Tiesiniai difrakcinio spektro šviesos bangų ilgiai

1. Darbo tikslas. Išmatuoti nurodytuosius difrakcinio spektro šviesos bangų ilgius.
2. Teorinė dalis.Šviesos bangos, susidūrusios su mažomis (bangų ilgio eilės) kliūtimis, mažomis angomis arba siaurais plyšiais, pastebimai užlinksta. Visi šie reiškiniai vadinami šviesos difrakcija. Skiriame dvejopą šviesos difrakciją: plokščiųjų bangų, vadinamąją Fraunhoferio difrakciją, ir sferinių bangų - Frenelio difrakciją.
d sin k = k; k = 0, 1, 2, 3,...
2 pav. nusako pagrindinių intensyvumo maksimumų padėtis. Kai k = 0, k = 0, matomas intensyviausias centrinis maksimumas.
Aukštesniųjų (k = 1, 2, 3...) eilių maksimumai išsidėsto abiejose centrinio maksimumo pusėse (2 pav.). Apšvietus difrakcinę gardelę balta šviesa, visi maksimumai, išskyrus centrinį, išskleidžiami į spektrą. Šiuo atveju skaičius k vadinamas spektro eile.
3. Aparatūra ir darbo metodas.
Darbe difrakcinius spektrus stebime goniometru (3 pav.). Tiriamoji šviesa iš šaltinio S patenka į goniometro kolimatorių K. Perėjusi pro kolimatorių, šviesa tampa plokščiąja banga (vaizduojama lygiagrečiais spinduliais). Difragavusi gardelėje G, šviesa patenka į žiūroną...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!