Testamentas Lietuvai

Žmogaus gyvenimo kelias nutviekstas pažinimo šviesos. Nepažįstamas pasaulis vilioja paslaptimis, atsiveriančiomis atsakymais, kuriuos padiktuoja ne tik dabartis, bet ir praeities žmonės. Kartais jų darbų prasmės neieškai, tačiau kitąsyk, dar kartą grįžęs, suvoki:turiu pažinti, turiu suvokti, man įdomu. Tada mintimis imi ieškoti tų, kuriems jautiesi esąs dėkingas, kad šiandien esi lietuvis, kalbi ir rašai lietuviškai.
Lietuva... Tarsi voratinklis išsiraizgiusi miestais ir kaimeliais, savo glėbyje saugo didžiausią istorinį ir kultūrinį palikimą. Kiek žmonių čia gyventa, kiek prasmingų žingsnių nueita...
Žvilgsniu keliauju Lietuva, mūsų tautinio atgimimo tėvo dr. Jono Basanavičiaus tėviškėn, į senos praeities sūduvių kraštą. Neprivažiavusi kelių kilometrų iki Bartininkų miestelio ir pasukusi dešinėn, nežymiai kalvotoje vietoje, prie mažų upelių, atsiduriu Ožkabalių kaime, vienoje pačių seniausių Sūduvos vietų. Savo senoviniais paminklais ir geografinėmis įvairenybėmis gausūs Ožkabaliai, matyt, iš pat kūdikystės laikų J. Basanavičiui padarė didelę įtaką ir palenkė jį visą gyvenimą domėtis mūsų krašto praeities dalykais: ,,tokiame dailiame kalnuotame krašte su daugybe dar kryžiotiškų tradicijų aš esmi gimęs ir užaugęs...’’,-prisiminimuose rašys J.Basanavičius. O kur dar nepamirštami jo tėvo, Jurgio Basanavičiaus, pasakojimai apie garbingus Lietuvos laikus, apipintus legendomis, kiek vakarų praleista su pasakomis, mįslėmis ir kitais tautosakiniais dalykais?! ,,Ir aš jam ir jo atsiminimui esmu kaltas atgaivinimu mano širdyje meilės mūsų tautos praeičiai ir lietuvybiai’’,-prisimindamas J. Basanavičius suguldo šias eilutes savo autobiografijon.
Nelengva atsekti šio kilnaus žmogaus ilgo gyvenimo kelius, kuriais eidamas jis nusipelnė lietuvių tautos amžinos pagarbos ir dėkingumo. Šyptelėju, prisiminusi, kai mažasis Jonelis, neblogai pramokęs paskaityti iš maldaknygių, turėjęs gerą ir gražų balsą, kartą, gulėdamas lovoje, pradėjęs giedoti. ,,Giedok, sūneli, giedok ir renkis į kunigus eiti’’, - tąkart pakuždėjo jam į ausį tėvas. Vėliau, jau subrendęs pats prisimena, kad tų laikų giesmėse užtikdavęs ir poezijos: ,,Lapkritis medžių lapus nuplėš kaip plaukus...’’. Pati jo siela nuo mažumės vedė link kūrybos, o ne į tarnystę Dievui. Dažnai jo rašto darbai būdavo skaitomi kaip geriausi visoje Marijampolės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!