Kursiniai darbai
Teršalų sklaidos atmosferoje skaičiavimas ir valymo įrenginių projektavimas
Įvadas Mediena nuo pat seniausių laikų yra naudojama, kaip statybinė medžiaga. Akmens amžiuje jau pirmieji žmonės pažino medienos vertę. Tiesa sakant ji nebuvo tokia kaip šių dienų, bet jau iš medžio gaminosi įrankius, rentėsi namus ir panašiai. Laikui bėgant mediena vis labiau veržėsi į žmogaus gyvenimą. Žmogus išmoko iš medžio pasistatyti laivą, apsauginę sieną, medinius namus ir tvirtoves. Medis ir medžio dirbiniai iki šių dienų užima nemažą dalį mūsų gyvenime. Apvalioji mediena yra natūralios kilmės, ekologiška ir labai universali žaliava, miško produktas. Iš jos gaminamos įvairios konstrukcinės medžiagos statyboms, pastatų vidaus įrangos, baldų, transporto ir pakavimo priemonių pramonei. Daug medienos sunaudojama pluoštinių medžiagų ir popieriaus gamybai. Mediena yra ekologiškiausias kuras ne tik buityje, bet ir pramonėje. Priklausomai nuo medžio botaninės kilmės, augimo vietos, amžiaus, mediena būna skirtingų savybių, nevienodos spalvos, tekstūros. Vienų medžių rūšių mediena esti ilgaamžė, nepūva, labai tvirta, kitų – prastesnė, ne tokia vertinga. Didelė medžių įvairovė leidžia pasirinkti norimos kokybės žaliavą. Be to, medienos savybes galima įvairiai pagerinti ją džiovinant, įmirkant apsauginiais chemikalais, dengiant gaminių paviršių dažais ir laminatais. Mediena, būdama gamtinės kilmės žaliava, yra tik apytikriai žinomų matmenų ir savybių, o visi jos gaminiai iš anksto daromi pagal norimus, reglamentus standartus. Pati mediena ir jos gaminiai bus ilgaamžiai, patvarūs, gražiai atrodys ir patrauklūs vartotojui tik tuo atveju, kai žaliavos ir medžiagos bus teisingai laikomos ir transportuojamos, kai jas naudojantys specialistai žinos tikrą jų paskirtį, mokės pagerinti jų savybes. Miškas – ne mažesnis kaip 0,1 ha žemės plotas, apaugęs medžiais, kurie brandos amžiuje esti ne žemesni kaip 5 m, ir kita augalija. Svarbiausi miško augalai yra įvairių rūšių medžiai. Medis tai daugiametis augalas, ne žemesnis kaip 2 m, su sumedėjusiu stiebu ir šaknimis. Miškai dengia 26 % žemės paviršiaus. Europos miškingumas yra 30 %, Pietų Amerikos – 51 %, Afrikos – 19 %, o Azijos tik 18 %. Nevienodas yra ir to paties kontinento įvairių šalių miškingumas. Antai Vokietijoje jis yra 31,2 %, o Suomijoje net 66%. Lietuvos miškingumas prilygsta vidutiniam Europos miškingumui. Miškai čia užima šiek tiek mažiau negu trečdalį (31,2) teritorijos. Miškai yra nuolatos kertami. Kertami nebūtinai dėl medienos, bet ir dėl miško sanitarijos, kitaip tariant iškertami sergantis medžiai. Tačiau prireikus paliekamas neiškirstas nedidelis skaičius sėklojų. Lietuvoje yra mišku kurių kirsti negalima, tai yra draustiniai. Čia tiktai galima juos tvarkyti ir valyti. Miškai švelnina ir formuoja mikroklimatą, reguliuoja vandens režimą, gerina dirvožemio struktūrą, sugeria kenksmingas žmogui medžiagas (hektaras eglyno per metus sulaiko 30 tonų dulkių, pušyno – 35 tonas) ir praturtina orą deguonimi. Miškas, susidedantis iš tarpusavyje susijusių komponentų, atlieka gamtinėje aplinkoje pusiausvyros, stabilumo ir atsparumo palaikymo funkcijas. Miškai teigiamai veikia žmonių sveikatą, sudaro palankias sąlygas poilsiui. Medžiai išskiria lakiąsias medžiagas - fitoncidus, kurie sterilizuoja orą. Pavyzdžiui, hektaras kadagyno per dieną išskiria apie 30 kg fitoncidų – toks jų kiekis vidutinio dydžio mieste gali sunaikinti visus ligas sukeliančius mikrobus. Kaip jau minėta anksčiau, dažnai kertami sergantys medžiai. Oro tarša labai veikia miškus ir miško augmeniją, kuri tarytum filtras sulaiko labai daug kenksmingų medžiagų, dalį jų neutralizuoja. Pvz. 1 ha pušyno per metus suturi apie 35 tonas dulkių, augalų lapai bei spygliai – iki 50 % radionuklidų. Medžiai, augantys kelių apsauginiuose želdiniuose, absorbuoja anglies monoksidą, kaupia sunkiuosius metalus, esančius automobilių išmetamosiose dujose. 1 km2 pakelių miško juostų „surenka“ 10-120 kg kenksmingų junginių, taigi mažina užterštumą pakelės laukuose. Miškas taip pat valo ir paviršinio nuotėkio vandenis. Pratekėjęs pro 20 m pločio želdinių juostą drenažo vanduo turi 3 kartus mažiau cheminių junginių. Kita vertus, dėl oro taršos žūsta arba visai išnyksta kerpės, samanos, grybai (jie jautriai reaguoja y ekosistemos pažeidimus), kinta medžių spyglių ir lapų spalva, dydis, augmenija nuskursta, greičiau sensta. Dėl sieros, azoto oksidų poveikio sutrinka medžių lajų ir spyglių kvėpavimas, jie netenka apsauginės vaškinės dangos, negali išgarinti drėgmės. Kai vanduo, esantis augaluose, persisotina rūgštimis, sunkiųjų metalų jonai trukdo medžiams įsiurbti maisto medžiagas per smulkiąsias šaknis. Medžiai nusilpsta ir tampa neatsparūs ligoms. Taigi, miškas yra mūsų neatsiejama gamtos dalis. Jis netik naudingas biokuras, tačiau atlieka daug naudingo „darbo“ gamtos labui. Tad privalome jį saugoti ir prižiūrėti. I. Išsami Lietuvos ir užsienio literatūros apžvalga Gaminant medienos gaminį, išskiriami šie būdingi technologinio proceso etapai – stadijos: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. Atsižvelgiant į medienos gaminio konstrukciją, kam jis bus naudojamas medienos medžiagas, technologinis procesas gali būti sudarytas arba iš visų (devynių), arba tik iš kai kurių stadijų. Pavyzdžiui gaminant stališkas kėdes iš natūralios vientisos (neklijuotos) medienos, nėra ruošinių klijavimo, faneravimo, dėžių surinkimo technologinio proceso stadijų, gaminant gaminius tik iš natūralios medienos išdžiovintų ruošinių, nėra medienos (lentų) džiovinimo ir pjaustymo stadijos, naudojant apdailintas MDF ir MDP plokštes, nėra skydų faneravimo ir apdailos stadijų. Medienos džiovinimas Medienos drėgnumas turi labai didelę reikšmę jos savybėms. Medienos drėgnumą, lygų 15%, sutarta laikyti normaliu. Lyginant visų kitų medienos fizinių savybių rodiklius, jie perskaičiuojami į šį drėgnumą. Medienos drėgmė yra dvejopa: laisvoji, kuri užpildo ląstelių ir indų vidų bei tarpląstelinius tarpus, ir higroskopinė, kuri plonais sluoksniais esti ląstelių sienelėse. Pagal drėgnumą mediena skirstoma į drėgną (kai ji drėgnesnė už ką tik nupjauto medžio medieną), tik ką nupjautą (35% ir drėgnesnę), orasausę (15 – 20% drėgnumo), kambario sausumo (8 - 13% drėgnumo). Medienos nuodžiūvis ir brinkimas labai svarbus statybinėms konstrukcijoms, nes džiūdami atskiri mediniai elementai plyšinėja sujungimo vietose, o sudrėkę kai kurie konstrukcijų elementai padidėja. Todėl medieną reikia parinkti tokio drėgnumo, kuris atitiktų būsimas jos eksploatavimo sąlygas. Drėgną apvalią medieną galima supjaustyti į lentas, drožti iš jos faneros lakštus, smulkinti celiuliozės virimui, panaudoti kitokių pusfabrikačių gamybai. Tačiau drėgna mediena visai netinka jokiam galutiniam naudojimui, statyboms, mechaniniam apdorojimui (obliavimui, frezavimui, šlifavimui), klijavimui, apdailai. Todėl visą gamybiniam naudojimui skirtą medieną būtina džiovinti. Džiovinti reikia ir malkas, kurui naudojamą medieną. Džiovinimas tiesiogine prasme – tai medienoje esančio perteklinio ir jai žalingo vandens (drėgmės) pašalinimas. Medienos džiovinimas ne tik daug kainuoja, bet ir ilgai trunka. Neabejotina, kad pigiausia džiovinti medieną yra natūraliu būdu, atvirame lauke, dengtose rietuvėse ar pastogėse. Saulės ir vėjo energija pamažu išgarina medienoje esančią drėgmę. Tačiau šis džiovinimo būdas priklauso nuo aplinkos veiksnių (oro drėgnumo, vėjo aktyvumo ir t.t) ir be to šis džiovinimo būdas trunka pakankamai ilgai nuo 60 dienų iki 300 dienų. Atmosferinis džiovinimas yra ir daug kuo rizikingas. Kai geros atmosferinės sąlygos, sausas oras, saulėta ir vėjuota, mediena džiūva greitai ir visuomet daugiau ar mažiau suskyla. Dėl šios priežasties daug medienos visai sugadinama. Na, o kai drėgna ir nėra vėjo mediena apsikrečia puvimo bakterijom , grybais, pelėsiais, mediena pamėlynuoja. Todėl dabar džiovinimo technologijos ekspertai dažniau skaičiuoja ne atmosferinio džiovinimo pranašumus, o jo nuostolingumą. Paprasčiausios ir šiuo metu dar labiausiai paplitusios yra kamerinės konvekcinės (1 pav.) džiovyklos. Šio tipo džiovyklose esanti rietuvė šildoma karšto oro srove, kurią pučia ventiliatorius, siurbdamas iš aplinkos šaltą orą garu kaitinamais radiatoriais. Karštas oras, sugėręs medienoje esančią drėgmę, išpučiamas į aplinką. Tokia oro apykaita leidžia palaikyti kameroje vienodą temperatūrą (nuo 30 iki 90 oC) ir laipsniškai mažinti džiovinamos medienos drėgnumą. Šis džiovinimo būdas ypatingas tuo, kad į kamerą pučiamo oro drėgnumas dažnai būna didesnis už ištraukimo oro drėgnumą, o pats džiovinimo procesas vyksta žemesnėje negu 100 oC temperatūroje. Šios džiovinimo kameros būna didelės talpos, dažniausiai gaminamos iš surenkamų apšiltintų aliuminio skydų, greitai sumontuojamos. Konvekcinių džiovyklų trūkumas yra tas, kad jos, išpūsdamos drėgmės prisotintą orą, teršia aplinką ir kelia daug triukšmo. Kondensacinės džiovyklos (2 pav.) Akivaizdžiai techniškai tobulesnės už kamerines konvekcines džiovyklas. Medienos šildymas čia taip pat konvekcinis, tačiau kameroje cirkuliuojantis šiltas oras, apiplovęs rietuvę, jau neišpučiamas į aplinka. Jis patenka į kondensatorių (šaldytuvą), atiduoda jam iš medienos ištrauktą vandenį ir vėl pašildytas grįžta toliau cirkuliuoti. Orui šildyti kondensacinėse džiovyklose naudojama kondensatoriaus surenkama šiluma. Šį darbą atlieka šiluminis siurblys. Džiovinama 60-70 oC temperatūroje. Kad prasidėtų kondensacinis šilumos akumuliavimas, džiovinimo pradžioje kameros orą būtina pašildyti elektra ne mažiau kaip iki 18 oC. Svarbu pabrėžti tai, jog šis būdas ypatingas tuo, kad visai neteršia aplinkos. Neabejotina, kad kondensacinis džiovinimas, palyginti su konvekciniu, yra kiek brangesnis, ilgiau trunka, jam reikia didesnių investicijų. Daug elektros energijos sunaudoja labai galingi ventiliatoriai. Šio tipo