Sunkieji metalai aplinkoje

Sunkieji metalai aplinkoje Aplinkos sveikata – aplinkos kokybės rodiklis • Aplinka žmogaus gyvenime daro didelę įtaką jo sveikatai. • Žmogus ir jį veikiantys fizikiniai, biologiniai, cheminiai aplinkos veiksniai, įskaitant namų ir darbo aplinką, regioniniu, nacionaliniu ir globaliniu mastu, yra vientisa sistema, nuo kurios priklauso ir aplinkos sveikata. Pagrindiniai reikalavimai sveikai aplinkai: • Pagrindiniai reikalavimai sveikai aplinkai: • švarus oras; • saugus ir pakankamas kiekis vandens; • saugus ir sveikas maistas; • saugi ir taiki pastogė; • stabili globalinė ekosistema – mažėja sergamumas ir mirštamumas ne tik nuo užkrečiamų ligų, bet ir nuo neinfekcinių ligų, kurių atsiradimui gali turėti įtakos įvairūs aplinkos veiksniai. Mažėjant sergamumui, gerėja gyvenimo kokybė, ilgėja gyvenimo trukmė. Kai kurių mokslininkų duomenimis, gyvenimo kreivės ilgėjimas yra susijęs su pagerėjusia gyvenamosios aplinkos kokybe. • Kai kurių mokslininkų duomenimis, gyvenimo kreivės ilgėjimas yra susijęs su pagerėjusia gyvenamosios aplinkos kokybe. • Kiti mokslininkai nurodo, kad gyvenimo kreivės ilgėjimui turi įtakos pagerėjusi mityba. • Dar kitų tyrėjų nuomone, gyvenimo kreivės pasikeitimus lemia pagerėjusi medicininė diagnostika bei ligų gydymas. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) pateikia gyvenimo (išlikimo) kreivę palyginant 1955-2025 metus: • Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) pateikia gyvenimo (išlikimo) kreivę palyginant 1955-2025 metus: Pasaulyje Besivystančiose šalyse Natūralioje aplinkoje egzistuojantys sveikatai kenksmingi aplinkos veiksniai, visuomenėje vadinami „tradiciniai kenksmingi veiksniai“ yra dominuojantis aplinkos sveikatos rūpestis. Todėl aplinkos sveikatos mokslas nagrinėja: • Natūralioje aplinkoje egzistuojantys sveikatai kenksmingi aplinkos veiksniai, visuomenėje vadinami „tradiciniai kenksmingi veiksniai“ yra dominuojantis aplinkos sveikatos rūpestis. Todėl aplinkos sveikatos mokslas nagrinėja: • kenksmingus aplinkos veiksnius, • jų įtaką sveikatai, • populiacijų jautrumo pakitimus aplinkos veiksniams ir jų priežastis; • planuoja: • efektyvių priemonių kūrimą, • ir jų pritaikymą apsaugant aplinką nuo kenksmingų veiksnių Europos Bendrijos aplinkos apsaugos veiksmų programos • 1973-1976 • (Pirmoji) • Sustabdyti aplinkos teršimą, efektyviai naudoti gamtos išteklius • EB Aplinkos apsaugos veiksmų programos • • 1977-1981 • (Antroji) • Vandens, oro apsauga, triukšmo valdymas • 1982-1986 • (Trečioji) • Aplinkos apsaugos integravimas į kitus sektorius (transportą, energetiką, žemės ūkį) • 1987-1992 • (Ketvirtoji) • Aplinkos apsauga biotechnologijoje ir gamtos išteklių valdyme • 1993-2000 • (Penktoji) • Darnusis vystymasis (subalansuotas ekonomikos, socialinės pažangos ir aplinkosaugos vystymasis) • 2001-2010 • (Šeštoji) • “Mūsų ateitis – mūsų pasirinkimas” programos gairės Tradiciniai „natūralūs“ žalingi aplinkos veiksniai: • Pastovi maisto ir vandens paieška, tuo pačiu vengiant natūralių toksinių medžiagų; • Infekcijos ir parazitai, perduodami iš