Stroncio cheminės savybės

 38 virimo temperatūra (°C) 1390 Sr lydymosi temperatūra (°C) 768 87,62 oksidacijos laipsnis +2 tankis (g/cm) 2,630 5s STRONCIO ATRADIMAS 1764 metais Škotijoje Stronciano kaimo švino kasykloje buvo rastas mineralas, kuris pavadintas stroncianitu. Ilgą laiką buvo manyta, kad stroncianitas yra fluorito CaF2 arba viterito BaCO3 atmaina, bet 1790 metais anglų mineralogai A.Krouford'as ir V.Kriuikšenk'as išanalizavo šį mineralą ir nustatė, kad jame yra stroncis(Sr). Nepriklausomai nuo jų, tą patį mineralą tyrinėjo kitas anglų chemikas T.Chop'as. Pasiekęs tuos pačius rezultatus, jis pareiškė, kad stroncianite yra naujas elementas – metalas stroncis. Taip beveik vienu metu keletas tyrinėtojų atrado stroncį, tačiau gryną metalą išskyrė tik 1808 metais. Tais laikais įžymus mokslininkas Chemfris Devi suprato, kad stroncis yra žemės šarminis metalas ir gavo jį elektrolizės būdu, taip pat kaip ir kalcį, magnį, barį. Pirmą kartą pasaulyje metalinis stroncis buvo gautas elektrolizuojant jo hidroksidą Sr(OH). Ant katodo išsiskyręs stroncis staigiai susijungė su gyvsidabriu, sudarydamas amalgamą. Suskaidęs amalgamą šildant, Ch.Devi išskyrė gryną metalą. STRONCIO SAVYBĖS Stroncis(Sr) yra baltos spalvos, minkštas, primenantis šviną metalas. Jis yra chemiškai labai aktyvus. Šviežiai perpjautas stroncis turi sidabrinio žvilgesio, bet greitai sureaguoja su oru, pageltonuota ir išsisklaido ore. Tankis 2,630g/cm, lydosi 768°C temperatūroje. Sr – periodinės cheminių elementų sistemos antros grupės žemės šarminis metalas, todėl pagal chemines savybes jis labai panašus į kitus šios grupės atstovus –kalcį, magnį ir barį. Raudonos ugnies metalas – taip stroncį vadino akademikas A.E.Fersman'as. Užtenka mesti į liepsną žiupsnelį lakios stroncio druskos, ir liepsna tučtuojau nusidažys ryškia karmino – raudona spalva. Liepsnos spektre atsiras stroncio linijos. Šio paprasto eksperimento esmė: penkiose stroncio atomo orbitalėse yra 38 elektronai. Pilnai užpildytos trys artimiausios branduoliui gardelės, o dviejose paskutinėse yra vakansijos. Degiklio liepsnoje elektronai termiškai sužadinami ir įgiję didesnę energiją , pereina iš žemesnių energetinių lygmenų į aukštesnius. Tokia sužadinta būsena yra nepatvari ir elektronai grįžta į palankesnius žemesnius lygmenis, tuo metu išskirdami energiją šviesos kvantų pavidalu. Stroncio atomas arba jonas išspinduliuoja daugiausiai tokių dažnių kvantus, kurie atitinka raudonų ir oranžinių šviesos bangų ilgius. Todėl liepsnos spalva yra karmino – raudona. Dėl šios lakių stroncio druskų savybės jos tapo nepakeičiamais įvairių pirotechninių mišinių komponentais. Raudonos fejerverkų figūros, signalinių ir apšviečiančių raketų raudonos ugnys – visa tai stroncio dėka. Dažniausiai pirotechnikoje naudojami stroncio nitratas Sr(NO3)2, oksalatas SrC2O4 ir karbonatas SrCO3. Pirmenybė teikiama stroncio nitratui: jis ne tik nudažo liepsną, bet ir tuo pačiu metu yra oksidatorius. Skylant liepsnoje, jis išskiria laisvą deguonį: Sr(NO3)2 SrO + N2 + 2,5O2 Stroncio oksidas liepsną nudažo tik rožine spalva. Todėl į pirotechninius mišinius įvedamas chloras (dažniausiai chloroorganinių junginių pavidale), kad jo perteklius pastumtų reakcijos pusiausvyrą į dešinę: 2SrO + Cl2 2SrCl + O2 Stroncio monochlorido spinduliavimas intensyvesnis negu SrO. Į pirotechninius mišinius, išskyrus šiuos komponentus, įvedamos organinės ir neorganinės degios medžiagos, kurių paskirtis – didelė bespalvė liepsna. IZOTOPŲ CHARAKTERISTIKA Stroncis turi 16 žinomų izotopų. Radioaktyvūs izotopai yra šie: 77 – 83, 85, 89 – 99. Didžiausią reikšmę turi Sr – 85, Sr – 89(skilimo pusamžis 51 para, maksimali β – spinduliavimo energija 1,46 MeV), Sr – 90 (skilimo pusamžis 28 metai, maksimali β – spinduliavimo energija 0,54 MeV). Stroncio ypatybė, išskirianti jį iš žemės šarminių metalų – radioaktyvaus stroncio – 90 izotopo egzistavimas, kuris jau seniai domina chemikus, biochemikus, radiobiologus, fiziologus ir