Teatro konspektas koliokviumui

Teatro istorijoje visuomet buvo kas nors, kas spręsdavo, kur aktoriai turės stovėti, kaip jie turės skaityti eiles, ir kuris aktorius kuriam vaidmeniui tinka geriausiai. Kartais tai būdavo dramaturgas, kartais teatro aktorius, kartais – dailininkas, kompozitorius, choreografas ar net globėjas – mecenatas.. XVIII ir XIX amžiuje dažniausiai tai būdavo pagrindinis aktorius. Nuo 1860 metų, Meiningo mieste atsirado asmenys, kurie rūpinosi spektakliu, tačiau darė tai kitaip, nei buvo priimta anksčiau. Jiems priklauso idėja, kad spektaklyje svarbūs visi spektaklio elementai, o ne vienas ar kitas. Nuo tada, kai Georgas II , Saksų – Meiningenų kunigaikštis, ir Liudvikas Kronegas pirmieji režisavo spektaklį, atsirado daug pionierių, tokių kaip Konstantinas Stanislavskis, Vsevolodas Meyerhold ir Alexander Tairov Rusijoje, Andre Antuan‘as ir Jacques Capeau Pracūzijoje, Otto Bramas ir Max Reinhardt Vokietijoje, Gordonas Craig/as ir Peter Brook Anglijoje, Andrius Oleka-Žilnskas Lietuvoje. Tai tik keletas. Taigi - režisieriai tapo garsūs, o jų veikla – pastebima ir ryški.
Vienas iš svarbiausių santykių teatre ir vienas iš labiausiai lemiančių vaidinimo sėkmę yra režisierius bendradarbiavimas su visais kitais menininkais, ypač aktoriais. V.Mejercholdas, apibūdina režisierių kaip tiltą tarp dramaturgo ir aktoriaus. V.Mejercholdas savo teatrinę karjerą pradėjo šio šimtmečio pradžioje kaip Stanislovskio asistentas Maskvos meno teatre ir buvo labai įtakingas kuriant režisieriaus vaidmenį teatre. Režisieriaus funkcijoms, kaip mes žinome, šiandien tik 100 metų. V.Mejercholdo drąsūs režisūriniai eksperimentai nuo ankstyvųjų 1900 iki jo mirties 1940 suteikia jo figūrai vardą, kuris dabar yra nepakeičiamas.
Režisierius yra įtakinga figūra teatriniame procese. Jis priima svarbiausius išankstinius sprendimus dėl vaidmenų paskirstymo, kostiumų ir dekoracijų, dėl interpretacijos; jis yra mokytojas repeticijų metu; jis yra galutinis teisėjas; jis yra žiūrovas.
Režisierius yra gigantas, kuris savyje sujungia dramaturgą, aktorius, dekoratorius, ir technikus, žiūrovus ir netgi kritikus. Jo santykiai su aktoriais, ypač ankstyvose repeticijų stadijose, yra tėviški. Jis vadovauja ir pataikauja, atlygina ir gąsdina, sulaiko ir skubina, trumpiau tariant, jis kaip tėvas suteikia padrąsinimo ir žlugdo, o...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!