žmogaus žmogui arba iš gyvūno žmogui per orą, vandenį, maistą ar pernešami vabzdžių; • Dulkės, drėgmė, deginamų malkų dūmai, žiedadulkės ir kiti ore esantys pavojingi veiksniai; • Sužeidimai dėl nelaimingų atsitikimų, gaisrų, gyvūnų išpuolių; • Karštis, šaltis, lietus, sniegas, vėjas, stichinės nelaimės ir kt. pavojingos sąlygos. Sveikatos veiksnių kitimas (tradiciniai veiksniai) • Ligų pernešėjai, vabzdžiai ir graužikai • Gamtinės katastrofos: potvyniai, sausros, žemės drebėjimai • Profesiniai sužeidimai žemės ūkyje namudinėje pramonėje • Netinkamas • kietų atliekų tvarkymas • Patalpų oro tarša dėl maisto gamybai bei šildymui naudojamo kuro deginimo • Biologinė maisto tarša • Netinkamos sanitarinės sąlygos namų ūkyje ir bendruomenėje • Nepakankamas saugaus geriamo vandens tiekimas • Tradiciniai aplinkos veiksniai Sveikatos veiksnių kitimas (modernūs veiksniai) • Stratosferos ozono sluoksnio nykimas • Klimato kaita • Miškų nykimas, žemės plotų degradavimas ir kiti lokalaus ir regioninio pobūdžio ekologiniai pokyčiai • Nauji ir vėl atsirandantys infekcines ligas sukeliantys pavojai • Tolimosios teršalų pernašos • Cheminės medžiagos ir radiacija dėl naujų pramonės bei žemdirbystės technologijų • Kietų ir pavojingų atliekų kaupimasis • Vietų oro tarša dėl transporto, energetikos ir pramonės įmonių • Vandens užterštumas tankiai apgyvendintose, pramoninėse bei intensyvios žemdirbystės vietovėse • Modernūs aplinkos veiksniai Veiksniai turintys įtakos sveikatai • Amžius • Aplinkos veiksniai • Gyvensenos veiksniai • Medicinos pagalbos kokybė • Genetiniai veiksniai • Aplinkos veiksniai, kurie gali turėti įtakos sveikatai Išoriniai aplinkos veiksniai, pavojingi sveikatai • Psichologiniai • Socialiniai • Fizikiniai • Cheminiai • Biologiniai • Aplinkos veiksniai pavojingi sveikatai Biologinių veiksnių grupei yra priskiriamos: • Biologinių veiksnių grupei yra priskiriamos: • visos gyvybės formos (bakterijos, virusai, parazitai ir kiti organizmai) • gyvų organizmų išskiriami produktai, kurie yra supančioje aplinkoje ir gali sukelti žmonių sveikatos pakenkimus. Cheminių veiksnių grupei priskirtos toksinės cheminės medžiagos: • Cheminių veiksnių grupei priskirtos toksinės cheminės medžiagos: • metalai, • oro teršalai, • tirpikliai, • pesticidai • Cheminiams veiksniams taip pat priskiriamos dulkės, nes jų aerozolinėje struktūroje kartu su kietąja dalele yra vandens garų su ore esančiais teršalais. Riziką sveikatai kelia ir maisto stabilizatoriai, konservantai, nitratai. Tabako dūmai, pasklidę ore, yra priskiriami cheminių oro teršalų grupei, keliančiai pavojų sveikatai. Pavojingiems fizikiniams veiksniams priskiriami: • Pavojingiems fizikiniams veiksniams priskiriami: • mašinų, mechanizmų ir įrengimų keliamas triukšmas; • virpesiai; • radiacija; • elektromagnetiniai laukai; • klimatiniai veiksniai (šaltis, karštis, drėgmė). • Socialinių veiksnių grupei, kurie gali turėti įtakos sveikatai, yra: • profesinės darbo grupės; • žemas išsilavinimas su jam būdingomis mažomis pajamomis; • elgsenos rizikos veiksniai; • sveikatai kenksmingos darbo