Šiuo darbu siekiama atlikti geografinė Tokijo Metropoliteno analizė. Miestas analizuojamas per jo funkcines zonas, istorines miesto plėtros aplinkybes, o taip pat miesto vystymosi tolesnes perspektyvas ir esmines problemas, kurios kyla Japonijos sostinėje.
Pagrindiniai panaudoti informacijos šaltiniai- Tokijo miesto statistikos metraščiai, Tokijo Metropoliteno administracijos interneto svetainė, Japonijos statistikos departamento interneto svetainė, internetinė enciklopedija “Wikipedia”.
1. Pagrindinės kiekybinės miesto charakteristikos. Ribos, plotas, gyventojų skaičius.
Miestas įsikūręs Honsiu salos pietryčiuose, Kanto lygumoje, prie Tokijo įlankos.
Kaip ir daugelio metropolijų, Tokijo plotas bei gyventojų skaičius ir kiti duomenys priklauso nuo sąvokos „metropolis“ supratimo. Japonijos statistikos departamentas naudoja dvi reikšmes Tokijo užimamam arealui apibūdinti: pagindinis metropolio plotas, kuris susideda iš visų savivaldybių, kurios vyresnių nei 15 metų gyventojų būtų bent 1.5% nuo viso gyventojų skaičiaus ir tie gyventojai važinėja į Jokohamą, Kawasakį, Čibą ar į vieną iš 23 specialiųjų administracinių rajonų pirmyn ir atgal.
2. Kodėl miestas atsirado ir išaugo šioe vietoje. Geografiniai vietos privalumai ir trūkumai.
Tokijas formuoja ilgą ir siaurą žemės ruožą, kuris tęsiasi apie 90 km iš rytų į vakarus ir apie 25 km iš šiaurės į pietus. Izu ir Ogasawara salos nors ir geografiškai atskirtos nuo metropolio, administraciniu požiūriu priklauso Tokijui.
Salų privalumai ir trūkumai: salos pasižymi savita gamta, tačiau geografiškai atskirtos, finansiškai silpnos. Dėl problematiško susisiekimo jaučiamas darbo jėgos trūkumas.
Tama arealas, arba Vakarinis Tokijas užima apie 1,160 km2. Urbanizuotas arealas, tačiau netrūksta natūralios gamtos: pakrantės ir žali augalai. Dėl didelio industrinio potencialo, žmonių darbo išteklių, universitetų koncentracijos, aukštųjų technologijų industrijos šis regionas turi puikų tiek gamtinį, tiek ekonominį potencialą.
23 specialiųjų administracinių rajonų arealas užima apie 621 km2. Didelė komercinių pastatų koncentracija dėl gerai išvystytos infrasruktūros. Tačiau dėl išaugusio komercinių pastatų tankio ir užstatytų žaliųjų plotų mažėja gyvenamųjų patalpų plotas ir žmonių noras gyventi šiame areale. Didelė tikimybė, kad įvyks katastrofa dėl dažnų žemės drebėjimų ir didelės avarinės būklės medinių pastatų koncentracijos.
Apskritai Tokijo reljefas, lyginant su likusios Japonijo,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!