? Variklio sukurtas efektyvusis sukimo momentas persiduoda per mobilios mašinos transmisiją, joje jis yra transformuojamas ir perduodamas varomiems ratams. Transmisija sukimo momentą padidina, o kampinį greitį sumažina. Šį procesa galima panagrinėti pagal 2.2pav. pateiktą schemą. Varomųjų ratų kampinis greitis wv, palyginus su alkūninio veleno kampiniu greičiu w, sumažėja priklausomai nuo transmisijos perdavimo skaičiaus itr. Šis skaičius išreiškiamas tokiu santykiu: itr= w/wv Trasmisijos perdavimo skaičiaus dydis priklauso nuo jos mechanizmų konstrukcijos. Kai perdavimo skaičius gali būti bet kokio dydžio, transmisijos būna belaipsnės, kai šis skaičius gali įgauti tik tam tikrus dydžius – laipsniuotosios (pakopinės). Varantysis momentas Mv palyginus su efektyviuoju variklio sukimo momentu Me padidėja šiek tiek mažiau, negu sumažėja varančiųjų kampinis greitis (mažiau nei transmisijos perdavimo skaičius itr), nes transmisijoje pasireiškia nuostoliai. Šie nuostoliai atsiranda dėl transmisijos detalių tarpusavio trinties, o taip pat dėl hidraulinių nuostolių alyvą maišant trasmisijos agregatų karteriuose. Nuostoliai transmisijose įvertinami transmisijos naudingumo koeficientu ηtr o varantysis momentas apskaičiuojamas šia išraiška: Mv= Me itr ηtr kN·m 30. Galios nuostoliu transmisijoje apskaiciavimas. Ji isreiskia betkokio mechanizmo varomosios ir varancios daliu sukimo momentu santyki. Laipsniuotosios mechanines transmisijos naud. Koef priklauso nuo masinos apkrovos, o taip pat ir nuo nuostoliu jos tuscioje eigoje kurie nuo apkrovos priklauso. ηtr=ηcm*ηkn*ηkd*ηtr, ηc-vienos cilindriniu krumpliaraciu pavaros naud. Koef =0.985 ηk-vienos kuginiu krupliaraciu pavaros naudingumo koef=0.975; m ir n – cilindriniu ir kuginiu krumpliaraciu poru skaicius, ijungtu tam tikroje pavaroje; ηkd-kardanines pavaros naud koef. Kai pavaros perduoda sukamaji judesi ne didesniu kaip 8 laipsniu kampu, ηkd=0.99, kai kardanine pavara perduoda didesni kampu ηkd=0.96-0.98. traktoriu tarpiniu sujunginiu sis koef gali buti laikomas =1; ηte-tuscios eigos transmisijos naud koef. 32 Ratų aplrovos koeficiantai Jis parodo kokia dalis masės traktoriaus tenka priekinems iružpakalinems ratams λp= yp/G=……/ L·G λv= yv/G=……/ L·G Stovint kampu (ά>0) λpst= G·a·cosά / L·G=a·cosά / L λvst= G(L-a)cosά / L·G=(L-a)cosά / L Stovint horizontaliai (ά=0) λpst=a / L λvst= L-a / L=1- a / L λvst=1- λpst λpst+λvst= a / L+ L-a / L=1 33 Normalus, padidintas ir nepakankamas pasukamumas: Minimalus mašinos posūkio spindulys priklauso nuo bazės ilgio ir didžiausio galimo vairuojamų ratų pasukimo kampo. Traktorių šis maksimalus kampas am = 35.,45 laipsn, automobilių jis yra mažesnis, nes, norint smarkiai pasukti ratus po priekiniais sparnais turi būti daug laisvos ertmės, o tai didina automobilio gabaritus ir blogina mašinos tūrio panaudojima. Del to automobilių šis kampas am = 30...35°. Turint omenyje, kad maksimalus traktoriaus ratu pasukimo kampas am = 45°, mažiausias jų posūkio spindulys Rmin = L. Automobilių mažiausias posūkio spindulys paprastai yra didesnis už jų išilginę bazę. Norint palyginti įvairių mašinų valdumą, naudojamas, vadinamasis santykinis posūkio spindulys, kuris išreiškiamas posūkio spindulio santykiu su mašinos vėžės pločiu. Minimalus santykinis posūkio spindulys lygus: ρmin ~ Rmin/ B . Mašinų, valdomų priekiniais vairuojamais ratais šis spindulys yra gerokai didesnis už vienetą. Norint gauti mazesny santykinį spindulį naudojamos kitos posūkio schemos. Kai kurie traktoriai ir automobiliai valdomi.pasukant priekinius ratus į vieną pusę, o užpakalinius - į kitą Tokio traktoriaus minimalus santykinis posukio spindulys daug mažesnis, tačiau šiuo atveju užpakalinio varanciojo tilto konstrukcija sudėtingesnė. Dažniausiai ši schema taikoma pravažiesiems traktoriams su dviem varančiaisiais tiltais. Traktoriaus važiavimo trajektorija paprastai guojama pasukant vieno tilto ratus, o darant posūkius, kai ratai pasukami didesniais kampais (sakykim, daugiau nei 15°), Vairo mechanizmas pradeda sukti ir antrojo tilto ratus. Toks orius pasižymi labai geru manevringumu, jo minimalus posukio spindulys yra daug mažesnis, nes priklauso nuo priekinių ir užpakalinių ratų maksimalių pasukimo kampų. Šiuo atveju posūkio spindulys apskaičiuojamas taip: R = L / (tga + tgp) m 35 Automobilio dinamine charakteristika. Dinaminio faktoriaus priklausomybės