džiovyklos rekomenduojamos pirmiausia didesnių skerspjūvių kietmedžiams džiovinti arba kai vartotojas, be elektros neturi kito šiluminės energijos šaltinio. Vakuuminės džiovykla (3 pav.). Džiovinimas čia vyksta visai hermetiškose kamerose arba cilindro formos konteineriuose, iš kurių ištraukiamas oras, o mediena šiek tiek pašildoma karštu oru arba kontaktiniu būdu ant elektra įkaitintų plokščių. Labai išretinto oro erdvėje medienoje esanti drėgmė sparčiai išsiskiria į sortimentų paviršių, čia kondensuojasi ir tuoj pat pašalinama iš džiovinimo kameros (konteinerio). Kondensavimo procesui spartinti kameros viduje dar būna įrengti oro aušintuvai. Džiovinimas vyksta labai sparčiai, tačiau jį sunku kontroliuoti. Vakuuminiam džiovinimui taip pat reikia didesnių investicijų, tačiau jos greitai atsiperka pirmiausia dėl palyginti trupesnio džiuvimo laiko ir su tuo susijusių mažesnių energijos sąnaudų. Plonų lentų džiuvimo trukmė, palyginti su kitų tipų džiovyklomis, čia sumažėja beveik dvigubai, o storų sortimentų – 20- 30 %. Vakuuminės džiovyklos pirmiausia naudotinos džiovinti toms medienos rūšims, kurios kitų tipų džiovyklose džiūsta ilgai. Šios vakuuminės džiovyklos būna įvairios talpos (5 – 400 m3) pakankamai greitai sumontuojamos, per 24 valandas. Jos patrauklios dar ir tuo, kad tinka ne tik medienai džiovinti, bet ir šutinti, taip pat įmirkyti ar konservuoti. Jau naudojamos ir kombinuotos vakuumo – kondensacinės džiovyklos. Tai labai ekonomiškos ir našios džiovyklos, kurios praktiškai neteršia aplinkos. Medienos medžiagų pjaustymas Pjautinė mediena – labiausiai paplitusi lentpjūvystės pramonės natūraliosios medienos produkcija. Ji būna įvairių skerspjūvių ir ilgių, pjaunama iš visų medžių rūšių, parduodama visai nedžiovinta, džiovinta natūraliai arba kamerose. Mediena gali būti obliuota ir supjaustyta ruošiniais. Iš rąstų pjautinė mediena pjaunama : • išilgai rėminiais ir juostiniais gateriais, • diskiniais pjūklais arba pjovimo – frezavimo agregatais. Prieš pjaustymą rąstai privalėtų būti rūšiuojami pagal storį ir kokybę, nuo jų nuskutama žievė. Rėminis gateris (4 pav. 1) – tai labiausiai paplitęs rąstų pjaustymo agregatas, jo dideliu greičiu vertikaliai judančiame rėme įtvirtinti keli pailgi pjūklai. Rėminiai gateriai dažniausiai dirba linijose po du, pirmais išplauna tašą, o antrasis tašą supjausto jau į apipjautas lentas. Jie yra populiarūs, nes vienu metu iš rąsto galima išpjauti net iki 12 - kos lentų. Lentų skaičius ir storis priklauso nuo to, kiek yra įstatoma pjūklų. Be to, pjūklų atstumai yra reguliuojami. Tai palyginti našus, tačiau aklas ir todėl neracionalus pjaustymo būdas pirmiausia dėl didelio pjovimo metu susidarančio atliekų kiekio. Produkcijos išeiga neviršija 60% sunaudoto žaliavų kiekio. Juostiniai gateriai (4 pav. 3) - Tai mažiau populiarūs gateriai. Jais pjaunama tik po vieną lentą, todėl pjovimas užima gana nemažai laiko. Tačiau pjaustant juostiniais gateriais galima geriau stebėti produkcijos kokybę, priklausomai nuo medienos matomų ydų ir defektų operatyviai keisti jos matmenis, pjovimo kryptį. Darbas mažiau našus, tačiau produkcijos išeiga didesnė ir geresnė kokybė nei pjaustant rėminiais gateriais. Taip pjaustomi storesni, vertingesnės medienos rąstai. Juostiniai gateriai, priklausomai nuo paskirties, turi vieną ar kelis horizontaliai ar vertikaliai dirbančius pjūklus. Diskinės pjaustymo staklės (4 pav. 2) – čia produkcijos išeiga taip kaip ir rėminių gaterių – maža, daug žaliavos pavirsta pjuvenomis. Pjaustymo technologija labai panaši kaip ir rėminių gaterių, tik čia vietoj pailgų pjūklų yra diskiniai pjūklai. Frezavimo agregatai (4 pav. 4) – tai kone tobuliausia pjaustymo technologija. Išorinė, periferinė, rąsto dalis frezomis susmulkinama į technologines drožles, o vidinė diskiniais pjūklais arba gateriais supjaustoma į reikiamų matmenų taisyklingos formos pjautinės medienos sortimentus. Technologinės drožlės parduodamos plokščių ar celiuliozės gamybos įmonėms. Didelis lentpjūvystės įmonės pjuvenas dažniausiai sunaudoja savo katilinėse, technologinio garo gamybai arba gamina iš jų kuro granules pardavimui. Žinoma keletas apvaliosios medienos išilginio pjaustymo būdų. Paprasčiausias yra aštrusis pjaustymas, kai vienu praleidimu per rėminį gaterį gaunamos neapipjautos lentos su aštriomis briaunomis. Modelinio pjovimo būdu dviem pjovimais gaunami aštriabriauniai sortimentai. Veidrodinio pjovimo būdu gaminami sortimentai, kurių skerspjūvyje dauguma metinių rievių yra statmenos pločio linijai. Toks pjaustymo būdas dar vadinamas spinduliniu, arba radialiniu. Tačiau, kad ir kaip gaminami pjautinės medienos sortimentai, visuomet išlieka pirminės (prigimties) žaliavos savybės, pasikeičia tik jos pavidalas, geometrinė forma. Lentpjūvystės pramonėje labai aktualu visomis priemonėmis mažinti žaliavos nuostolius, didinti produkcijos išeigą. Žaliavos kaina ir elektros energijos sąnaudos sudaro didžiausią gamybos išlaidų dalį. Šiuos kaštus mažinti labiausiai padeda tinkamai parinkti ir gerai paruošti pjūklai. Ypač svarbu pjūklo storis, danties ir tako dydis, optimalus rąsto pastūmos greitis. Visa išpjauta pajutinės medienos produkcija iškart rūšiuojama pagal matmenis ir kokybę, markiruojama, kraunama į rietuves džiovinimui ir sandėliavimui, rišama į transportinius paketus pardavimui. Pirkėjui pageidaujant pjautinė mediena privalo būti konservuojama. Priešingu atveju sortimentai greitai deformuotųsi, suskiltų pradėtų palyti, pamėlynuoti. Ruošinių klijavimas, faneravimas Didelis medienos privalumas yra tas, kad ją galima labai įvairiai ir stipriai suklijuoti. Mediena klijuojama siekiant gauti didesnių matmenų ir geresnių savybių medžiagas ir gaminius. Šiuolaikinė pramonė turi daug klijų rūšių, kuriais galima taip sujungti dvi gretutines gaminio dalis, kad klijavimo siūlė būna tvirtesnė už pačią medieną. Tokie sintetinės kilmės klijai buvo svarbiausia prielaida atsirasti ir sparčiai plėtotis drožlių plokščių pramonei. Sėkmingai suklijuoti medieną išilgai pluošto buvo galima ir su gyvulinės, ir su augalinės kilmės klijais. Tačiau jų klijuojamoji galia ir atsparumas drėgmei buvo daug kartų mažesni už tuos pačius sintetinių klijų parametrus. Dabar mediena klijuojama sintetiniais klijais, kurie greitai ir patikimai sukietėja tik esant aukštai temperatūrai. Labai populiarūs pastaruoju metu tampa iš kelių sluoksnių suklijuoti masyvios medienos įvairių skerspjūvių profilių tašai ir tašeliai. Klijavimo technologija yra labai paprasta – pirminė žaliava 13 – 23 cm storio rąstai. Iš 1 m3 žaliavos gaunama 0,93 m3 produkcijos. Rastai supjaustomi išilgai (lentomis) iš lentų formuojami ruošiniai. Ruošinius išdžiovina po to obliuoja. Tašai klijuojami sintetiniais klijais, produktas laikomas specialiuose presuose, kad gerai sukibtų. Norint, kad klijai sukietėtų, gaminys laikomas aukštoje temperatūroje. Gaunama galutinė produkcija. Iš trijų ar keturių dalių klijuotas tašelis yra visapusiškai patvaresnis, nesideformuoja. Be to, paaiškėjo, kad klijuotam tašeliui pagaminti dabar reikia mažiau medienos negu jis būtų gaminamas vientisinis ir frezavimo būdu, kad abiejų rūšių tašelių gamybos savikaina yra vienoda. Ypač patvarūs ir ilgaamžiai tašeliai gaunami klijuojant juos iš spinduliniu būdu supjaustytos medienos. Faneravimas (drožimo ir lukštenimo medžiagos) Tai plonos lakštinės natūralios medienos medžiagos. Ploni (0,8 – 1,2 mm) ir siauri (80 – 200 mm) drožti kietmedžių lakštai vadinami drožtine fanera (drožtiniu lukštu) ir yra skirti mediniams paviršiams apklijuoti. Jie būna normalaus storio ir labai ploni (mikrofanera). Ji gali būti ne tik drožiama peiliais (6 pav.), bet ir pjaunama ypač plonais (0,8 – 1,2 mm) pjūklais. Drožtinė fanera daugelį metų buvo vienintelė apdailinė medžiaga baldų, muzikos instrumentų pramonėje. Šiuo metu jos gamyba ir naudojimas mažėja dėl labai padidėjusios kitų analogiškų medžiagų pasiūlos. Drožtinės faneros gamybai naudojamos retesnės, daugiausia šilto klimato kraštuose augančios medžių rūšys: riešutmedis, bukas, magonis, mahagonis, rečiau ąžuolas ar uosis. Drožimui tinka tik stori kelmai rąstai. Be žievės ir iš dviejų pusių apipjauti rąstai šutinami garuose arba karštame vandenyje. Drožimo metu, siekiant įvairesnės ir gražesnės tekstūros, rąstai taip įtvirtinami, kad būtų gautas radialinis, pusiau radialinis ar tangentinis pjūvio vaizdas. Radialiniame pjūvyje metinės rievės matomos kaip tiesios linijos. Šerdies spinduliai čia nubrėžia siauras skersines juosteles, kurios užima ne mažiau ¾ viso lakšto ploto. Pusiau radialiniame pjūvyje metinės rievės taip pat matomos kaip tiesios linijos, o šerdies spinduliai sudaro pusiau pasuktas ir išilgines trumpų liežuvėlių formos juosteles, kurios užima ne mažiau kaip pusę lakšto ploto. Tangentiniame pjūvyje metinės rievės yra į kūgius panašios kreivos linijos, o šerdies spinduliai – lęšių pavidalo taškai ir brūkšneliai. Lukštas gaunamas specialiose staklėse peiliu lukštenant apvalius rąstelius. Lukštenimas vyksta sukantis tarp dviejų centrų įveržtam ruošiniui. Prieš lukštenimą, siekiant padidinti medienos elastingumą, rąsteliai šutinami garuose arba mirkomi karštame (50, 80 oC) vandenyje. Dar drėgna lukšto juosta karpymo staklėmis sukarpoma reikiamo dydžio lakštais (7 pav.) Juostos plotis, priklausomai nuo lukštenimo staklių dydžio, būna 900 – 3250 mm. Labiausiai paplitusios yra 1650 mm pločio lukštenimo staklės. Sukarpytas lukštas džiovinamas ritinėse daugiaaukštėse džiovyklose arba karštuose alsuojančiuose presuose. Lukštas gaminamas 0,55; 0,75; 0,95; 1,15; 1,50 mm storio iš lapuočių ir spygliuočių mediena. Du lukštenimo būdai:1 – drožiant centruose įtvirtintą rąstą; 2 – drožiant laisvai besisukantį ratą. Visų rūšių faneros plokštės pirmiausia skiriamos baldų gamybai, bet dar dažniau naudojamos ir kaip labai universali statybinė medžiaga. Priklausomai nuo storio ir klijavimo