Sulaukėjusių gyvūnų poveikis aplinkai ir kontrolė

Sulaukėjusių gyvūnų kaukolės, smegenų tyrimas ir palyginimas su naminiais...
Kiaulė (Australija)…………………………………………………………….12
Lapė (Australija) ……………………………………………………………...13
Kupranugaris (Australija) …………………………………………………….14
Įvadas
Kas atsitinka su laukiniais gyvūnais, kai juos prijaukina, mes jau sužinojome.
Šunims laikui bėgant pasikeitė kaukolės struktūra ir jie tapo žmonių draugai. Katės
susmulkėjo ir miega naktimis, kiaulės išstorėjo ir aptingo. Bet ką daro laisvė iš
buvusių „vergų“, kada jiems grąžinami senieji instinktai? Mokslininkai, stebėdami
sulaukėjusius gyvūnus, priėjo netikėtą išvadą: pritapę laisvėje žmogaus pagalbininkai
pradeda jam keršyti, tampa žiaurūs ir klastingi, o svarbiausia – gudrėja ir stengiasi
aplinką pritaikyti savo poreikiams, sukurdami kitiems nepalankias sąlygas. Žodžiu,
elgiasi lygiai taip pat egoistiškai, kaip ir pats žmogus.
Apibrėžimas. Sulaukėjęs gyvūnas yra tas, kuris „išsilaisvino“ iš
domestikacijos ir sugrįžo į dalinai ar visiškai laukinį būvį. Atsidūrę neįprastoje
aplinkoje be pastovaus aprūpinimo maistu ir nuolatinės pastogės, sulaukėję gyvūnai
turi prisitaikyti ir pasirūpinti savimi.
Kai kurie gyvūnai atsiskiria nuo žmonių, sulaukėja lengvai ir pakankamai
sėkmingai, toli nuklysta ieškodami naujų tinkamų teritorijų išplitimui, o tuo tarpu kiti
yra mažiau linkę klajoti ir dažnai žūsta už domestikacijos ribų.
Sulaukėjusiems priskiriami įvairūs gyvūnai: katės, šunys, arkliai, galvijai,
kupranugariai, ožkos, triušiai, šeškai, karveliai, bitės ir dar daug kitų. Kai kur tai būna
pavieniai atvejai, o kai kur didelio masto išplitimai (sulaukėję gyvūnai Australijoje,
triušiai Didžiojoje Britanijoje, mustangai Amerikoje).
Bendras sulaukėjusių gyvūnų poveikis aplinkai ir panaudojimas
Žalingi ekologiniai efektai: sulaukėjusių gyvūnų populiacijos, net ir
pakankamai negausios, turi rimtą poveikį ekosistemai: medžioja vietinius gyvūnus ar
su jais konkuruoja, dėl maisto, teritorijos, būsto; naikina augaliją; sukelia eroziją;
trukdo medžių, krūmų regeneraciją; plėšrūnai medžioja nykstančių rūšių atstovus.
Genetinė tarša: ji įvykdoma, kai sulaukėję gyvūnai kryžminasi su laukinėmis
rūšimis, pavyzdžiui su didžiąja antimi, laukiniu šernu, uolų karveliu, laukiniu gaidžiu,
karpiu ar net lašiša. Ši problema nebuvo pastebėta triušių tarpe. Didžiosios anties
atveju manoma, kad jau nėra likę tikrųjų rūšies atstovų, kurie neturėtų ryšio su
naminiais protėviais.
Ekonomikai žalingi efektai: tipiškas atvejis yra konkurencija dėl ganyklų su
naminiais gyvuliais bei tvorų, girdyklų, vandenviečių ir netgi žemės ir augalų
naikinimas, gadinimas, ardymas. Tai pavyzdys arklių, niokojančių galvijų veisimo
arealus Amerikoje ir asilų, arklių, ožkų –...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!