sąlygos. Psichologiniai kenksmingi veiksniai gali įtakoti ligų progresavimą, didinti sergamumo riziką. Didelį pavojų sergamumui lėtinėmis ligomis turi nuolatinis psichologinis stresas, įtempti tarpusavio santykiai, diskriminacija darbe. • Psichologiniai kenksmingi veiksniai gali įtakoti ligų progresavimą, didinti sergamumo riziką. Didelį pavojų sergamumui lėtinėmis ligomis turi nuolatinis psichologinis stresas, įtempti tarpusavio santykiai, diskriminacija darbe. Teršalų toksinis poveikis organizmui priklauso nuo: • teršalų fizinių ir cheminių savybių; • jų patekimo kelių; • pasiskirstymo organizme ir metabolizmo; • teršalų poveikio į organizmo sistemas; • teršalų ir sveikatos pakenkimų tyrimų principų. Pagal cheminės medžiagos struktūrą dažniausiai yra išskiriamos dvi pagrindinės cheminių medžiagų klasės: • neorganinės medžiagos (kurios visiškai neturi anglies arba turi tik kelis atomus); • organinės medžiagos (kurių struktūroje dominuoja anglies atomai). Neorganinės medžiagos • Halogenai (fluoras, chloras, bromas ir jodas). • Korozinės medžiagos yra šarminės (amoniakas, kalio hidroksidas, kalcio oksidas ir kt.) ir rūgštinės (sieros rūgštis, chromo rūgštis). Korozinių medžiagų grupei taip pat priklauso ozonas ir azoto oksidai. • Metalai, pasižymintys toksiniu poveikiu, yra kadmis, chromas, varis, švinas, gyvsidabris, manganas ir arsenas. Sunkieji metalai (SM) yra pavojingi ir ilgalaikį neigiamą poveikį turintys teršalai. • Sunkieji metalai (SM) yra pavojingi ir ilgalaikį neigiamą poveikį turintys teršalai. • Į gyvuosius organizmus jie patenka per augalus, auginamus užterštame dirvožemyje, užterštą vandenį, orą, gyvūnų mėsą ar pieną, kurie buvo šeriami užterštais augalais arba girdomi užterštu vandeniu. • SM dėl jų junginių toksiškumo yra laikomi ekologiškai pavojingais gyviesiems organizmams, nes besikaupdami sukelia įvairius gyvybinės veiklos sutrikimus, o kauptis jie linkę net ir tada, kai jų koncentracijos aplinkoje yra nedidelės Pagrindiniai SM taršos šaltiniai : • pramonės įmonių (energetikos, metalo perdirbimo, kalnakasybos ir kt. pramonės) teršalai • autotransportas • buitinės veiklos ir žemės ūkio teršalai, • atliekos Pagal pavojingumą gyvam organizmui sunkieji metalai yra išsidėstę taip: • Hg > As > Cu > Cd > Zn > Cr > Mn > • Fe > Ti > Pb • kancerogeninis bei mutageninis jų poveikis priklauso nuo koncentracijos ir gali pasireikšti ne iš karto, bet po tam tikro laiko. Tiriant sunkiųjų metalų kiekį dirvožemyje aplink spalvotosios metalurgijos įmonę, buvo rasti padidėję švino, vario, cinko ir kitų metalų kiekiai. • Tiriant sunkiųjų metalų kiekį dirvožemyje aplink spalvotosios metalurgijos įmonę, buvo rasti padidėję švino, vario, cinko ir kitų metalų kiekiai. • Gyvulių, besiganiusių šioje teritorijoje, kauluose švino kiekis viršijo leistiną 20 kartų, kepenyse – 18 kartų, o raumenyse – 27 kartus. • Sunkiaisiais metalais užterštų regionų dirvožemyje šių metalų koncentracija gali būti labai didelė. • Pasaulyje pastaraisiais metais sunkiaisiais metalais itin susidomėta, kadangi, padidėjus jų koncentracijai dirvožemyje, buvo