Tėvų ir vaikų santykiai Juozo Grušo tragikomedijoje ,,Meilė, džiazas ir velnias“

Kalbėjimo tema: Tėvų ir vaikų santykiai

Juozo Grušo tragikomedijoje ,,Meilė džiazas ir velnias“

Šiandieną kalbėsiu, manau, daugumai jaunimo aktualia tema ,,Tėvų ir vaikų santykiai.“ Kalbėdama apie tai remsiuosi J. Grušo tragikomedija ,,Meilė džiazas ir velnias.“

Geri santykiai su tėvais yra viena iš svarbiausių vertybių gyvenime. Taigi, kaip pagrindinį aspektą kūrinyje iškelsiu tėvų ir vaikų santykius. Meilė simbolizuoja gėrį, kurio taip trūksta jauniesiems veikėjams, velnias – blogis, nuo kurio taip sunku pasprukti, o džiazas – tai šių jaunuolių gyvenimo būdas, jų protestas prieš suaugusiuosius t. y. savo tėvus. J. Grušo kūrinyje ,,Meilė džiazas ir velnias“ yra pasakojama apie keturis paauglius: Beatričę, Andrių, Julių ir Luką , kurie groja džiazo būrelyje. Juos visus sieja amžius, pomėgiai, elgesys. Tragikomedijoje kovoja du nesutaikomi priešai: gėris ir blogis, meilė ir velnias. Veikėjų charakteriams įtakos turėjo ir laikotarpis, kuriame jie gyvena. Iš tikrųjų jie gyveno tikrai sunkiu laikotarpiu - be žmogiškųjų vertybių, pavyzdžių iš kurių jie galėtų pasimokyti mandagumo, tolerancijos, abipusės pagarbos . Likimas jiems buvo negailestingas,visa, ką šis jaunimas darė, buvo smerkiama vyresniųjų. Nė vienas iš jų nepatyrė nei šeimos šilumos, nei motinos , tėčio meilės. Beatričė buvo palikta motinos, gyveno su senelebe šeimos, o ši nelabai anūkę mylėjo, kartais net ir į namus neįsileisdavo. Beatričė yra tiesos siekimas, pasiaukojimas, ir nuoširdumas. Tačiau tiek gatvėj tarp vaikų ar tėvų aplinkoje, ji išlieka nepaliesta blogio. Beatričė savo skaistumu, šventomis idėjomis siekia gelbėti šiuos tris jaunuolius, skęstančius purvo duobėje. Julius turėjo tėtį, mama buvo mirusi, tėvas nors ir buvo filosofas, net parašęs knygą apie žmogaus tarpusavio santykius ir meilę, tačiau savo sūnui tos meilės nedavė, nesukūrė jaukaus šeimos židinio. Jis buvo vienas iš labiausiai išsimokslinusių jaunuolių. Jis studijavo filosofiją, tačiau neatskyrė kas yra gera ir kas yra bloga. Andrius – tai veiklos žmogus, kompanijos vadas, turėjo tik tėtį, mama buvo mirusi. Tėvas buvo advokatas, tačiau savo sūnui neskyrė dėmesio, nematė, nejautė, jog jis jau beveik stovi prie bedugnės duobės. ,,Nežinau. Neturėjau laiko viską suprasti, permąstyti. Dabar savęs klausiu, kaip tai galėjo atsitikti, kad mano sūnus... Aš jam kalbėdavau, o kartais, sukandęs dantis, tylėdavau. Buvau griežtas. Ir nieko. Nieko! Kažkokios kitos jėgos užvaldė. Iš kur, kokios – neaišku.“ Kad jis stovi prie bedugnės duobės rodė tai, kad jis girtaudavo, šnekėdavo apie išprievartavimus, žudymus, vogė. Tačiau sunkiausias likimas teko Lukui: jis neturėjo nei tėvų, nei brolių, nei seserų, tikrų draugų, kurie galėtų ištraukti jį iš jo paties išsikastos duobės. Jo neaugino tėvai, kadangi jo išsižadėjo, jis augo vaikų namuose. Sužinojęs, jog jo išsižadėjo tėvai, jis tarsi lygiai taip pat atsižada jų, ir pasijaučia tarsi esąs monstru, dėl šios priežasties jis pradeda maištauti.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!