būdo, gali būti konstrukcinės, dekoratyvinės arba izoliacinės paskirties. Faneros plokštės labiau paklausios ten, kur ieškoma lakštinių natūralios medienos medžiagų, kur eksploatacinės sąlygos draudžia naudoti kitokias, sintetines, medžiagas arba kai vartotojas gyvenamąjį namą pageidauja pastatyti tik iš natūralios medienos. Cheminis - mechaninis medienos modifikavimas (medienos apsauga) Mediena yra unikali žaliava, ji labai plačiai naudojama įvairių medžiagų ir produktų gamybai. Daug medienos žaliavų, medžiagų ir produktų kasmet sunyksta dėl elementaraus jos naudojimo taisyklių nepaisymo. Visuomenė dėl to patiria daug nuostolių. Tų nuostolių būtų galima išvengti saugant miškus ir medieną nuo kenkėjų, tinkamai ją naudojant statybose ir buityje. Būtina geriau išmanyti, pažinti ir kartu gerinti teigiamas medienos savybes. Medienos apsauga - tai visas kompleksas priemonių, skirtų medienos, jos medžiagų ir gaminių ilgaamžiškumo, eksploatacijos laikui pratęsti. Tokių priemonių imtis reikėtų jau miškuose, kad medienos pramonė gautų tik sveikus, taisyklingos formos ir neperbrendusius rąstus. Miškams didelę žalą daro nuolat plintančios ligos ir kenkėjai, gaisrai. Dėl to nukenčia ne tik miškų produktyvumas, bet ir medienos kokybė. Daug medienos žaliavų, medžiagų ir gaminių genda ir sunyksta juos gabenant ar netinkamai laikant sandėliuose. Statybose, buityje mediena neretai naudojama ne pagal paskirtį, o gamyboje tiesiog sunaikinama dėl visiškai nekvalifikuoto perdirbimo. Apsaugai nuo puvimo mediena privalo būti konservuojama. Konservantai yra skystos cheminės medžiagos. Jų yra daug rūšių ir įvairios paskirties. Vienu atveju konservantai naudojami tik medienos paviršiui padengti, kitu - paviršiniam ar giliam įmirkymui. Vienoks konservavimas būtinas apsaugoti medienai tik transportavimo metu, kitoks gaminant sortimentus, kurie bus naudojami lauko sąlygomis ar kasami į drėgną gruntą. Visi cheminiai medienos konservantai yra žalingi dirbančiųjų sveikatai, ne visur juos leidžiama naudoti. Todėl medienos konservavimo procesas ir konservuotos medienos naudojimas yra reglamentuoti tarptautiniais ir nacionaliniais standartais, kontroliuojami sanitarinių tarnybų. Prie svarbiausių medienos apsaugos priemonių priklauso ir kvalifikuotas jos džiovinimas. Džiovinant pirmiausia sunaikinamas kenksmingų, medieną naikinančių grybų užkratas. Sausą ir nuo sudrėkimo saugomą medieną mažiau pažeidžia grybai ir parazitai. Saugoti medieną nuo žalingo drėgmės poveikio ne mažiau svarbu, negu ją džiovinti. Cheminis medienos modifikavimas – jei medieną laikome medžiaga, sudaryta iš ląstelių sienelių ir jų ertmių, tai cheminį jos modifikavimą galima apibūdinti kaip šio kompozito cheminį apdirbimą. Apdirbant medieną cheminėmis medžiagomis, vyksta negrįžtami ląstelės sienelės fizikiniai-cheminiai pokyčiai. Prieinamiausi ir perspektyviausi cheminio modifikavimo būdai: • acetiliavimas; • apdirbimas amoniaku. Acetiliavimas - tai acetilinių grupių įvedimas į medienos cheminių komponentų sudėtį. Acetiliavimo agentais dažniausiai naudojami arba acto anhidridas, arba ketenas. Acto anhidridas (CH3CO)2O - tai bespalvis, aštraus kvapo skystis. Jo lydymosi temperatūra (-73)°C, virimo temperatūra 140°C. Tankis 1084 kg/m3. Tirpdamas vandenyje, jis virsta acto rūgštimi. Acetiliavimo acto anhidridu cheminė reakcija: ROH+(CH3CO)2O→ROCOCH3+CH3COOH ROH - celiuliozės, lignino arba hemiceliuliozės hidroksilinė grandis. Reakcijos rezultate yra gaunama acto rūgštis (CH3COOH), o likusi anhidrido dalis sureaguoja su celiulioze. Šią acto rūgštį būtina pašalinti ir acetiliuotą medžiagą nuo jos atplauti. Ketenas CH2=C=O yra bespalvės, aštraus kvapo, labai nuodingos dujos. Jis stabilus tik žemesnėje nei (-80)°C temperatūroje. Jo virimo temperatūra (-41)°C. Ketenas gaunamas iš acetono arba iš acto rūgšties pirolizės (sausos distiliacijos kaitinant) būdu. Acetiliavimo reakcija su ketenu: ROH+(CH2=C=O)→ROCOCH; Acetiliuojant ketenu šalutinių produktų neatsiranda. Lapuočių acetiliavimo laipsnis yra didesnis negu spygliuočių. Medieną acetiliuojant, didėja ne tik jos masė, bet ir tūris. Turis didėja dėl to, kad celiuliozės hidroksilinės grupės reakcijos metu yra pakeičiamos didesnėmis acetilinėmis grupėmis, kurios sudaro sudėtingą acto rūgšties ir medienos komponentų derinį. Acetiliuotai medienai brinkstant vandenyje, jos tūris padidėja mažiau nei brinkstant natūraliai medienai. Acetiliavimo technologija. Paprastai acetiliuojami ruošiniai, kurių matmenys yra 20x50x3000mm. Medienos drėgnis -8... 12%. Pirmiausia mediena pakraunama į darbinę acetiliatoriaus kamerą. Po to kameroje vakuumo siurbliais sudaromas vakuumas. Vakuume mediena išlaikoma 2...4 valandas, priklausomai nuo vakuumavimo laipsnio (nuo 660 iki 1300Pa). Po to į kamerą įleidžiamas acetiliavimo mišinys (acto anhidridas), jo temperatūra - 20°C. Tokioje temperatūroje mediena išlaikoma 10...20 valandų. Po to įjungiamas kameros kaitinimas, temperatūra pakeliama iki 125...130°C. Tokia temperatūra išlaikoma 20...30 valandų, iš medienos išgaruoja drėgmė, nuo garų slėgis kameroje pakyla iki 70000Pa (0,07MPa arba apie 0,7 atm.). Šis slėgis sumažinamas ir vėl įjungiami vakuuminiai siurbliai - sudaromas vakuumas. Sudarius reikiamą vakuumą, į kamerą įleidžiamas karštas (90,..100°C temperatūros) oras. Po to vėl sudaromas vakuumas, ir vėl įleidžiamas karštas oras. Tai kartojama daug kartų (4...6 ciklus), kol įvyksta pilnas acetiliavimas ir iš medienos bei iš kameros pašalinamos visos acetiliavimo mišinio liekanos. Viso šio proceso trukmė - apie 70 valandų. Po to į kamerą įleidžiamas vanduo, kuris nuplauna medieną, vanduo išleidžiamas, įjungiami kaloriferiai ir mediena išdžiovinama. Acetiliuotos medienos išvaizda. Pagal išvaizdą acetiliuota mediena panaši į natūralią medieną. Mechaniniu būdu ją galima apdoroti taip pat kaip ir natūralią. Ši mediena yra gelsvoko atspalvio. Acetiliuojant ketenu medienos spalva priklauso nuo pradinės keteno temperatūros. Jei pradinė temperatūra 20°C, tai mediena yra gelsvo atspalvio, jei iki 30°C - mediena įgauna šviesiai rudą atspalvį. Jei keteno pradinė temperatūra artima 70°C -mediena yra rudos spalvos, jei virš 70°C - tai mediena tampa tamsiai ruda. Acetiliuotos medienos stipru minės savybės. Acetiliavimas medienos stipruminių savybių beveik nekeičia: šiek tiek padidėja galinis kietumas, šiek tiek sumažėja šoninis kietumas. Literatūroje nėra duomenų apie atsparumą smūginiam lenkimui. Acetiliuotos medienos eksploatacinės savybės Atsparumas puvimui. Acetiliuota mediena gerokai atsparesnė už natūralią medieną įvairių biologinių veiksnių poveikiui. Atsparumas ugniai. Acetiliuotos medienos atsparumas ugniai apie 2-4% mažesnis nei natūralios medienos. Toksiškumas. Acetiliuota mediena nekenksminga žmonėms, neteršia aplinkos. Acetiliuotą medieną galima naudoti netgi ten, kur ji liečiasi su maistu. Modifikuotai medienai degant, skaidosi ir acetono grupės, kurios sudaro nekenksmingus junginius. Mechaninis apdirbimas. Acetiliuota mediena, kaip ir natūrali mediena, gerai apdirbama mechaniškai - pjaunama, frezuojama, obliuojama, šlifuojama. Klijavimas. Klijavimo siūlės stiprumas klijuojant kazeininiais, kaulų ir derviniais klijais yra mažesnis nei natūralios medienos. Apdaila. Acto rūgšties anhidridais modifikuota mediena gali būti lakuojama praktiškai visais lakais. Tik būtinai reikia įvertinti modifikuotos medienos spalvą. Apie ketenais modifikuotos medienos apdailą literatūroje duomenų nėra. Poveikis metalams. Po 80 dienų trukusių eksperimentų, kurie buvo atlikti nešildomoje patalpoje (ψ=60...95%), jokio acetiliuotos medienos poveikio metalui nepastebėta. Apdirbimas amoniaku Modifikuojant medieną amoniaku, siekiama: 1. padidinti medienos plastiškumą (pagerinti deformacines savybes drėgname būvyje); 2. padidinti medienos tankį; 3. nudažyti medieną visame jos skerspjūvyje. Mirkymas ir sutinimas padidina natūralios medienos plastiškumą. Plastifikatoriumi yra vanduo ir temperatūra. Jei mediena yra apdorojama amoniaku, jos plastifikacijos laipsnis būna žymiai didesnis. Apdirbimo amoniaku metu nutrūksta vandeniliniai ryšiai tarp celiuliozės makromolekulių, bet cheminė medienos sudėtis nekinta (acetiliuojant ji keičiasi). Amoniaku modifikuotą medieną deformuojant (pvz.: lenkiant), vandeniliniai ryšiai tarp makromolekulių dar daugiau sutraukomi. Po to iš medienos pašalinant amoniaką, vėl susidaro naujos vandenilinės jungtys, kurios užfiksuoja medienai suteiktą formą. Medieną modifikuoti galima panaudojant vieną iš šių agentų: 1) amoniaką dujinėje būsenoje; 2) skystą amoniaką; 3) 25% amoniako tirpalą vandenyje. Amoniakas NH3 yra aštraus kvapo, troškios, bespalvės dujos. Jo tankis, kai t=0°C, atmosferos slėgyje - 0.7714 kg/m3, lydymosi temperatūra (-77,7)°C, virimo temperatūra (-33,35)°C. Kai temperatūra 20°C, iki 0,87 MPa suslėgtas amoniakas virsta skysčiu, kurio tankis 681,4 kg/m3. 18...25% koncentracijos amoniako tirpalas vandenyje vadinamas amoniako vandeniu. Medienos brinkimas naudojant amoniaką dujinėje būsenoje labai priklauso nuo jos drėgnumo. Drėgmė medienoje procesą pagreitina, padidėja išbrinkis. Apdorojant drėgną medieną amoniaku, jos deformatyvumas padidėja dėl skersinių sudėtingų eterinių jungčių hidrolizės ląstelienoje. Dėl to padidėja medienos ląstelių sienelių išbrinkimas ir medienos vidinis paviršius, sumažėja jos standumas. Medienos modifikavimo amoniaku technologija aprašyta 1 lentelėje. 1 lentelė. Medienos modifikavimo amoniaku technologija Operacija Ciklo trukmė, h Ruošinių temperatūra, °C Slėgis autoklave, MPa Įkraunamos ir iškraunamos žaliavos masė, kg 1. Į autoklavą pakraunamos ruošinių rietuvės. Ruošinio matmenys 60x80x1000mm, ω=16%, ρ0=450 kg/m3 (pušis). 0,2 5...20 0,1 2726 2. Mediena autoklave pašildoma iki 60±5°C temperatūros. 2 55...65 0,1 3. Autoklave sudaromas vakuumas. 