Švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės skyrimas

ĮVADAS

Nusikalstamumo problema egzistuoja jau šimtmečius, nuolat kinta nusikaltimų formos bei jų įvykdymo būdai, priklausomai nuo visuomeninio gyvenimo kaitos aktualijų, todėl nusiklastamumo bei atsakomybės taikymo už padarytą nusikalstamą veiką problema niekada neprarado savo aktualumo. Asmenys, kurie elgėsi priešingai nei leidžiama įstatymuose ar priimta visuomeninio gyvenimo moralinėse nuostatose, buvo ir yra vertinami prieštaringai. Šiais laikais vyraujanti humanizmo dvasia įstatymų kūrėjams bei taikytojams suteikia galimybę kurti kuo humaniškesnius įstatymus, o taip pat ir stengtis šiuos įstatymus taikyti praktikoje humaniškumo bei teisingumo įgyvendinimo linkme. Tačiau praktikoje, nagrinėjant baudžiamąsias bylas, nuolat atsiranda įvairių problemų parenkant bausmę, kuomet teismams reikia vadovautis ne tik imperatyviomis įstatymų normomis bet ir gan plačia diskrecijos laisve bausmės parinkimo srityje. Visais laikais buvo ir yra imamasi įvairiausių priemonių, kad neteisingi veiksmai niekada nesikartotų arba kartotųsi kuo rečiau, bandoma įvairiais būdais ir metodais nustatyti ir išsiaiškinti visuomenei pavojingo elgesio priežastis bei pasekmes, nes žinant jas galima tikėtis efektyvios kovos su nusikalstamumu. Nagrinėjamu atveju kova su nusikalstamumu pasireiškia tinkamos, teisingos ir proporcingos bei veiksmingos bausmės paskyrimu. Labai svarbu, kad valstybėje, siekiant efektyviai kovoti su nusikalstamumu, reikalingas bausmių skyrimo praktikos formavimas, kuris leidžia įstatymų taikytojams susidaryti tam tikras gaires skiriant bausmę. Bausmės skyrimas – tai sudėtingas, svarbus bei atsakingas procesas, kurio pabaigoje teismas pripažįsta asmenį kaltu nusikaltimo padarymu, valstybės vardu apkaltinamuoju nuosprendžiu paskiria jam bausmę – tai išimtinė teismo kompetencija, kur teismas, be abejo, turi plačią diskreciją. Teisėjas visuomet turi būti nepriklausomas ir nešališkas arbitras, o teismo uždavinys yra remiantis įstatymu bei pasikliaujant vidine nepriklausoma nuostata visapusiškai ir objektyviai ištirti kiekvienos baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtus, pagrįstus bei teisingus nuosprendžius, tai įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 ir 110 str. Tai vienas svarbiausių baudžiamosios teisės įgyvendinimo etapų. Bausmė, baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat ir auklėjamojo poveikio priemonės yra traktuojamos kaip baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma. Temoje bus nagrinėjama ir švelnesnės nei įstatymas numato bausmės skyrimo problematika bei teismų praktika šioje srityje, numatomos galimybės švelnesnių bausmių skyrimo srityje. Be abejo, skiriant bausmę ir tuo realizuojant baudžiamąją atsakomybę, turi būti visos baudžiamajame įstatyme, teismų praktikoje ar išaiškinimuose, o taip pat, reikalui esant, ir pasaulinėje teismų praktikoje ar teismų rekomendacijose, teisės doktrinoje ir kt. suformuluotos priežastys ir aplinkybės skirti vienokio ar kitokio tipo bausmę. Iš visuomenės gyvenimo realijų matyti, kad skiriant bausmę itin svarbu išanalizuoti teorinius ir praktinius bausmės skyrimo aspektus, tad temoje kuo išsamiau bus aptarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 str. realizavimo aspektai ir kita aktuali problematika skiriant švelnesnę bausmę. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, skiriant bausmę, atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę bausmę, negu įstatymo numatyta (kasacinė nutartis Nr. 2K-209-222/2018).

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!