Stogo konstrukcijos ir danga Vilniuje

Stogas – tai namų židinio saugumo ir ramybės simbolis. Būtent todėl pasirinkau panagrinėti šią temą kiek plačiau. Stogų era yra neatsiejama nuo namo statybos eros, taigi stogų įrengimo bei dengimo būdai taip pat yra įvairūs. Ir būtent nuo to, kaip įrengsime savo stogą, priklauso ar ilgai džiaugsimės tuo saugumu ir ramybe. Savo referate trumpai apžvelgsiu stogo pagrindines sudedamąsias dalis ir plačiau panagrinėsiu stogo dangų tipus bei istoriją. Taip pat, kaip pavyzdį pateiksiu vilniaus stogų dangas.
Geras stogas turi būti ne tik patvarus, tvirtas ir gražus, tačiau visų pirma jis privalo būti sandarus. Stogą sudaro laikančioji dalis (gegnės, santvaros, sijos, rėmai, arkos, plokštės, kt.) ir danga. Laikančioji dalis perduoda sniego, vėjo, savojo svorio apkrovas atramoms (sienoms, kolonoms, pilioriams, kontraforsams), danga saugo pastatą nuo ardomojo atmosferos poveikio. Tarp laikančiosios konstrukcijos ir dangos dažnai įrengiama pastogė. Skiriami lakštiniai, šlaitiniai ir erdviniai stogai. Lėkštąjį (arba terasinį) stogą sudaro horizontali nedidelio nuolydžio plokštuma, šlaitinį – viena arba kelios susikertančios nuožulnios splokštumos. Pagal šlaitų skaičių būna: vienšlaitis, dvišlaitis, trišlaitis, keturšlaitis, daugiašlaitis; pagal formą: frontoninis, valminis, pusvalmis, piramidinis, mansardinis, pjūklinis. Erdvinį stogą sudaro vienas arba keli erdviniai paviršiai. Pagal kreivinio paviršiaus pobūdį skiriamas skliautinis, kupolinis, svogūninis stogas. Iš pradžių stogų dangai buvo naudojamos vietinės natūralios medžiagos: medis, šiaudai, lapai, nendrės ir pan. Atsiradus mūrinei statybai, stogų dengimui pradedamos naudoti dirbtinos, specialiai stogams gaminamos medžiagos: apdorotas akmuo, švino ir vario lakštai, vėliau - keraminės čerpės. Spėjama, kad Lietuvoje keraminės čerpės atsirado kartu su mūrine pilių, rūmų ir bažnyčių statyba - XII-XIV amžiuje. Gali būti, kad pirmosios pilys ir bažnyčios buvo dengtos lentelinėmis dangomis arba brangiais švino lapais, vežamais iš užsienio. Tačiau XIV amžiuje keraminių čerpių danga jau buvo populiari, čerpės dažnai randamos kultūriniuose sluoksniuose.
Manoma, kad seniausi Vilniaus namai, kurių XIII a. liekanos rastos Žemutinės pilies teritorijoje, buvo dengti medžio lentomis. Žinoma, kad Žemutinės pilies pastatams dengti XV a. –...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!