0,5 50...55 0,015...0,01 4. Per garintuvą į autoklavą įleidžiamas skystas amoniakas. Dėl medienos ir amoniako cheminės ir sorbcinės sąveikos temperatūra pakyla iki 100... 110°C. 0,5 100...110 0,4...0,65 + 162,2 amoniako 5. Išlaikymas. 2,5 100...110 0,4...0,65 6. Amoniako pašalinimas, slėgio sumažinimas ir vakuumavimas. 2 65...70 0,015...0,01 -111,6 amoniako ir -9,2 vandens 7. Izoterminis išlaikymas (t.y. į autoklavą įleidžiamas karštas oras). 3 110 0,1 8. Vakuumavimas. 0,5 50...60 0,015...0,01 -5,9 amoniako ir -175,2 vandens 9. Ruošinių (ω=8%) iškrovimas. 0,2 45...55 0,1 2586,3 modifikuotos medienos *) Viso proceso trukmė 11,4 h. Kartais mediena amoniaku modifikuojama nenaudojant autoklavų, o tiesiog ją mirkant atvirose voniose amoniako vandenyje. Mirkoma 15. ..30 parų. Tokiu būdu gautos modifikuotos medienos modifikavimo laipsnis būna mažesnis. Amoniaku modifikuotos medienos mikrostruktūra šiek tiek skiriasi nuo natūralios medienos mikrostruktūros. Yra teiginių, kad amoniakas celiuliozės mikrofibriles kartais suskaldo į smulkesnes elementariąsias fibriles (vyksta depolimerizacija). Dėl to smarkiai sumažėja gretimų fibrilių kontaktiniai paviršiai, o taip pat ir jėgos (įtempiai), reikalingos medienos anatominiams elementams suglamžyti. Be to celiuliozės ir lignino depolimerizacijos pasėkoje ląstelės sienelėje atsiranda vandenyje tirpstančių medžiagų. Dėl to, taip pat šiek tiek pasikeičia medienos fizikinės - mechaninės savybės. Šios vandenyje tirpstančios medžiagos mechaniškai yra neatsparios, bet jos turi tam tikrų klijuojančių ir hidrofobizuojančių (vandenį atstumiančių) savybių, kurios pasireiškia po amoniaku paveiktos medienos terminio apdirbimo. Amoniako poveikyje tam tikru laipsniu vyksta ir lignino bei hemiceliuliozės gumifikacija. Atsirandančios gimininės medžiagos patamsina medienos spalvą. Drėgmė ir oras gumifikacijos procesus paspartina. Pagrindinės amoniaku modifikuotos medienos savybės Išvaizda. Amoniako poveikyje mediena tamsėja. Tamsumo laipsnis priklauso nuo medienos pradinio drėgnio. Kuo aį,r didesnis, tuo patamsėjimas yra intensyvesnis. Apdorojant amoniaku ąžuolą, jam galima suteikti labai tamsią, beveik juodą spalvą. Gautoji medžiaga pagal išvaizdą beveik nesiskiria nuo mirkyto ąžuolo, bet pagal technologines ir eksploatavimo savybes ji žymiai geresnė. Apdorojant amoniako ir vandens garo mišiniu beržo, juodalksnio, maumedžio ir kitų rūšių medienos lukštą (lukštintą, drožtą), kurio drėgnis 8±0,5%, galima iš esmės pakeisti šios medžiagos ištisinę (ne paviršinę) spalvą, padarant ją panašią į riešutmedžio, ąžuolo ir kai kurių tropinių šalių medienas. Drėgminės savybės. Priklausomai nuo laikymo, transportavimo ir eksploatavimo sąlygų, amoniaku modifikuotos medienos drėgnumas kinta, bet kitaip nei natūralios medienos. Smarkiai padidėja medienos higroskopiškumas (drėgmės sugėrimas iš aplinkos) ir brinkimas. Vandens sugertis lyginant su natūralia mediena, sumažėja. Skirtingai nei natūralios medienos, amoniaku modifikuotos medienos tūris didėja ir kai medienos drėgnis viršija 30%. Modifikuota mediena brinksta tol, kol medienos drėgnis pasiekia 50...55%. Šis reiškinys aiškinamas naujų hidroksilinių grupių atsiradimu, submikroskopinių ir mikrokapiliarų vidinio paviršiaus padidėjimu ir vandenyje tirpių medžiagų padidėjusiu kiekiu. Stipruminės savybės. Medieną modifikuojant amoniaku, jos stiprumas padidėja 1,2...1,3 karto. Šis padidėjimas priklauso nuo modifikavimo sąlygų: kuo didesnis medienos pradinis drėgnumas, tuo mažesnis stiprumo padidėjimas. Biologinis atsparumas lyginant su natūralia mediena tik šiek tiek mažesnis. Sumažėja dėl to, kad amoniakas medieną veikia kaip šarmas ir iššaukia medienos deacetiliaciją ir celiuliozės mikrofibrilių susiskaidymą, kas sumažina medienos atsparumą fermentiniam irimui. Modifikuotos masės sumažėjimas dėl plėvelinio grybo (Coniophora cerebella) poveikio 3...5% didesnis nei natūralios medienos. Atsparumas ugniai praktiškai toks pats kaip ir natūralios medienos. Toksiškumas. Modifikuota mediena, po chemiškai nesurišto amoniako išskyrimo, žmogui praktiškai nekenksminga. Mechaninis modifikuotos medienos apdirbimas pasunkėja, nes modifikuota mediena yra tankesnė. Klijavimas. Galima naudoti beveik visus pramonėje naudojamus klijus. Apdaila. Tinka visi būdai, naudojami natūraliai medienai. Medienos apdirbimo pramonėje yra keletas pagrindinių technologijų (džiovinimas, pjaustymas, klijavimas, cheminis modifikavimas), kurios daugiau ar mažiau kenkia žmonėms ir teršia aplinką. Dauguma Lietuvoje veikiančių gamyklų, medienos apdirbimo cechų moka didelius mokesčius už aplinkos teršimą. Vienintelė išeitis sumažinti papildomas išlaidas – modernizuoti, atnaujinti oro valymo įrenginius. Medienos džiovinimo procese, labiausiai aplinką teršia konvekcinio tipo džiovyklos, nes čia drėgmės prisotintas oras išpučiamas lauk. Šiuo metų šios džiovyklos yra patobulintos ir vadinasi „konvekcinio tipo džiovyklos“ jų veikimo principas toks pat kaip ir konvekcinių, tačiau čia drėgmės prisotintas oras neišpučiamas lauk. Kartu su drėgme pasišalina CO, SO2 ir kiti cheminiai junginiai, kuriuos medis sugeria iš aplinkos. Senas konvekcines džiovyklas modernizuoti labai brangu, tad čia gali pagelbėti tik filtrai. Kaip taisyklė statomi absorbciniai filtrai. Tai oro srautų, užterštų dujinėmis priemaišomis valymo metodas, pagrįstas kai kurių skysčių (absorbentų) savybė sugerti atskirus dujinius komponentus. Medienos pjaustymo procese, pagrindinis aplinkos teršimo elementas – dulkės (pjuvenos). Jos nėra pavojingos žmonėms. Tačiau maišydamosios su oru sudaro sprogius mišinius. Vadinasi dulkes (pjuvenas) būtina surinkti pjovimo vietoje, kad jos nesklistų patalpose. Pjuvenos nėra išpučiamos y aplinka, jas pakankamai lengvai galima utilizuoti. Dažniausiai yra statomi rankovinių ir cikloninių filtrų komplektacija. Cikloninis filtras pagrinde surenka didesnio dispersiškumo dulkes, galutinai orą išvalo rankovinis filtras, kuris sugauna pačias smulkiausias dulkeles. Šiuo metu vis dažniau yra statomi elektrostatiniai filtrai. Jų išvalymo efektyvumas siekia net 99,9 %. Medienos cheminio apdorojimo, bei klijavimo procesais, išsiskiria sveikatai bei aplinkai labai pavojingi cheminiai junginiai. Būtent šiems technologiniams procesams keliami aukšti sveikatos, bei aplinkosaugos reikalavimai. Klijuojant medieną naudojami sintetiniai klijai. Suklijuoti produktai dar ilgai garina sveikatai kenksmingas medžiagas. Daugiausiai tokių kenksmingų medžiagų išgarina žaliavinės, neapdailintos MDP Šį garavimą galima sumažinti arba visai izoliuoti apklijavus visą plokščių paviršių lukštu, drožtine fanera ar kitų medžiagų apdailinėmis plėvelėmis, nudažius, nulakavus. Gaminiai, kurie yra sandėliuose taip pat garina kenksmingas medžiagas, tad būtina įrengti absorbcinius filtrus. Cheminio medienos apdirbimo technologija jau pažengusi taip toli, praktiškai nebekenkia aplinkai. Yra du pagrindiniai cheminės medienos apdirbimo būdai. Tai acetiliavimas ir modifikavimas amoniaku. Acetiliuota mediena nekenksminga žmonėms, neteršia aplinkos. Acetiliuotą medieną galima naudoti netgi ten, kur ji liečiasi su maistu. Modifikuotai medienai degant, skaidosi ir acetono grupės, kurios sudaro nekenksmingus junginius. Modifikuota mediena, po chemiškai nesurišto amoniako išskyrimo, žmogui praktiškai nekenksminga. Medienos produkcijos gamyba yra sena, tradicinė pramonės šaka. Ši veikla apima: miškų auginimą ir kirtimus, įvairių medienos medžiagų ir galutinės produkcijos gamybą. Vieni specializuojasi darbui vidaus rinkoje, kiti eksportui. Medienos ūkyje dabar sunaudojama apie 5 mln. m³ apvalios medienos, užimta apie 50 tūkst. dirbančiųjų. Daugiau negu pusė visos Lietuvoje pagaminamos medienos produkcijos yra eksportuojama. Ši pramonė yra perspektyvi, nes yra gerai istoriškai subalansuota tarp atskirų pošakių, aprūpinta vietiniais žaliavų ištekliais, jos produkcija yra vienodai paklausi, kaip vietinėje, taip ir užsienio rinkose. Tačiau, kad ir kokia perspektyvi būtų ši pramone, jos sunaudojamos medienos kaštai vis didėja, ir ateityje vis didės. Vadinasi ateityje reikia ieškoti alternatyvios produkcijos, norint sumažinti medienos mažėjimo problemą. II. Gamtonauda Visi išsenkantys gamtos ištekliai sparčiai senka. Nafta ir mediena – ištekliai be kuriu žmogus apseiti negali. Kaip ir visame pasaulyje taip, ir Lietuvoje medienos panaudojimo kaštai didėja. Lietuvoje didesnė dalis (82%) miškų yra eksploataciniai, pusiau natūralios kilmės su vyraujančiais spygliuočių medynais. Periodinės miškų apskaitos rodo, kad miškų plotai Lietuvoje nemažėja, o metinis medienos prieaugis nuolat didėja, kaupiasi jos atsargos. Dar prieš du dešimtmečius per metus vidutiniškai buvo kertama po 3 mln. m3, dabar jau po 5 mln. m3, o per artimiausius dešimt metų metiniai kirtimai turėtų pasiekti 8 mln. m3. Didžioji dalis (85%) Lietuvoje iškertamos medienos tinka pramoniniam perdirbimui, įvairios produkcijos gamybai. Kai kuriose, mažiau išsivysčiusiose, šalyse dar ir dabar mediena neretai yra vienintelė kuro rūšis. Ten didžioji dalis medienos ir sunaudojama šiam tikslui. Antai Kenijoje, Nigerijoje ir Zaire kurui sunaudojama 95% visos iškertamos medienos, Brazilijoje ir Kinijoje kiek mažiau - 70, Vokietijoje - 12, Suomijoje ir Švedijoje -tik 8%. Rusijoje, Prancūzijoje ir Lietuvoje kurui sunaudojamas ketvirtadalis iškertamos medienos. Apskaičiuojami įmonės mokami mokesčiai už naudojamus gamtinius išteklius: Gamykla įsikūrusi vaizdingo parko teritorijoje, kuri priklauso saugotinoms teritorijoms. Iš aplink esančių miškų gamykla ima žaliavas. Toliau eksploatuojant gamyklą bei plečiant kirtimus, kilo grėsmė nuskurdinti ir užteršti gamtinę aplinką. Dėl to Valstybei reikia nustatyti, kiek hektarų ploto reikia išsaugoti, kad būtų išvengta parko bei miškų nuskurdinimo. Parko bendruomenei galima priskirti 2 000 žmonių, kurių kiekvienas gali būti aprašytas vienoda atvirkštinės paklausos funkcija: P = (10 - 3 ∙ 10-3 )q, čia q - išsaugotų parko hektarų skaičius, o P - kaina, kurią kiekvienas bendruomenės narys turėtų mokėti už q skaičių išsaugotų hektarų. Įvertinkite: a) Jei 1 hektaro parko išsaugojimo ribinės išlaidos yra 500Lt, kiek hektarų reikėtų išsaugoti, kad būtų pasiektas didžiausias efektyvumas panaudojant lėšas? b) Ar būtų gautas (jei taip - koks) grynasis pelnas? Sprendimą pavaizduokite ir grafiškai. SPRENDIMAS Šiuo atveju, išsaugotos upės mylios - tai "produktas", o "pagaminimo" (t.y. išsaugojimo) ribinės išlaidos lygios 500Lt. Pasakyta, kad bendruomenėje yra 2000 žmonių, aprašomų vienoda atvirkštinės paklausos funkcija, todėl norint nubrėžti bendrą grafiką, šią funkciją reikia padauginti iš 100. Tai reiškia, kad kiekvienas jų mokės tą pačią kainą, išreikštą funkcija P = 10-l,0q: P = (10 – 3 ∙10-3 ) ∙2000 P = 20000 - 6q; Pirmiausia, reikia nubraižyti grafiką, ir jame pažymėti susikirtimo tašką: t.y. tašką, kur susikerta atvirkštinės paklausos funkcijos ir ribinių išlaidų kreivės. 