įrodyti gyventojų apsinuodijimo ir net mirties faktai. • Atskleista daug apsinuodijimų dėl aplinkos užteršimo švinu, gyvsidabriu, kadmiu. Toksinių elementų poveikio simptomai • ARSENAS Nuovargis, galvos skausmas, dermatitas, suaktyvėjęs seilėtekis, raumenų silpnumas, nagų ir plaukų slinkimas, odos hypo pigmentacija , mažakraujystė, odos sausėjimas KADMIS Nejautrumas kvapams, mažakraujystė, sausos odos žvynelinė, plaukų slinkimas, padidėjęs kraujospūdis, inkstų nepakankamumas • KADMIS Nejautrumas kvapams, mažakraujystė, sausos odos žvynelinė, plaukų slinkimas, padidėjęs kraujospūdis, inkstų nepakankamumas ŠVINAS Poveikis vaikams: sulėtėjęs protinis vystimasis, hyperaktyvumas, sulėtėjęs mokymasis, elgesio problemos, Poveikis vaikams ir suaugusiems: nuovargis, mažakraujystė, metalo prieskonis burnoje, apetito praradimas, svorio praradimas ir galvos skausmai, nemiga, padidėjęs nervingumas, galimas motorikos sutrikimas • ŠVINAS Poveikis vaikams: sulėtėjęs protinis vystimasis, hyperaktyvumas, sulėtėjęs mokymasis, elgesio problemos, Poveikis vaikams ir suaugusiems: nuovargis, mažakraujystė, metalo prieskonis burnoje, apetito praradimas, svorio praradimas ir galvos skausmai, nemiga, padidėjęs nervingumas, galimas motorikos sutrikimas GYVSIDABRIS pojūčių sumažėjimas (skonis, lietimas, klausa ir regėjimas), metalo skonis su padidėjusiu seilėtekiu, nuovargis, apetito stoka, irzlumas ir jautrumas, psichozės, manijos, mažakraujystė, paralyžius, traukuliai, koordinacijos sutrikimas, širdies ir kraujagyslių ligos, padidėjęs kraujospūdis su inkstų nepakankamumu. • GYVSIDABRIS pojūčių sumažėjimas (skonis, lietimas, klausa ir regėjimas), metalo skonis su padidėjusiu seilėtekiu, nuovargis, apetito stoka, irzlumas ir jautrumas, psichozės, manijos, mažakraujystė, paralyžius, traukuliai, koordinacijos sutrikimas, širdies ir kraujagyslių ligos, padidėjęs kraujospūdis su inkstų nepakankamumu. Sunkiųjų metalų veikiami organai: ◦ Smegenys ◦ Švinas, ◦ Gyvsidabris, Manganas, ◦ Aliuminis Skydliaukė • Skydliaukė • Kobaltas, • Jodas, • Selenas Širdis • Širdis • Kalcis, • Magnis, • Nikelis • Kvėpavimo takai • Arsenas, • Kadmis, • Nikelis, • Chromas Kepenys • Kepenys • Selenas, • Nikelis, • Chromas, • Arsenas Inkstai • Inkstai • Gyvsidabris, • Kadmis, • Arsenas Riebalai • Riebalai • Kadmis • Kaulai • Kadmis, • Švinas, • Stroncis • Nervų sistema • Kadmis, • Švinas, • Gyvsidabris • Oda • Arsenas METALAI IR OKSIDACINIS STRESAS • Sutrikusi Cu ir Fe apykaitos reguliacijos pasėkmė- metalų sąveika su O2 ir laisvųjų radikalų susidarymas. • Laisvieji radikalai yra toksiški smegenų ląstelėms → oskidacinis baltymų, lipidų ir nukleino rūgščių pažeidimas • Pažeidimai daugiausiai susikoncentravę aplink amiloido plokšteles ir jose. METALAI IR Aβ TOKSIŠKUMAS • Dėl peptidų sąveikos su Cu bei Fe susidaręs amiloidas yra toksiškas neuronams (ląstelių kultūroje) • Aβ katalizuoja Cu2+ →Cu+ , Fe3+ →Fe2+, H2O2 susidarymą iš molekulinio O2 • H2O2 reaguoja su metalų jonais (Fe2+ ir Cu+) → hidroksilo radikalai (Fentono reakcija) • Kadmis (Cd) • Kadmis (Cd) • Kadmis patenka į maistą