Tampros modulio nustatymas (laboratorinis darbas)

5.7. TAMPROS MODULIO NUSTATYMAS

Darbo tikslas

Dinaminiu Šliūpo būdu ištirti metalinės vielos charakteristikas

Darbo užduotys

• Nustatyti tiriamos vielos tamprumo modulį

• Rasti garso sklidimo greitį medžiagoje, iš kurios pagaminta viela

Teorinės temos

Kietieji kūnai – medžiagos, kurios turi apibrėžtą tūrį bei formą ir priešinasi jėgai, bandančiai juos pakeisti. Kūnų tūrį bei formą sąlygoja veikiančios kūno sudedamąsias daleles (molekules bei atomus) elektromagnetinės prigimties sąveikos jėgos.

Vidinis įtempis – kiekviename deformuojamo kūno pjūvyje atsiranda tamprumo jėgos, neleidžiančios kūnui sutrūkinėti į atskiras dalis. Tokią kūno būseną apibūdina įtempis (matuojamas Pa) – fizikinis dydis, lygus tamprumo jėgos modulio F_tampr ir kūno skerspjūvio ploto S santykiui:

Deformacija – kūno formos arba tūrio pasikeitimas.

Deformacijų rūšys:

1. Pagal tai, ar deformuojami kūnai grįžta į pradinę būseną:

1. Deformacija, kuri visiškai išnyksta nustojus veikti išorinėms jėgoms, vadinama tampriąja. Ją patiria tamprios svyruoklės, susiduriantys plieniniai kamuoliukai.

1. Deformacija, kuri neišnyksta nustojus veikti išorinėms jėgoms, vadinama plastine.

1. Pagal jėgos veikimo pobūdį deformacija skirstoma į:

1. Tempimo deformacija – pasireiškia tada, kai jėgos veikia kūną viena tiese priešingomis kryptimis į išorę.

1. Šlijimo deformacija – deformacija, kurios metu kūno sluoksniai pasislenka lygiagrečiai vieni kitų atžvilgiu. Ją kūnai patiria tada, kai išorinės jėgos juos veikia priešpriešiais išilgai lygiagrečių plokštumų. Tada lygiagrečios kūno dalys slysta viena kitos atžvilgiu. Šią deformaciją apibūdina šlyties kampas.

1. Lenkimo deformaciją sudaro vienų kūno dalių tempimas, o kitų gniuždymas.

1. Sąsūkos deformacija reiškiasi kaip nevienalytis tempimas arba gniuždymas ir vienalytė šlytis. Sukamo kūno atskiri sluoksniai lieka lygiagretūs, tačiau pasisuko vienas kito atžvilgiu tam tikru kampu.

Huko dėsnis nusako mechaninio įtempio priklausomybę nuo kūno santykio pailgėjimo, kai deformacija maža – kūnui mažai deformuojantis, mechaninis įtempis yra tiesiogiai proporcingas kūno santykiniam pailgėjimui :

Čia E – proporcingumo koeficientas (Jungo modulis), σ – vidinis įtempis.

Tamprumo (Jungo) modulis apibūdina medžiagos pasipriešinimą tampriajai tempimo (arba gniuždymo) deformacijai. Bet kokios formos ir matmenų kūnų, pagamintų iš tos pačios medžiagos, tamprumo modulis yra vienodas. Jis nustatomas bandymais.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!