8 pav. a) P = 20000 - 6q; P = 500; 20000 - 6q = 500; 6q = 19500; q = 3250 hektarai; b) Grynasis pelnas apskaičiuojamas kaip trikampio plotas (kaip pažymėta paveiksle): ml. Lt. Kaip matyti iš apskaičiuoto įmonės pelno, jis siekia net 31,7 ml. Lt, Lietuvos mąstu tai labai dideli skaičiai. III. Atmosferos teršalų sklaida atmosferoje UNIFIKUOTŲ PROGRAMŲ PAKETAS "VARSA“ Programų paketas " VARSA " skirtas kenksmingų priemaišų maksimalių išmetimų skaičiavimui. Skaičiavimų rezultatai naudojami didžiausių leistinų išmetimų ir laikinai suderintų išmetimų nustatymui ir atitinkamų gamtosaugos priemonių įgyvendinimui. Programų paketas parengtas laikantis normatyvinio dokumento "Kenksmingų medžiagų, esančių gamyklų teršaluose, koncentracijų skaičiavimo atmosferoje metodika". Programų paketas pritaikytas darbui su IBM PC tipo arba su jais suderinamais personaliais kompiuteriais. Programa skaičiuoja kenksmingų medžiagų, esančių pramoniniuose šaltinių teršaluose, išsisklaidymą. Maksimalus šaltinių skaičius vienai konkrečiai medžiagai - 400. Kenksmingų medžiagų ir pramoninių objektų skaičių riboja tik išorinio personalinio kompiuterio atmintis; - kenksmingos medžiagos, turinčius sumacijos efektą, jungiamos į sumacijos grupes. Vienoje sumacijos grupėje gali būti iki 12 teršalų, o sumacijos grupių - iki 60; - skaičiavimų aikštelė nurodoma pasirenkamu stačiakampiu, atskirais taškais (iki 15 taškų, nurodant koordinates) arba laužtės viršūnių taškais (iki 14 viršūnių, nurodant koordinates). Koncentracijos skaičiavimas atliekamas tinklo mazguose prieš tai pasirinkus žingsnį stačiakampio plotyje ir ilgyje. Skaičiavimams pasirinkto stačiakampio tinklo mazgų skaičius (įskaitant stačiakampio ribas) gali būti ne daugiau 2601. - duomenys konkrečiam skaičiavimui paruošiami ir programos vykdomos dialoginiame režime. Skaičiavimas atlikti sukuriami skirtingi skaičiavimų variantai (skaičiavimo programos darbo režimai), greičio ir krypties pasirinkime galima nurodyti ir automatinį pasirinkimą, priklausantį nuo taško, kuriame skaičiuojama koncentracija, padėties. - linijinių šaltinių skaidymas priklauso nuo taško padėties; - formuojant ataskaitas pagal paklausimą galima nurodyti iki 99 Skaičiavimų rezultatas - kenksmingų teršalų išsisklaidymo pažeminiame atmosferos sluoksnyje žemėlapis ir lentelės, talpinančios pradinius, analizės ir skaičiavimų duomenis. Lentelių sąrašas pateiktas priede. Skaičiavimų rezultatai pateikiami ekrane peržiūrėjimui ir spausdinimui. Ekraninis darbo režimas naudojamas operatyviai analizei ir gautų rezultatų patikslinimui. Atspausdintos lentelės ir kenksmingų teršalų išsisklaidymo žemėlapiai panaudojami komplektuojant tomus "Atmosferos apsauga ir pasiūlymai didžiausiems leistiniems ir laikinai suderintiems išmetimams mažinti". 3.1 lentelėje pateikiamos teršalų ribinės užterštumo vertės (didžiausios leidžiamos koncentracijos) gyvenamosios aplinkos ore, mg/m3 remiantis HN 35:2002 „Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų koncentracijų ribinės vertės“ bei apskaičiuotos maksimalios teršalų pažemio koncentracijos DLK dalimis. Teršalų didžiausios leidžiamos koncentracijos (DLK) gyvenamosios aplinkos ore pateiktos 3.1 lentelėje. 2005.11.2 > OBJEKTO CHARAKTERISTIKA Meteorologinės charakteristikos ir koeficientai, apibrėžiantys kenksmingų medžiagų išsibarstymą atmosferoje Objektas: Medžio apdirbimas statybos pramonėje Lentelė 1 ------------------------------------------------------------------------ : Šaltinių skaičius : 2 : : Kenksmingų medžiagų kiekis : 3 : : Sumacijos grupių skaičius : 0 : : Vidutinė aukščiausia aplinkos oro temperatūra : 21.3 : : karščiausią metų mėnesį : : : Vidutinė žemiausia aplinkos oro temperatûra : -5.0 : : šalčiausią metų mėnesį : : : Koef., priklausantis nuo atmosferos stratifikacijos : 160 : : Vėjo greitis, kurio viršijimo pasikartojimai pagal : 5 : : vidutinius stebėjimus neviršija 5% (m/s) : : : Miesto plotas : 0 : ------------------------------------------------------------------------ 28.11.2 > ŠALTINIŲ PARAMETRAI Objektas: Medžio apdirbimas statybos pramonėje Lentelė 7 Lapas 1 ==================================================================================== : : :Diametras: Teršalų parametrai : K o o r d i n a t ė s: :Kampas tarp:Relje-: : : Kodas :Auk-:taškinio :-------------------------------------: taškinio, tiesinio arba plokštaus : ašies OX ir : fo :Klasė: : : štis : arba : : : : vidurinės linijos : krypties į :koefi-:san. : : : :plokštaus: Greitis : Tūris :Tempera-:-------------------------------------------: šiaurę : cien-:zonai: : : : plotis : : : tūra : pradžia : pabaiga : : tas : : ---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- :Šalt.Nr: H(m) : D(m) : W(m/s) : V (m3/s) : T : X1(m) : Y1(m) : X2(m) : Y2(m) : C(laips.) : PH : K : ---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 001 Kaminas 20.0 1.00 1.0000 0.7854 110.0 100 100 - - 90 1.00 1 002 Kaminas 10.0 0.50 5.0000 0.9817 0.0 90 90 - - 90 1.00 1 -------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- Klasė F nurodyta foniniams šaltiniams -------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 2005.11.2 > IŠMETIMŲ CHARAKTERISTIKOS Objektas: Medžio apdirbimas statybos pramonėje Lentelė 8 Lapas 1 =================================================================================== : Kodas : Medžiagos pavadinimas : DLK (mg/m3) :Nusėdimo koef :Šaltinių skaičius: t/metams : g/s : :-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------: : 177 Anglies monoksidas (A) 5.000000 - 1 40.1890 : 1.274400: --------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- : I š m e t i m a i :Nusėd: I šm e t i m a i :Nusėd: : Šalt.Nr: g/s : mg/m3 : t/metams :koef. :Šalt.Nr: g/s : mg/m3 :t/metams :koef.: ----------------------------------------------------------------------------------------- 001 1.2744 1622.6 40.189 1.0 ================================================================================== : Kodas : Medžiagos pavadinimas : DLK (mg/m3) :Nusėdimo koef: Šaltinių skaičius: t/metams : g/s : :------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------: : 3516 Mangano oksidas (A) 0.020000 - 1 0.0060 : 0.000800: ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- : I š m e t i m a i :Nusėd: I šm e t i m a i :Nusėd: : Šalt.Nr: g/s : mg/m3 : t/metams :koef. :Šalt.Nr: g/s : mg/m3 :t/metams :koef.: ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ 002 0.0008 0.8 0.006 1.0 ================================================================================= : Kodas : Medžiagos pavadinimas : DLK (mg/m3) :Nusėdimo koef: Šaltiniù skaičius: t/metams : g/s : :-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------: : 6493 Kietos daleles (A) 0.500000 - 1 0.2490 : 0.007900: ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ : I š m e t i m a i :Nusėd: I šm e t i m a i :Nusėd: : Šalt.Nr: g/s : mg/m3 : t/metams :koef. :Šalt.Nr: g/s : mg/m3 :t/metams :koef.: ----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 001 0.0079 10.1 0.249 3.0 2005.11.2 > ŠALTINIŲ IR IŠMETIMŲ CHARAKTERISTIKOS Objektas: Medžio apdirbimas statybos pramonėje (VAR10) Lentelė 9 Lapas 1 ------------------------------------------------------------------------------------------- A=160 TB= 21.3 laips.C U*= 5 m/s :Medžiagos kodas : 177 : Vėjo krypties pasirinkimo žingsnis 10 laips :Medžiagos pavadinimas (kodas) : Anglies monoksidas (A) : Cm - reljefas atsižvelgta, Xm - neatsižvelgta :Ribinó leidžiama koncentr.(mg/m3) : 5.000000 : :Medžiagos nusėdimo koeficientas : 1.0 : -------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------: :Šalti- :Kamino: Dia- : Mišinio parametrai : K o o r d i n a t ė s: : Pavo- : Išmetimo : Maksimali :Atstu- : :nio :aukštis : met- :----------------------------: taškinio, tiesinio arba :jingas :galingu- : koncentra- :mas : :kodas : : ras/ : Tūris :Tem-: Grei- : plokštaus vidurinės linijos : vėjo : mas : cija DLK :nuo : : : : plo- : :pera-: tis :----------------------------------------:greitis : : dalimis :šalti- : : : : tis : :tûra : : pradžia : galas : : : :nio : ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ : NN : H(m) : D(m) : V(m3/s) : T :W(m/s): X1(m) : Y1(m) : X2(m) : Y2(m) :Um(m/s): M1(g/s) :Cm (DLKd):Xm(m) : --------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 001 20.0 1.00 0.7854 110.0 1.00 100 100 - - 0.985 1.274 0.0485 105.9 -------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- Vidutinis vėjo greitis : 0.985 m/s Maksimalių koncentracijų suma (DLK dalimis) pagal SND-86 Q= 0.0485283 Skaičiuoti netikslinga, nes Q > ŠALTINIŲ IR IŠMETIMŲ CHARAKTERISTIKOS Objektas: Medžio apdirbimas statybos pramonėje (VAR10) Lentelė 9 Lapas 1 ----------------------------------------------------------------------------------------------------------------- A=160 TB= 21.3 laips.C U*= 5 m/s :Medžiagos kodas : 3516 : Vėjo krypties pasirinkimo žingsnis 10 laips :Medžiagos pavadinimas (kodas) : Mangano oksidas (A) : Cm - reljefas atsižvelgta, Xm - neatsižvelgta :Ribinó leidžiama koncentr.