Stokholmas referatas

Ištrauka: Stokholmas yra įvairiais atžvilgiais gerai suplanuotas miestas. Bendrasis 1866 metų Stokholmo miesto planas (Lindhagens stadsplan) ilgus dešimtmečius buvo vienas įspūdingiausių planų. Pagal planą pagrindinės miesto dalys vystėsi iki 1935 metų, kol vadinamasis "akmeninis miestas", esantis 2-3 km spinduliu aplink karaliaus rūmus, tapo tankiai apgyvendintu rajonu su 4-6 aukštų namais. Kai kuriuose miesto pakraščiuose pagal geležinkelio ir tramvajų linijas išaugo vilų rajonai. Po Antrojo pasaulinio karo Stokholme ėmė trūkti gyvenamųjų būstų. Mieste buvo bandoma surasti vietų naujiems gyvenamiesiems rajonams už 1866 metų miesto plano ribų. Dėl gyvenamųjų namų trūkumo reikėjo pradėti didelio masto namų statybas.
Vallingby buvo suplanuotas penktojo dešimtmečio pabaigoje. Plėtra prasidėjo apie 1950 metus neįsisavintoje vietovėje. Pagrindinių miesto dalių plėtra buvo baigta apie 1960 m. Vallingby atsiradimas buvo pagrįstas Lewiso Mumfordo knygos "Miestų kultūra" (Culture of Cities) idėjomis. Knygoje aprašyti kaimyniniai teritoriniai vienetai tapo pagrindiniu planuotojų vartojamu žodžiu. Šios idėjos buvo panaudotos daugelyje šalių. Jos formavo ir naujų miestų apie Londoną atsiradimą. Suplanuotas Vallingby buvo vadinamas ABC miesteliu, kur A reiškė darbą (arbete), B – gyvenamuosius būstus (bostader), C - kultūros ir komercinį centrą (centrum).
1970 metų pradžioje, kai Vallingby su jam priklausančiomis teritorijomis (Hasselby-Vinsta-Vallingby-Racksta-Grimsta-Blackebergas) buvo baigtas statyti, jame gyveno apie 60 000 gyventojų, iš kurių 27 000 turėjo darbą. Apie 7000 žmonių dirbo Vallingby teritorijose, 12 000 dirbo miesto centre, o 8000 - kitose regiono dalyse. Dėl esančios metro linijos kelionė į darbą nebuvo sunki.
Kišta 50 kv. km dydžio teritorija, anksčiau buvusi karinių mokymų stovykla, yra arčiau Stokholmo. 1962 m. vyriausybė nusprendė karines pratybas perkelti į kitą vietą. Karinė bazė išsiplėtė per 5 savivaldybes. Stokholmas buvo viena iš jų. Remiantis 1964 m. planu buvo pradėtas planuoti pietinės dalies apgyvendinimas. Žmonės ten pradėjo keltis 1967 m. Kadangi pagal planą buvo numatyta apgyvendinti pietinę ankstesnės karinės teritorijos dalį, ši teritorija buvo apstatyta gyvenamaisiais būstais. Metro linijos nebuvo, o žmonėms reikėjo vykti į darbą. Dauguma persikėlusiųjų buvo užsieniečiai. Pavyzdžiui, Tenstoje šiandien gyvena 76 tautybių žmonės. Šioje vietovėje kyla daug socialinių problemų.
Šiaurinėje karinės teritorijos dalyje darbo vietas buvo nutarta steigti netoli gyvenamųjų būstų. Po ilgų architektų svarstymų 1970 m. buvo parengtas ir patvirtintas bendrasis planas. Pradžioje gyvenamuosius rajonus buvo sumanyta plėsti pagal pratęstą metro liniją, maždaug 20 km nuo Stokholmo centro. Dabar užmiesčio teritorijas siekiama išsaugoti kaip rekreacines zonas, o metro liniją plėsti ne toliau kaip 15 km nuo miesto centro.
Flemingsbergo gyvenamojo rajono plėtra. 8-ojo dešimtmečio pradžioje ir politikai, ir planuotojai išsigando, kad per keletą metų išaugęs darbo vietų skaičius šiaurinėje Stokholmo regiono dalyje gali sukelti darbo vietų trūkumą pietinėje dalyje. Todėl 1985 m. bendrasis regiono planas turėjo 4 pagrindinius tikslus. Vienas iš jų - skirtingų regiono dalių subalansavimas.
Vienas pirmųjų planavimo veiksmų buvo surasti pietinėje Stokholmo regiono dalyje vietą, atitinkančią Kištos regioną šiaurėje. Teritorija aplink didelę ligoninę Flemingsberge pasirodė itin tinkama plėtrai. Ligoninė tapo medikų tobulinimosi vieta, pavyzdžiui, galėjo tobulintis dantų gydytojai. Stokholmo apskrities taryba kartu su Huddinge ir Botkyrka savivaldybių politikais patvirtino biotechnologijos tyrimo centro įkūrimą. Regiono planuotojai atliko planavimo galimybių ir pasekmių analizę. Remdamiesi šia idėja jie išleido brošiūrą. Po šios brošiūros buvo kitos, skirtos medicinos rinka suinteresuotoms grupėms Švedijoje ir Vakaruose.
Po tokio rinkos tyrimo buvo atlikta infrastruktūros plėtros analizė. Netoli ligoninės ėjo geležinkelio linija, vedanti į pietines ir pietvakarines Švedijos dalis. Šia linija naudojosi žmonės, vykstantys į darbą traukiniu Sodertalje - Stokholmas. Ligoninėje dirbo daug žmonių. Buvo ketinama aptarnauti keletą tūkstančių lankytojų, tačiau šalia ligoninės nebuvo geležinkelio stoties (valstybinė įmonė "Švedijos geležin-keliai" nenorėjo statyti stoties, nes tai būtų neigiamai atsiliepę traukinių linijai Sodertalje - Stokholmas - Marsta. Geležinkelių ekspertai sakė, kad vienintelė tinkama vieta atidaryti naują stotį yra Flemingsbergas su sąlyga, kad būtų uždaryta kita tos pačios linijos stotis. Naujas geležinkelių kompanijos vadovas buvo labiau šiuolaikiškas ir geriau išmanė rinką. Jis buvo suinteresuotas statyti naują stotį tolimiesiems traukiniams). 1987 m. buvo atidaryta priemiestinių ir tolimųjų traukinių stotis.
Hasselby, Vallingby ir Blackebergas yra trys pagrindiniai gyvenamieji rajonai. Kiekvienas iš jų turi metro stotį. Vinsta ir Racksta yra darbo rajonai, kuriuose taip pat yra metro stotys. Grimsta yra beveik žalias rajonas.
Miestas įsikūręs keturiolikoje salų. Šias salas jungia 57 tiltai.
"