biofizikus. Sr – 90 skleidžia energingų elektronų srautus, kurie veikia visa kas gyva, palyginus nedideliais atstumais, bet labai aktyviai. Beta skilimas – branduolių skilimas, branduoliai spinduliuoja elektronus e arba pozitronus e ir neutrinus ν arba antineutrinus ν. Sr YZrNbMo GAVIMAS Grandininės branduolinės reakcijos metu iš plutonio ir urano atomų susidaro apie 200 radioaktyvių izotopų. Dauguma iš jų - trumpaamžiai, kurių masės skaičiai – nuo 91 iki 97. Skylant U susidaro Sr – 88, Sr – 89 ir Sr – 90 su atitinkamomis išeigomis 3,57; 4,79; 5,77%. Taip pat jie susidaro atominių bombų sprogimo metu kaip branduolinio skilimo produktai. U + n Sr + Xe U + n Sr + Xe + 2n U + n Sr + Xe + 3n Po β – skilimo Sr – 90 virsta į dukterinį radioaktyvų elementą itrį – 90. Pagal radioaktyvumą Sr – 90 ir Y – 90 yra lygūs. Metalinis stroncis šiuo metu gaunamas aliumoterminiu būdu. Oksidas SrO sumaišomas su aliuminio milteliais arba drožlėmis ir 1100 – 1150°C temperatūroje elektrovakuuminėje krosnyje pradedama reakcija: 4SrO + 2Al 3Sr + Al2O3 · SrO Stroncio junginių elektrolizė (metodas, kuriuo naudojosi Ch.Devi) yra mažiau efektyvus. RADIMAS Stroncio Žemės plutoje yra gana daug – 3,4 ·10 %. Dažniausiai jis būna kaip priemaiša įvairiuose kalcio mineraluose. Žinomi daugiau kaip 25 mineralai, į kurių sudėtį įeina stroncis. Kaip Sr ir jo druskų šaltinai pramoninę reikšmę turi tik celestinas SrSO4 ir stroncianitas SrCO. Šie mineralai randami Anglijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, JAV, Meksikoje, Pakistane, Kryme... Stroncis „myli“ karštą klimatą, todėl šiaurinėse šalyse jis sutinkamas rečiau. Stroncio yra jūros vandenyje, dumbliuose, špinatuose ir kai kuriuose kituose augaluose. Sr – 90 , kaip ir kiti radionuklidai, į žemės paviršių iškrenta kietų dalelių pavidalu arba su lietumi ištirpusiame arba neištirpusiame koloidiniame būvyje, ir patenka ant augalinės dangos arba betarpiškai ant dirvožemio paviršiaus. Apie 70% Sr – 90 dėl didelio humusinių medžiagų kiekio užsilaiko viršutiniame (iki 5 cm) dirvožemio sluoksnyje su labai didele sorbcine galia. Į augalus Sr patenka radioaktyvioms nuosėdoms iš atmosferos nusėdant ant lapų paviršiaus, stiebų ir reproduktyvių organų (oro kelias), taip pat pašalinant jį iš dirvožemio tirpalo augalų šaknimis (dirvožemio kelias). Dirvožemio patekimo kelias į augalus per šaknis yra mažiau intensyvus palyginti su oro keliu. Klevo medžiui patenkančio oro keliu Sr – 90 kaupimosi koeficientas yra 27 kartus didesnis negu patenkant dirvožemio keliu, kukurūzui jis skiriasi 130 kartų. Eksperimento metu , išpurškiant Sr – 90 ir Cs – 137 tirpalą ant antžeminių augalų dalių , kviečiuose užsilaikydavo 20 – 60%, kopūstuose 8 – 20%, bulvėse 25 – 65%, cukrinių runkelių lapuose 15 – 20% radionuklidų kiekio. Augalų radionuklidų įsisavinimo iš dirvožemio ypatybės priklauso nuo jo fizikinių – cheminių savybių, augalų rūšies, radionuklidų fizikinių – cheminių parametrų ir augalų apdirbimo technologijos. Sr turi savybę kauptis gyvame organizme. Vidutiniškai organizme Sr yra 0,002%. Kai kurie jūros organizmai akumuliuoja Sr iš jūros vandens (ten jo yra 0,013%).Žinomos radioliarijos, kurių visas skeletas sudarytas iš SrSO. Mineralas celestinas, turintis tokią pačią sudėtį, susidaro kaip cheminio nusodinimo produktas iš uždarų baseinų vandens. PATEKIMAS Į ORGANIZMĄ Radioaktyvus stroncis į organizmą patenka per virškinimo traktą, plaučius ir odą – žaizdas, įdrėskimus ir net gi per nepažeistą odą. Sr – 90 , patekęs į organizmą su pašaru ir vandeniu ( kaip ir jo analogas kalcis), gerai įsisiurbia į virškinimo traktą. Įsisiurbimo laipsnis priklauso nuo daugelio faktorių – raciono sudėties, junginio fizikinių – cheminių savybių, gyvulių amžiaus, medžiagų apykaitos, nervų ir endokrininės sistemos būklės, ir svyruoja nuo 5 iki 100%. Tirpių stroncio junginių rezorbcijos dydis iš virškinamojo trakto siekia 0,1 – 0,6; blogai tirpių junginių –

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!