(mg/m3) : 0.020000 : :Medžiagos nusėdimo koeficientas : 1.0 : -----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------: :Šalti- :Kamino: Dia- : Mišinio parametrai : K o o r d i n a t ė s: : Pavo- : Išmetimo : Maksima- :Atstu- : :nio :aukštis : met- :-----------------------------: taškinio, tiesinio arba :jingas :galingu- : li koncentra :mas : :kodas : : ras/ : Tūris :Tem- : Greitis: plokštaus vidurinės linijos : vėjo :mas : cija :nuo : : : : plo- : :pera- : :----------------------------------------:greitis : : DLK :šalti- : : : : tis : :tūra : : pradžia : galas : : : dalimis :nio : ----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- : NN : H(m) : D(m) : V(m3/s) : T :W(m/s): X1(m) : Y1(m) : X2(m) : Y2(m) :Um(m/s): M1(g/s) :Cm (DLKd): Xm(m) : ---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 002 10.0 0.50 0.9817 0.0 5.00 90 900 - - 0.500 0.001 0.0267 57.0 ----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- Vidutinis vėjo greitis : 0.500 m/s Maksimalių koncentracijų suma (DLK dalimis) pagal SND-86 Q= 0.0267356 Skaičiuoti netikslinga, nes Q > ŠALTINIŲ IR IŠMETIMŲ CHARAKTERISTIKOS Objektas: Medžio apdirbimas statybos pramonėje (VAR10) Lentelė 9 Lapas 1 ---------------------------------------------------------------------------------------------------------------- A=160 TB= 21.3 laips.C U*= 5 m/s :Medžiagos kodas : 6493 : Vėjo krypties pasirinkimo žingsnis 10 laips :Medžiagos pavadinimas (kodas) : Kietos daleles (A) : Cm - reljefas atsižvelgta, Xm - neatsižvelgta :Ribinė leidžiama koncentr.(mg/m3) : 0.500000 : :Medžiagos nusėdimo koeficientas : 3.0 : ---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------: :Šalti- :Kamino : Dia- : Mišinio parametrai : K o o r d i n a t ė s: : Pavo- : Išmetimo: Maksima- :Atstu- : :nio :aukštis : met- :----------------------------: taškinio, tiesinio arba :jingas :galingu- : li koncen- :mas : :kodas : : ras/ : Tūris :Tem- : Greitis : plokštaus vidurinės linijos : vėjo :mas : tracija :nuo : : : : plo- : :pera- : :-----------------------------------------:greitis : : DLK :šaltinio : : : : tis : :tūra : : pradžia : galas : : : dalimis : : ---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- : NN : H(m) : D(m) : V(m3/s) : T :W(m/s): X1(m) : Y1(m) : X2(m) : Y2(m) :Um(m/s): M1(g/s):Cm (DLKd): Xm(m) : ---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 001 20.0 1.00 0.7854 110.0 1.00 100 100 - - 0.985 0.008 0.0090 52.9 ---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- Vidutinis vėjo greitis : 0.985 m/s Maksimalių koncentracijų suma (DLK dalimis) pagal SND-86 Q= 0.0090248 Skaičiuoti netikslinga, nes Q > SKAIČIAVIMO TAŠKŲ KOORDINATĖS Objektas: Medžio apdirbimas statybos pramonėje Variantas VAR10 Lentelė 11 ---------------------------------------------------------------------------------------------- : V I R Š Ū N I Ų K O O R D I N A T Ė S, m : žingsniai : :---------------------------------------------------------------------------------------------: : X1 : Y1 : X2 : Y2 : X3 : Y3 : X4 : Y4 : dX(m) : dY(m) : ---------------------------------------------------------------------------------------------- : -1900 -1900 -1900 2100 2100 2100 2100 -1900 100 100 : --------------------------------------------------------------------------------------------- 2005.11.2 > DIDŽIAUSIOS KONCENTRACIJOS (Be fono) (X,Y) - taško koordinatės (m) QH - koncentracija taške (DLK dalimis) HB - vėjo kryptis (laips.) U - vėjo greitis (m/s) Objektas:Medžio apdirbimas statybos pramonėje (VAR10) Medžiaga:Anglies monoksidas (A) Lentelė 13 Lapas 1 --------------------------------------------------------------------------------------------------------------- : QH : X : Y : HB : U : Šalt.Nr : Indėlis :Šalt.Nr: Indėlis :Šalt.Nr: Indėlis : --------------------------------------------------------------------------------------------------------------- : 0.048497 100 200 90 1.0 001 0.048497 : 0.048497 0 100 180 1.0 001 0.048497 : 0.048497 200 100 10 1.0 001 0.048497 --------------------------------------------------------------------------------------------------------------- Minimali ir maksimali koncentracijos skaičiavimo taškuose : 0.0000000000 0.0484967559 Medžiaga:Mangano oksidas (A) --------------------------------------------------------------------------------------------------------------- : QH : X : Y : HB : U : Šalt.Nr : Indėlis :Šalt.Nr: Indėlis:Šalt.Nr: Indėlis : --------------------------------------------------------------------------------------------------------------- : 0.022986 0 100 170 0.6 002 0.022986 : 0.022986 100 0 280 0.6 002 0.022986 : 0.020672 100 200 80 0.6 002 0.020672 --------------------------------------------------------------------------------------------------------------- Minimali ir maksimali koncentracijos skaičiavimo taškuose : 0.0001842949 0.0229856123 Medžiaga:Kietos dalelė s (A) --------------------------------------------------------------------------------------------------------------- : QH : X : Y : HB : U :Šalt.Nr : Indėlis :Šalt.Nr : Indėlis :Šalt.Nr : Indėlis: --------------------------------------------------------------------------------------------------------------- : 0.007071 100 200 90 1.2 001 0.007071 : 0.007071 0 100 180 1.2 001 0.007071 : 0.007071 200 100 0 1.2 001 0.007071 --------------------------------------------------------------------------------------------------------------- Minimali ir maksimali koncentracijos skaičiavimo taškuose : 0.0000000000 0.0070706303 3.1 lentelė Teršalas Didžiausia leidžiama koncentracija (DLK), mg/m3 pavadinimas kodas vienkartinė paros Anlies monoksidas (A) 177 5 3 Mangano oksidas(A) 3516 0,010 0,001 6493 0,5 0,05 Šaltinis: HN 35:2002 “Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų koncentracijų ribinės vertės” Orą teršiančių medžiagų didžiausia leidžiama koncentracija (toliau – DLK) – gyvenamosios aplinkos oro užterštumo ribinė vertė, nustatyta iš per tam tikrą laiką paimto gyvenamosios aplinkos oro mėginio; Paros DLK – ribinė užterštumo vertė, nustatyta iš gyvenamosios aplinkos oro paros mėginio; Vienkartinė DLK – ribinė užterštumo vertė, nustatyta iš gyvenamosios aplinkos oro mėginio, paimto per 20–30 min.; Teršalų sklaidos skaičiavimo rezultatai parodė, kad pagal prognozuojamus maksimalius išmetimus iš kamino nepalankiausiomis sąlygomis, dirbant maksimaliu našumu ištisus metus ir sudeginant kietą kurą, didžiausia anglies monoksido koncentracija taške siekia 0,0484967 DLK(dalimis), mangano oksido – 0,022986 DLK(dalimis) bei kietųjų dalelių (A) – 0,007071 DLK(dalimis), palyginus šiuos duomenis su pateiktais lentelėje, matome, kad leistinos didžiausios koncentracijos gamybos metu nebuvo viršytos. Leistinos taršos į aplinkos orą normatyvai, įvertinus foninę taršą, pateikti 3.2 lentelėje. 3.2 lentelė Leistinos taršos į aplinkos orą normatyvai Eil. Nr. Teršalai Leistinos taršos normatyvai pavadinimas kodas Nustatoma ribinė vertė1, mg/m3 Išmetimai, mg/m3 1 2 3 4 5 1. Anglies monoksidas (CO) 177 1 000 1622.6 2. Mangano oksidas 3516 - 0,8 3. Kietosios dalelės ( A) 6493 400 10,1 Iš viso: 1633,5 Išmetamų iš esamų kurą deginančių įrenginių teršalų ribinės vertės Užterštumo ribinė vertė – mokslinių tyrimų nustatytas gyvenamosios aplinkos oro užterštumo lygis, pagal turimus duomenis nedarantis žalingo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai. Kaip matyti iš 1,2 lentelės, leistina teršalų ribinė vertė pagal LAND 43-2001 reikalavimus, buvo viršyta tik anglies monoksido (1,6 karto). Išvados atlikus teršalų sklaidos skaičiavimus: Teršalų ribinės užterštumo vertės (didžiausios leidžiamos koncentracijos gyvenamosios aplinkos ore) • Anglies monoksidas (A). Priežeminė didžiausia leistina koncentracija DLK – 5 mg/m3, koncentracija taške DLK(dalimis) - 0,0484967, t.y Leistina didžiausia koncentracija viršyta nebuvo. • Mangano oksidas (A). Priežeminė didžiausia leistina koncentracija DLK – 0,010 mg/m3, koncentracija taške DLK(dalimis) -0,130746 , t.y Leistina didžiausia koncentracija viršyta nebuvo. • Kietosios dalelės (A). Priežeminė didžiausia leistina koncentracija DLK – 0,5 mg/m3, koncentracija taške DLK(dalimis) -0,007071, t.y Leistina didžiausia koncentracija viršyta nebuvo. Leistinos taršos į aplinkos orą normatyvai • Anglies monoksidas (A). Leistina teršalų ribinė vertė – 1000 mg/Nm3, esami išmetimai – 1622,6mg/m3, t.y Leistina teršalų ribinė vertė viršyta 1,6 karto. • Mangano oksidas (A). Esami išmetimai – 0,8mg/m3. • Kietosios dalelės (A). Leistina teršalų ribinė vertė – 400 mg/Nm3, esami išmetimai – 10,1mg/m3, t.y Leistina teršalų ribinė vertė viršyta nebuvo. Aplinkos oro taršos reguliavimo numatomi techniniai sprendiniai. Iš pateiktų išvadų matome, kad kietųjų dalelių koncentracijos ir ribinės vertės neviršija leistinų, tačiau reikia įvertinti tai, jog ateityje cechas plėsis ir didės medienos pjaustymo apimtys, to pasėkoje padidės išmetamų į atmosferą dulkių kiekis, tad medienos pjaustymo ceche planuojama įrengti oro taršos valymo įrenginį – rankovinį filtrą. IV. Mokesčių už atmosferos teršimą skaičiavimas Gamybos metu į atmosferą išsiskiriančių teršalų kiekiai ir mokėjimo už juos tarifai, pateikti lentelėje: Kenksmingų medžiagų pavadinimas Teršiančių medžiagų kiekis, t/metus Teršiančių medžiagų kiekis, t/ketvirtį Tarifas, Lt/t Faktinis LLT (norm.) I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. LLT norm./ketv. Anglies monoksidas (A) 40,189 50,000 17,857 9,862 11,751 0,719 12,500 15,00 Kietosios dalelės (A) 0,249 0,500 0,130 0,056 0,978 0,915 0,125 7,15 Mangano oksidas (A) 0,006 0,001 0,00025 0,00025 0,00525 0,00025 0,00025 150,00 Apskaičiuoti įmonės mokėtus mokesčius už kiekvieno teršalo išmetimą į atmosferą atskirais ketvirčiais ir per metus bei