iš dirvožemio bei geriamojo vandens, į kuriuos ši medžiaga patenka iš neišvalytų pramonės nuotekų, gaminant galvaninius elementus, plastikus, naudojant mineralines trąšas bei pesticidus. Kadmio oksidas patenka ir per plaučius kartu su tabako dūmais, kadangi cigaretėse yra palyginti didelė jo koncentracija. Kadmį linkę kaupti lapiniai augalai, tai yra salotos, špinatai, burokėlių lapai. • Cinkas (Zn) • Pagrindinis patekimo į organizmą kelias – laikant maistą cinkuotuose induose, ypač tuo atveju jei maistas yra rūgščios reakcijos. Cinką kaupia austrės ( iki 1000 mg/kg ), didesni kiekiai randami gyvūninės kilmės maisto produktuose, pavyzdžiui mėsoje bei žuvyje. Švinas (Pb) • Švinas (Pb) • Švinas patenka į maisto produktus iš užterštos aplinkos, dažniausia kaip pramonės teršalas. Į dirvožemį švinas patenka iš pramoninių procesų, kuriuose gaminami akumuliatoriai, keramika, dažai, elektros kabeliai, plastikai bei metalai.Taip pat švinas patenka į dirvožemį su autotransporto išmetamomis dujomis, jeigu yra naudojamas benzinas su tetraetilšvinu (šiuo metu Lietuvoje benzinas yra naudojamas be šio cheminio junginio). Švinas (Pb) • Švinas (Pb) • Dalis šio sunkiojo metalo patenka į dirvožemį rūgščių lietų pavidalu, taip patenka į augalus, per juos į gyvūnų organizmą, po to į mėsą, ar pieną. Švinas taip pat patenka į vandentiekio vandenį, tekant jam vamzdžiais, turinčiais švino lydinių. Chloruotas vanduo yra agresyvesnis, todėl į chloruotą vandenį pereina daugiau šio metalo jonų. Taigi švino patekimo kelių į organizmą yra labai daug ir įvairių. • Švinas, patekęs į organizmą, jungiasi su kraujo baltymais ir yra nunešamas į kaulus bei vidaus organus. Pusinis švino pasišalinimo periodas iš kaulų yra 20 metų. Gyvsidabris (Hg) Gyvsidabris patenka į atmosferą, o vėliau į dirvožemį kaip teršalas, susidaręs deginant kurą, kaip celiuliozės, elektrotechnikos pramonės atlieka, sintetinant acetaldehidą. Organinio gyvsidabrio junginiai ( pvz. granozanas) yra naudojami kaip fungicidai, kurie daugiausiai yra naudojami grūdų beicavimui. Gyvi organizmai sugeba kaupti gyvsidabrį. Ypač tuo pasižymi žuvys, kurių organizme susikoncentruoja 3000 kartų daugiau šio elemento, nei aplinkoje. • Gyvsidabris (Hg) Gyvsidabris patenka į atmosferą, o vėliau į dirvožemį kaip teršalas, susidaręs deginant kurą, kaip celiuliozės, elektrotechnikos pramonės atlieka, sintetinant acetaldehidą. Organinio gyvsidabrio junginiai ( pvz. granozanas) yra naudojami kaip fungicidai, kurie daugiausiai yra naudojami grūdų beicavimui. Gyvi organizmai sugeba kaupti gyvsidabrį. Ypač tuo pasižymi žuvys, kurių organizme susikoncentruoja 3000 kartų daugiau šio elemento, nei aplinkoje. Gyvsidabris (Hg) Vandenyje esntys mikroorganizmai metilina gyvisdabrį ir paverčia jį į nuodingą dimetilo gyvsidabrį, kuris lengvai kaupiasi žuvų audiniuose.Dažniausiai yra apsinuodijama beicuotais grūdais, kurie panaudojami maistui. neuropatijos. Kaip profilaktinė priemonė prieš apsinuodijimą gyvsidabriu gali būti kasdien naudojamas pektinas arba obuolių sultys, kurie padeda šį sunkųjį metalą pašalinti iš organizmo • Gyvsidabris (Hg) Vandenyje esntys mikroorganizmai metilina gyvisdabrį ir paverčia jį į nuodingą dimetilo gyvsidabrį, kuris lengvai kaupiasi žuvų audiniuose.Dažniausiai yra apsinuodijama beicuotais grūdais, kurie panaudojami maistui. neuropatijos. Kaip profilaktinė priemonė prieš apsinuodijimą gyvsidabriu gali būti kasdien naudojamas pektinas arba obuolių sultys, kurie padeda šį sunkųjį metalą pašalinti iš organizmo Kad būtų galima užkirsti kelią kenksmingam SM poveikiui aplinkai yra būtina jų taršos šaltinių priežiūra bei taršos migracijos kontrolė visoje sistemoje: dirvožemis-vanduo-atmosfera-flora-fauna-žmogus • Kad būtų galima užkirsti kelią kenksmingam SM poveikiui aplinkai yra būtina jų taršos šaltinių priežiūra bei taršos migracijos kontrolė visoje sistemoje: dirvožemis-vanduo-atmosfera-flora-fauna-žmogus LAND 20-2005 • LAND 20-2005 • „Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimai“ Dumblo skirstymas į kategorijas pagal sunkiųjų metalų koncentraciją • Dumblo • kategorija • Sunkiųjų metalų koncentracija, mg/kg • Pb • Cd • Cr • Cu • Ni • Zn • Hg • I • 750 • >20 • >400 • >1000 • >300 • >2500 • >8,0 Foninės sunkiųjų metalų koncentracijos dirvožemyje • Dirvožemio granuliometrinė sudėtis • Sunkiųjų metalų koncentracija, mg/kg • Pb • Cd • Cr • Cu • Ni • Zn • Hg • Smėliai, priesmėliai • 15 • 0,15 • 30 • 8,1 • 12 • 26 • 0,075 • Priemoliai, moliai • 15 • 0,2 • 44 • 11 • 18 • 36 • 0,1 Didžiausia leidžiama sunkiųjų metalų koncentracija (DLK) dirvožemyje • Dirvožemio • granuliometrinė sudėtis • Sunkiųjų metalų koncentracija, mg/kg • Pb • Cd • Cr • Cu • Ni • Zn • Hg • Smėliai, priesmėliai • 50 • 1,0 • 50 • 50 • 50 • 160 • 0,6 • Priemoliai, moliai • 80 • 1,5 • 80 • 80 • 60 • 260 • 1,0 Didžiausi leidžiami sunkiųjų metalų kiekiai, kurie gali patekti į dirvožemį tręšiant dumblu per metus • Dirvožemio • granuliometrinė sudėtis • Sunkiųjų metalų kiekis, kg/ha per metus • Pb • Cd • Cr • Cu • Ni • Zn • Hg •   • Smėliai, priesmėliai • 10 • 0,1 • 7 • 8 • 2 • 20 • 0,05 •   • Priemoliai, moliai • 15 • 0,15 • 10 • 12 • 3 • 30 • 0,1 •   LIETUVOS HIGIENOS NORMA • LIETUVOS HIGIENOS NORMA • HN 60:2004 • „PAVOJINGŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ DIDŽIAUSIOS LEIDŽIAMOS KONCENTRACIJOS DIRVOŽEMYJE“ Lietuvos higienos norma • Lietuvos higienos norma • HN 28:2001 • „Natūralus mineralinis vanduo, šaltinio vanduo ir mineralizuotas geriamasis vanduo. Kokybės reikalavimai ir programinė priežiūra" Lietuvos higienos norma • Lietuvos higienos norma • HN 24:2003 • „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai" Lietuvos higienos norma • Lietuvos higienos norma • HN 35:2002 • „Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų koncentracijų ribinės vertės“ Lietuvos higienos norma • Lietuvos higienos norma • HN 23:2001 • „Kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinės vertės darbo aplinkos ore “ LIETUVOS HIGIENOS NORMA • LIETUVOS HIGIENOS NORMA • HN 54:2003 • „MAISTO PRODUKTAI. DIDŽIAUSIOS LEIDŽIAMOS TERŠALŲ IR PESTICIDŲ LIKUČIŲ KONCENTRACIJOS“

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!