Tėvų ir vaikų santykiai J. Grušo „Meilė, džiazas ir velnias“ kalba su planu

Juozas Grušas - Lietuvos dramaturgas ir prozininkas. Tėvų ir vaikų galimos bendravimo problemos tarpusavio santykiuose.
1. Dauguma tėvų savo vaikuose nori matyti savo nepasiektas svajones.
a) Vaikas turi savo svajonių, savo gabumų bei polinkių.
b) Vaiko „laužimas“ paprastai sukelia didžiuosius konfliktus tarp tėvų ir vaikų.
Reikia skatint vaikus, kai jie turi pomėgių ir truputėlį drausti, nes, kaip knygoje rašoma, vaikai geria, maištauja prieš suaugusius, reikia drausmint, padėt jiems suprast, jog toks požiūris į gyvenimą nepadės jiems pasiekti tikslo, kurio jie nori.
2. Labai žaloja tėvų ir vaikų tarpusavio supratimą suaugusiųjų nesusivaldymas.
a) Atrastas priimtinas, abiems pusėms (tiek vaikams, tiek tėvams), konflikto sprendimas.
b) Vaikas pirmiausia kenčia dėl tokio santykių stiliaus, pamažu jis pradeda perimti jį kaip natūralų ir atitinkamai elgiasi mokykloje ir bendraamžių draugijoje, net ir namie pradeda atsikalbinėti.
Būnant septyniolikos, toks elgesys nėra geras, tai parodo, jog jai truksta mamos, kuri paaiškintų jai kodėl negalima taip elgtis ir kokios to pasekmės. Protingi žmonės protingai išsprendžia konfliktą – randa abiem pusėm priimtiną sprendimą. Tėvai yra mūsų pavyzdys, vaikai mokinasi iš jų spręsti konfliktus.
3. Vyresniosios kartos žmonės sunkiai dirbo, kad užsidirbtų pinigus ir padėtų pamatus.
a) Vyresnieji daugiau gyvena didžiosiomis vertybėmis tų laikų, kuriuose augo ir brendo.
b) Jaunesnieji mažiau pažįsta praeitus laikus, lengviau pasiduoda naujųjų laikų dvasiai.
Tėvai turi didelią patirtį gyvenime, jie nori ja pasidalinti su savo vaikais, bet persistengia dėdami pastangas iš savų laikų. Vaikas gimė ir auga šiuolaikiniame pasaulyje, tėvams reiktų pratintis ir stengtis puoselėti šiuolaikiškas vertybes, taip atsiras šios problemos abipusis sprendimas.
III. Apibendrinimas
Vaikų ir tėvų tarpusavio santykiai – šeimos pamatas, neretai netvirtas, jei šeimoje savitarpio supratimą ir meilę keičia išdidumas, egoizmas, nuolatinis skubėjimas, nenoras matyti čia pat egzistuojančių problemų, vengimas kalbėtis.
Literatūra:
Vieno autoriaus knyga
1. Grušas, J. 1967. Meilė, džiazas ir velnias. Vilnius: Alma littera leidykla.
Interneto publikacijos
1. Bendra interneto šaltinio nuoroda, kai nėra publikacijos pavadinimo Prieiga per internetą: < > [žiūrėta 2020-12- 23].
2. Bendra interneto šaltinio nuoroda, kai nėra...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!