bendrą sumą, mokamą už visų teršalų išmetimą per metus. Įmonės mokesčio už anglies monoksidą skaičiavimas. Mokestis kiekvienam ketvirčiui: ; čia: M – mokestis už taršą, Lt; Nt – metinis teršalų išmetimo normatyvas, t; T0 – pagrindinis tarifas iš teršalų tonos išmetimą, Lt/t. Lt. Ketvirtojo ketvirčio sumos perskaičiavimas: ; Lt. Už pirmąjį ketvirtį skaičiuojama sankcija, nes įmonė viršijo anglies monoksido LLT/ketv.: ; čia: St – ekonominė sankcija, Lt; Ft – faktiškas teršalų išmetimas per t laikotarpį, t; Nt – normatyvinis teršalų išmetimas, t/ketv.; Tp – padidintas tarifas, Lt/t, apskaičiuojamas pagal formulę: ; Lt/t; Lt. Metinis mokestis už taršą: = Lt. Įmonės mokesčio už kietąsias daleles skaičiavimas. Mokestis kiekvienam ketvirčiui: Lt. Ketvirtojo ketvirčio sumos perskaičiavimas: ; Lt. Už pirmąjį ketvirtį skaičiuojama sankcija, nes įmonė viršijo kietųjų dalelių LLT/ketv.: Lt/t; Lt. Už trečiąjį ketvirtį skaičiuojama sankcija, nes įmonė viršijo kietųjų dalelių LLT/ketv.: Lt/t Lt. Už ketvirtąjį ketvirtį skaičiuojama sankcija, nes įmonė viršijo kietųjų dalelių LLT/ketv.: Lt/t; Lt. Metinis mokestis už taršą: = Lt. Įmonės mokesčio už mangano oksidus skaičiavimas. Mokestis kiekvienam ketvirčiui: Lt. Už metinį skaičiuojama sankcija, nes įmonė viršijo anglies monoksido LLT/norm..: ; Lt/t; Lt. Metinis mokestis už taršą: = Lt. Bendros mokesčių už visų teršalų išmetimą per metus sumos skaičiavimas. = Lt. Atlikus, atmosferos teršalų sklaidos ir mokesčius už atmosferos teršimą skaičiavimus buvo nuspręsta modernizuoti oro valymo įrenginius. Bus statomas rankovinis filtras, kuris tikrai padės įmonei taupyti papildomas išlaidas ir mažinti aplinkos užterštumą. V. Oro valymo įrenginio parinkimas ir skaičiavimas 4.1 IMPULSINIO PRAPUTIMO RANKOVINIAI FILTRAI Kadangi tai medžio pjaustymo cechas ir išsiskiria pakankamai smulkaus abrazyvumo dulkės, buvo pasirinkta statyti rankovinį filtrą. Bendrosios žinios Šiuose rankoviniuose filtruose dujų filtracija vyksta iš išorės į vidų. Kad rankovės "nesusiglaustų", dažniausiai jos užtraukiamos ant metalinių rėmų. Apatinėje dalyje rankovės užsiuvamos, o viršuje paliekamas atviras galas, kuris su rėmu pakabinamas prie rankovių tinklo. Siekiant išvengti siūbavimo, kai kuriuose filtruose rankovės pritvirtinamos ir viršuje, ir apačioje. Valomos dujos daugeliu atvejų tiekiamos per bunkerį. Kai kuriuose filtruose, kad būtų sugaudytos aukšto dispersiškumo dujos, jos tiekiamos iš viršaus. Stambiosios dalelės iš karto nusėda į bunkerį, o smulkiosios, pagautos dujų srovis, nusėda ant išorinės rankovių pusės. Išvalytos dujos per viršutinius rankovių galus iš filtro išleidžiamos į išvalyto oro kamerą. Regeneracija atliekama trumpalaikiais (0,1-0,2 s) suspausto oro aukšto slėgio impulsais, siunčiamas į rankovės vidų pagal jų ašį per Venturi vamzdžius, kurie išdėstyti viršutinėje rankovių dalyje ir virš jų . Veikiant kompleksinei oro bangai, filtruojamosios medžiagos deformacijos ir , prapūtimo įtaisams, nusėdusios dulkės pašalinamos nuo išorinio rankovės paviršiaus. Šalinant dulkes valomos dujos trumpam netiekiamos į regeneruojamąsias rankoves, nes slėgis, atsiradęs dėl regeneracijos smūgio bangos, yra daug didesnis nei dinaminis filtruojamųjų dujų slėgis. Visos rankovės iš eilės prapučiamos naudojant automatinį valdymo prietaisą. Filtro paviršius filtravimo cikle praktiškai visiškai panaudojamas. O tai ir yra viena iš pagrindinių teigiamų filtrų, turinčių impulsinio prapūtimo įtaisą, savybių. Šiuos filtrus tikslinga naudoti esant ribotiems plotams, nes jiems reikia mažesnių kapitalinių kaštų . Svarbus šių filtrų eksploatavimo privalumas - per išvalyto oro kamerą galima lengvai prieiti iki rankovių viršutinių galų, o tai leidžia vizualiai tikrinti rankovių būklę, nuspręsti, kada galima sustabdyti dujų tiekimą ar pakeisti sugedusią rankovę, neardant filtro korpuso vidaus. Kaip filtruojamoji rankovių medžiaga dažniausiai naudojama neaušta medžiaga iš sintetinio pluošto. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, gaudant lipnias dulkes, leidžiama naudoti austas filtruojamąsias medžiagas. Paprastai, netikslinga šių filtrų naudoti valyti drėgnoms dujoms, taip pat nuodingoms, labai lipnioms, lengvoms ir ilgai nenusėdančioms dulkėms gaudyti. RANKOVINIS FILTRAS ФРКН Šio modelio filtras naudojamas kitoms dalelėms valyti iš neagresyvių, nesprogių dujų mišinių. ФРКН -BУ-(К) filtrai naudojami valyti iš oro nedegių dujų įelektrintoms ir sprogioms dulkėms, kurios nėra agresyvios. Joms reikalinga minimali užsidegimo energija, kuri yra ne mažesnė kaip 1 MJ, maksimalus slėgio didėjimo eksperimentinėje 0,004 m3 talpoje greitis - ne didesnis kaip 15 MPa/s. Filtruose statomi vožtuvai su irstančia membrana. Gaminamų filtrų filtruojamų paviršiu plotai: 5; 10; 15; 30; 60 ir 90 m:. Gaudant labai švarius produktus filtrai gaminami iš antikorozinio plieno . Paleidžiamoji įranga statoma atskiroje ( apsaugotoje nuo sprogimo ) patalpoje . Filtrai susideda iš apvalaus korpuso ir kūgio formos bunkerio . Valomos dujos tiekiamos per vamzdį, kuris yra ant filtro bunkerio . Kad būtų galima lengviau montuoti, metalinis rankovių korpusas gaminamas surenkamas; dalies ilgis yra 1 m. Rankovių regeneracijos būdas - vienpusis impulsinis prapūtimas suspaustu aukšto slėgio oru. Regeneracijos periodiškumas praktiškai nustatomas išbandant filtrą arba eksploatacijos metu atsižvelgiant į dujų dulkėtumą ties įėjimu. Šį periodiškumą galima reguliuoti ПУРФ-1M-6 įrenginiu nuo 5 iki 600 sekundžių. Filtro pagrindiniai mazgai gaminami iš anglingo plieno (antikorozinis); filtro rankovės iš tankaus lavsano filtruojančio audinio. RANKOVINIO FILTRO SKAIČIAVIMAS Duota: -teršalų koncentracija; Q-valomo oro kiekis ; q-santykinė oro apkrova. Nagrinėjama medžiaga -lavsanas. Sprendimas: • Būtino filtruojamo paviršiaus skaičiavimas (1) Čia: S- vienos rankovės filtruojamas paviršius; regeneruojamas filtruojamas paviršius; Q-valomo oro kiekis ; q-santykinė oro apkrova. • Užsiduoto rankovinio filtro vienos rankovės ilgis h=3m ir skersmuo d=0,25m, tuomet vienos rankovės filtruojamas paviršius bus: (2) • Vienu metu dirbo pusė filtro rankovių , o kitos buvo regeneruojamos, todėl būtinas filtruojantis ir regeneruojamas filtruojamas paviršiai turi būti lygūs, o bendras paviršius bus: (3) • Filtras regeneruojamas prapučiant suspaustu oru priešinga kryptimi nei vyksta užterštų dujų tekėjimas per rankovę. Bendras filtro rankovių skaičius: (4) Čia: S-būtinas filtravimo paviršius; -vienos rankovės filtruojamas paviršius. Skaičių n prilyginame sveikam skaičiui, n = 12 (12 rankovių). • Randame kiek pneumoimpulsinių įrenginių reikės rankovinio filtro regeneracijai.Jei pasirenkame didesnį pneumoimpulsinį įrenginį, tai reikalingas regenaracijai įrenginių skaičius bus: (5) Čia: n-rankovių skaičius. Jei parenkame mažesnį pneumoimpulsinį įrenginį, tuomet p = n. • Pagal pasirinktą medžiagą nustatomas medžiagos oro valymo efektyvumas . Šiuo atveju 98. Pagal medžiagos oro valymo efektyvumą skaičiuojama galutinė dulkių koncentracija. (6) Čia: -medžiagos oro valymo efektyvumas, ; -teršalų koncentracija. • Viso bus 12 rankovių, kurias išdėstome tokia tvarka: po 6 į ilgį ir 2 į plotį. Tuomet filtro matmenys bus: Ilgis: (7) Plotis: (8) Aukštis: (9) Čia: -pneumoimpulsinio įrenginio ilgis, didesnio-=1.2, mažesnio-=0.5. • Užsiduodame bunkerio pasvirimo kampą . Tuomet bunkerio aukštis : (10) Čia: B-filtro plotis; • Visas rankovinio filtro ir bunkerio aukštis: (11) Čia: -filtro aukštis; -bunkerio aukštis; 1,3-koeficientas, rašomas todėl, kad būtų geresnis priėjimas prie bunkerio apačios kai iš jo reikia pašalinti ten susikaupusias dulkes. VI. Aplinkos poveikis statiniams Naujai suprojektuotas oro valymo įrenginys (rankovinis filtras), taupant patalpos tūrį ir dėl papildomų problemų statant jį pačiame ceche, bus statomas ant stogo. Aplinkos poveikis daro neigiamą poveikį ne tik pačiam rankoviniui filtrui, bet ir statiniui (cechui) ant, kurio jis stovi. Norint, kad naujai suprojektuotas įrenginys dirbtų kuo ilgiau, jis bus patalpintas y apmūrytą patalpą ant stogo. Tad būtina atlikti papildomus skaičiavimus, kaip aplinkos poveikis veikia statinius. • Apskaičiuojamas druskos rūgšties tirpalo veikiamo betoninio pamato projektinis ir eksploatacinis suirimo gylį po 20 metų. Apskaičiuojama korozijos greičio konstanta: (12) čia: - suirimo gylis, cm; t – bandinių išlaikymo laikas agresyvioje aplinkoje , kai tuomet t = 150/365 = 0,41metų. Numatomas suirimo gylis po 26 metų bus: (13) čia: λ – korozijos greičio konstanta, cm2/metus; t2 – pamato suirimo laikas, t2=26metai. Eksploatacinis suirimo gylis po 20 metų bus: (14) čia: - suirusio sluoksnio storis, t1 – pamato eksploatavimo laikas, • Apskaičiuojamas betono stiprumas konstrukcijoje po 10 metų pro kurią filtruojasi vanduo Apskaičiuojamas išplauto iš betono kiekis (15) čia: q – cemento kiekis 1 kg, q = 400g; - filtracijos koeficientas, t – laikas, t = n =10 metų. kai, tai ; kai , tai ; kai , tai ; kai , tai . Čia: Q1 – išplauto iš betono Ca(OH)2 kiekis, g; ΔVbk – darbo sąlygų koeficiento, įvertinančio agresyvios aplinkos poveikius, pokytis. Kadangi, išplauto betono Ca(OH)2 kiekis lygus 22,6%, tai Apskaičiuojamas darbo sąlygų koeficientas (16) Apskaičiuojamas betono stiprumas esamom sąlygom (17) čia: Vbk – darbo sąlygų koeficientas; Rb – betono stiprumas normaliomis sąlygomis, . • Betono karbonizacijos gylio skaičiavimas Pirmiausia apskaičiuojamas dujų kiekis karbonizuoto betono tūrio vienete (18) čia: G – cemento kiekis betone, ; p – santykinis CaO kiekis betone, kai n = 10 f – karbonizacijos laipsnis, kai n = 10 . Aplinkos temperatūra įvertinama pagal formulę: (19) čia: β0 – difuzijos koeficientas, kai ,; T – temperatūra, t = 10 + n = 20; D – koeficientas, apibūdinantis aplinkos drėgmę, . Apskaičiuojamas karbonizacijos gylis po 20 metų (20) čia: β – koeficientas, cm3/metus; C0 – dujų