nuo automobilio greičio grafikas vadinamas dinamine automobilio charakteristika. Ji sudaroma visoms pavaroms. Norint nustatyti didžiausią automobilio važiavimo greitį kokiame nors kelyje, šios charakteristikos ordinačių ašyje žymimas to kelio pasipriešinimo koeficientas ψ ir brėžiama horizontalė iki susikirtimo su dinaminio faktoriaus kreive. Pagal susikirtimo tašką sprendžiama, kuria pavara galima važiuoti šiuo keliu ir kokiu greičiu. Automobilio svorio jėga priklauso nuo jo vežamo krovinio dydžio. Pasikeitus krovinio masei pasikeičia ir automobilio svoris. Paprastai skaičiuojamas visiškai pakrauto automobilio dinaminis faktorius. Tada jo svorio jėga apskaičiuojama taip: G = (ma + qkn)g kN, Kia mQ - tuščio automobilio eksploatacinė masė t; Kartais sudaroma ir tuščio automobilio dinaminė r charakteristika (kai Ga = mQ g). 36 37. . Traktorių bei automobilių galinės pavaros ir važiuoklė. Kokie mazgai sudaro važiuoklę? Galinės pavaros didina iš diferencialo gautą sukimo momentą ir jį perduoda varantiesiems ratams. Naudojant galines pavaras, esti mažesnė varančiojo tilto vidurinės dalies matmenys, sumažėja diferencialo ir pusašių apkrova. Be to, galinės pavaros padidina traktorių ir automobilių klirensą ir pagerina jų pravažumą. Galines pavaras sudaro: dvi cilindrinių krumpliaračių poros arba du planetiniai reduktoriai. Važiuoklė – paskirtis – perduoti traktoriaus ar automobilio svorio jėgą kelio paviršiui, sušvelninti smūgius, gaunamus dėl kelio nelygumų ir rato sukamąjį judesį pakeisti mašinos slenkamuoju judesiu. Važiuoklę sudaro rėmas, pavara ir pakaba. Pagal rėmimąsi į žemę ir pavarą važiuoklė būna ratinė vikšrinė ir pusiau vikšrinė 38.Teorinė traktoriaus traukos ch-ka Panagrinėjus traukos galios kitimą įvairiomis pavaromis ši tezė dar labiau pasitvirtina (2.28 pav.,b). Iš šio grafiko matyti! kad traukos galios kreivės įvairiomis pavaromis yra po viena gaubiančiąja kreive. Ši kreivė dažnai vadinama potencine traktoriaus traukos charakteristika. Ji išreiškia didžiausios traukos galios priklaiksomybę nuo traukos jėgos. Gauti šia| maksimalią traukos galią ir visiškai apkrauti variklį visais traukos režimais galima tik tada, kai traktoriuje įrengi automatinė belaipsnė transmisija. Tokio traktoriaus traukos galia visada yra lygi: Pt =Pen ηtr ηv, kw čia Pen - nominali variklio efektyvioji galia kW; ηv - traktoriaus važiuoklės naudingumo koeficiantas. Tai reiškia, kad automatinė transmisija, esant bet kokiai traktoriaus apkrovai, palaiko tokį darbo greitį, jog variklis yra visiskai apkrautas (išvysto nominalią efektyviąją galią). Sis darbo greitis apskaičiuojamas šia lygtimi: v=Pen ηtrηv / F t , m/s Į.28 pav. Traktoriaus traukos balanso grafikas jam dirbant&įena pavara (a) ir potencinė traukos charakteristika (b) 40 Jėginis- automatiškai palaiko-ma pastovi žemės ūkio mašinos pasipriešinimo traukos jėga. Jeginis turi buti pastovaus pasipriesinimas pozicinis palaikyti pastovu kampa Pozicinis- automatiškai paliko-ma ne pastovi traukos jėga, bet pastovus atstumas tarp traktoriaus ratų atraminio paviršiaus ir ž.ū.mašinos darbinių dalių. Jeigu dirvos reljefas nelygus , tokiu būdu išlaikomas pastovus dirbimo gylis. 41 43 Amortizatoriai- naudojami kėbulo švytavimams slopinti. Jų veikimas paremtas skysčio pasipriešinimu, spaudžiant jį pro kalobruotas skylutes. Pagal švytavimų slopinimo būdą hidrauliniai amortizatoriai yra vienpusio ir dvipusio veikimo. Ratui artėjant prie rėmo kotas su stūmokliu slenka žemyn. Dalis skysčio pro stūmoklio praleidimo vožtuvą teka į ertmę virš stūmoklio. Likusi skyčio dalis pro slėgimo vožtuvą- į rezervuarą. 44 Automobilio ekonomine charakteristika. Svarbiausias automobilio degalu ekonomiskumo rodiklis yra jo eksploatacinės degalų sąnaudos (litrais), sunaudojamos simtui kilometrų kelio nuvažiuoti. Jos priklauso nuo variklio darbo ekonomiškumo, kelio sunkumo, o taip pat ir nuo važiavimo greičio, nes nuo to priklauso oro pasipriesinimas automobilio judėjimui. Apie variklio degalų ekonomiškumą galima spręsti pagal jo greičio charakteristiką. Pagrindinis parametras, kuris įvertina variklio darbo ekonomiškumą, yra jo lyginamosios efektyviosios degalų sąnaudos be. Atkreipkime dėmesį į tai, kad karbiuratorinio variklio maksimalios galios režimas nesutampa su minimalių lyginamųjų degalų sąnaudų režimu, t.y. wb

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!