koncentracija, ; t – laikas, t = 10 + n = 20 metai. • Apskaičiuojama kiek procentų sumažės stulpinio pamato 80x80cm laikomoji galia po 20 metų, kai pamatą nuolat drėkina natrio sulfato tirpalas Pirmiausia apskaičiuojamas suirusio betono sluoksnio storis (21) čia: - sulfato jonų koncentracija tirpale, ; ω – cemento poringumas, ; Q3 – kalcio aliuminato (Ca3Al) kiekis, esantis cemente,; t – laikas, t = 10 + n = 20 metai; Q2 – sulfato jonų kiekis, ; , kai betonas pamerktas į skystį. Sulfatinės betono korozijos greitis priklauso nuo SO3 kiekio, kuris sureagavo su cementu. -apibūdina aplinką, kurioje yra betonas. • , kai ; • , kai ; • , kai . Apskaičiuojamas gylis, kuriame ir Pamate apskaičiuojami trys sluoksniai: suirusio betono sluoksnio storis, kuris lygus 2,58 cm; antrojo sluoksnio, kur , storis yra lygus 18,09 - 2,58 = 15.51. Apskaičiuojamas vidutinis sulfato jonų kiekis antrajam sluoksniui (22) čia: X2 – atstumas iki sluoksnio vidurio, kuris apskaičiuojamas pagal formulę: Apskaičiuojamas darbo sąlygų koeficientas šiam sluoksniui ; (23) Apskaičiuojama pamato projektinė laikomoji galia (24) čia: Ab – pamato plotas, kuris lygus ; Rb – betono stiprumas, . Tuomet laikomoji galia po 20 metų bus: ; ; . Taigi, laikomoji galia po 20 metų sumažės 11,20 • Apskaičiuojama betono pamato 40 x 50 cm laikomoji galia, kai pamatą plauna nuolat tekantis vanduo. Suminis betono sluoksnio storis apskaičiuojamas pagal formulę (25) čia: t-laikas, t = 10 + n = 20 metai; -betono filtracijos koeficientas, kuris lygus Pamato skerspjūvyje sąlygiškai išskiriami trys 1 cm pločio sluoksniai. Iš betono išplauto CaO kiekis apskaičiuojamas: ; (26) čia: X1 – atstumas iki sluoksnio vidurio, cm. Apskaičiuojamas kiekvienam sluoksniui darbo sąlygų koeficientus pagal formulę: (27) Šiuo atveju Apskaičiuojama pamato projektinė galia (28) čia: Ab – pamato plotas, kuris lygus; Rb – betono stiprumas, . Laikomoji galia po 20 metų bus: Taigi, pamato laikomoji sumažės 5,67. Atlikti skaičiavimai aiškiai parodo neigiamą poveiky statiniams, tačiau šis poveikis yra pakankamai mažas, kad pakenktų pačiam įrenginiui ir statiniui. Kol prasidės ryškūs pastato konstrukciniai pakitimai praeis daug laiko (net iki 50 m.), per tą laiką oro valymo įranga jau bus visiškai susidėvėjusi ir jos valymo efektyvumas bus pakankamai mažas. Tad praėjus tiek laiko reikės vėl atlikti skaičiavimus, modernizuoti valymo įranga ir rekonstruoti patį pastatą. VII. Ekonominiai skaičiavimai 7.1 Oro valymo įrenginių atsipirkimo ir ekonominio efekto skaičiavimas 1 m3 dulkėto oro išvalymo kaina: Dulkėto oro išvalymo kaina nustatoma pagal formulę: Čia: S - metinės eksploatacijos išlaidos: Čia: Sap - išlaidos aptarnaujančiam personalui išlaikyti, Lt; Saa - išlaidos amortizaciniam atskaitymui, Lt; Sel - išlaidos elektros energijai, Lt; Ser - išlaidos einamajam remontui, Lt; Skt - kitos išlaidos, Lt. Kapitaliniai įdėjimai apskaičiuoti 7.2 lentelėje Projektuojamųjų įrengimų kapitaliniai įdėjimai Pavadinimas Bendra kaina, Lt 1. Ciklonas CN-15 (pirminiam valymo nuo dulkių etapui) 2. Rankovinis filtras ФРКН (antrajam valymo nuo dulkių etapui) 15000 8000 3. SMD (30 %) (statybos montavimo darbai) 5000 Viso: 28000 Aptarnaujančio personalo skaičius apskaičiuotas 7.3 lentelėje: 7.3 lentelė Aptarnaujančio personalo skaičius Pareigos Darbuotojų skaičius Darbininkai 8 Inžineriniai techniniai darbuotojai 5 Viso: 13 1. Išlaidos aptarnaujančiam personalui išlaikyti: Sap=l,3 ∙ ND ∙ED,Lt Čia: 1,3 - darbo užmokestis plius 30 % socialiniam draudimui; ND - darbuotojų skaičius, vnt.; ED - vidutinis metinis vieno darbuotojo atlyginimas, Lt. ED = T ∙ CD, Lt Čia: T = 12 mėnesių; CD - vidutinis vieno darbuotojo atlyginimas; CDITD = 700 Lt; CD darb.= 500 Lt. ED = 12 ∙ 700 = 8400 Lt; ED= 12 ∙ 500 = 6000 Lt; Sap = 1,3 ∙ (8400 ∙ 5 + 6000 ∙ 8) = 117000 Lt /metus. 2. Išlaidos amortizaciniam atskaitymui: Saa = k ∙ Kn, Lt čia: k - amortizacinių atskaitymų koeficientas, priimame 6 % nuo kapitalinių įdėjimų; Kn - kapitaliniai įdėjimai, Lt. Išlaidos amortizaciniam atskaitymui pateiktos 7.4 lentelėje. 7.4 lentelė Amortizacinio atskaitymo išlaidos Pavadinimas Bendra kaina, Lt Amortizacinių atskaitymų koeficientas Išlaidos amortizaciniams atskaitymams 1. Ciklonas (pirminiam valymo nuo dulkių etapui) 15000 0,06 900 2. Rankovinis filtras (antriniam valymo nuo dulkių etapui) 8000 0,06 480 2. SMD (30 %) (statybos montavimo darbai) 5000 0,06 300 Viso: 1680,- 3. Išlaidos elektros energijai: Sel=N ∙q ∙365, Lt Čia: N - reikalingas galingumas, kWh/d ; q - bendras tarifas, 0,15 Lt/kWh. Sel = 400 kWh/d ∙ 0,15 Lt/kWh ∙ 365 = 21900,00 Lt. 4. Išlaidos einamajam remontui: Ser= 0,01 ∙ Kn,Lt Čia: K„ - kapitaliniai įdėjimai, Lt Ser = 0,01 ∙ 28000 = 280,00 Lt. 5. Kitos išlaidos: -, ' Priimamos 10 % nuo esamų išlaidų: Skt = (Sap + Saa + Sel + Ser) ∙ 0,3 , Lt Skt = (117000 + 1680 + 21900 + 280) ∙ 0,1 = 14086,00 Lt /metus. Metinės eksploatacijos išlaidos: S =Sap + Saa + Sel + Ser + Skt, Lt Čia: Sap - išlaidos aptarnaujančiam personalui išlaikyti, Lt; Saa - išlaidos amortizaciniam atskaitymui, Lt; Sel - išlaidos elektros energijai, Lt; Ser - išlaidos einamajam remontui, Lt; Skt - kitos išlaidos, Lt. S = 117000+1680 + 21900 + 280 + 14086 =154946,00 Lt/metus. Savikaina nustatoma pagal formulę: Čia: Q - valomo oro kiekis, m3/d.; Q = 5000 m3/d. I = 154946/(5000 * 8* 365) =0,01 Lt /m3. Einamosios išlaidos AB „Dolomitas" dulkėto oro valymui įrengtu rankoviniu filtru, sudaro: a) dulkėto oro valymo pagrindinis tarifas - 0,01Lt / m3; b) papildomos išlaidos (elektros energija, amortizacija, šiluma ir kt.) - 0,02 Lt/m3; c) viso išlaidų vienam m3 dulkėto oro - 0,03Lt / m3, d) metinės išlaidos oro valymui: 0,03 Lt/m3∙ 5000m3/val ∙ 8val * 365 = 438000 Lt. Einamosios išlaidos dulkėto oro valymui pagal pateiktą pasiūlymą bus: 0,01Lt/m3 ∙ 5000m3 /val ∙ 8val ∙ 365 = 146000Lt/metus; Metinė išlaidų ekonomija, diegiant pasiūlymą: 438000 - 146000 = 292000 Lt /metus. Pateikto projekto pasiūlymas įmonei atsipirks per 2 metus. Tai gana trumpas laiko tarpas, mažinant aplinkos užterštumą, tai labai teigiamas veiksnys. Reikia įvertinti neįkainojamą tokio projekto poveikį sveikatai - sumažės išmetamų teršiančių medžiagų kiekis, gerokai sumažės dabar mokami didžiuliai mokesčiai už aplinkos taršą. VII. Galutinės išvados Gamykla įsikūrusi vaizdingo parko teritorijoje, kuri priklauso saugotinoms teritorijoms. Iš aplink esančių miškų gamykla ima žaliavas. Toliau eksploatuojant gamyklą bei plečiant kirtimus, kilo grėsmė nuskurdinti ir užteršti gamtinę aplinką. Dėl to Valstybei reikia nustatyti, kiek hektarų ploto reikia išsaugoti, kad būtų išvengta parko bei miškų nuskurdinimo. Pirmame skyriuje buvo aprašytos medžio apdirbimo technologijos, jų veikimo principai, kokia daroma žala aplinkai bei pačiam žmogui. Buvo išnagrinėtos aplinkosauginės problemos. Įvertinti šioje pramonės šakoje naudojami gamtiniai ištekliai. Apibendrinant pirma daly galima pasakyti, jog, kad ir kokia tobula pramonės šaka būtų, ji vis tiek darys neigiamą poveiky aplinkai. Antrame skyriuje buvo apskaičiuoti įmonės mokami mokesčiai už naudojamus gamtinius išteklius, apskaičiuotas ir įmonės pelnas. Buvo pateikta statistika, kokie ištekliai medienos likę Lietuvoje ir pasaulyje, o taip pat kas (kokios pramonės šakos) labiausiai „suvartoja“ šį gamtinį produktą. Trečiame skyriuje buvo aprašyta UNIFIKUOTŲ PROGRAMŲ PAKETAS "VARSA“. Šia programa buvo atlikti skaičiavimai įvertinantys išmetamų į atmosferą teršalų kiekiai. Apskaičiuota jų sklaida. Įvertintas tašos lygis įmonės teritorijoje ir už jos ribų. Skaičiavimai parodė, jog kietųjų dalelių koncentracijos ir ribinės vertės neviršija leistinų, tačiau buvo įvertinta tai, jog ateityje cechas plėsis ir didės medienos pjaustymo apimtys. To pasėkoje buvo pasiūlyta įmonei modernizuoti oro valymo įrenginius, t.y. pastatyti rankovinį filtrą. Ketvirtame skyriuje buvo apskaičiuoti įmonės mokami mokesčiai už teršimą. Nors kaip parodė trečioje dalyje atlikti skaičiavimai, apskaičiuotos priežeminės didžiausios leistinos koncentracijos ir leistinos teršalų ribinės vertės, kurios neviršija leistinas, tačiau šių teršalų išmetami kiekiai per ketvirčius, viršija leistinas ketvirčių normas. Vadinasi, norint sumažinti mokamus mokesčius už taršą, įmonei buvo pasiūlyta, modernizuoti oro valymo įrenginius kuo skubiau. Penktame skyriuje buvo parinktas oro valymo įrenginys, t.y. buvo atlikti tam reikalingi skaičiavimai. Aprašyti rankovinio filtro kriterijai. Šeštame skyriuje buvo aprašytas aplinkos poveikis statiniams, jų neigiamas poveikis naujai suprojektuotiems įrenginiams, kaip jo išvengti, kaip prailginti įrenginių tarnavimo laiką. Priklausomai nuo gamybos rūšies, parinkti aplinkos veiksniai, kurie galėtų turėti įtakos saugiai įrenginių eksploatacijai ir tai pat buvo apskaičiuoti konkretūs uždaviniai kurie apskaičiuoja jų poveikį. Septintame skyriuje buvo atlikti ekonominiai skaičiavimai. Apskaičiuotas suprojektuotų oro valymo įrenginių statymo išlaidos ir atipirkimo laikas. Pateikto projekto pasiūlymas įmonei atsipirks per 2 metus. Tai gana trumpas laiko tarpas, mažinant aplinkos užterštumą, tai labai teigiamas veiksnys. Reikia įvertinti neįkainojamą tokio projekto poveikį sveikatai - sumažės išmetamų teršiančių medžiagų kiekis, gerokai sumažės dabar mokami didžiuliai mokesčiai už aplinkos taršą.. IX. Naudotos literatūros sąrašas VII. Priedai
Šį darbą sudaro 10233 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
- Statybos kursinis darbas
- 52 psl., (10233 ž.)
- Word failas 1 MB
- Lygis: Universitetinis
Atsisiųsti šį kursinį darbą
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Privalumai
Darbo pakeitimo garantija
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Gauk 25% nuolaidą
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Greitas aptarnavimas
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!
Atsiliepimai
