Stipresniojo teisė ir sveikos nuovokos prarastis V. Goldingo romane „Musių Valdovas“

Stipresniojo teisė ir sveikos nuovokos prarastis V. Goldingo romane „Musių Valdovas“

„Musių Valdovas“– Viljamo Goldingo filosofinė alegorija apie žmogaus širdies tamsą. Kūrinyje autorius gilinasi į žmogaus prigimtį, nes jo teigimu - blogis slypi kiekviename iš mūsų ir kyla ne iš aplinkos, o iš žmogaus vidaus. Romane tai aprašoma remiantis pagrindinių veikėjų, Ralfo ir Džeko, santykiais. Knygos pradžioje, iškart po lėktuvo katastrofos, Ralfas ir Džekas sutaria išskirtinai gerai. Berniukai bendru sutarimu teigia, kad saloje turi būti įvesta tvarka bei taisyklės ir visi turi joms paklusti.

Svarbus tvarkos simbolis yra Kiaukutas. Knygoje jam yra suteiktas demokratijos ir galios titulas, berniukai laikydami Kiaukutą turėjo teisę kalbėti. Šią taisyklę sukūręs Ralfas ir ėmęs valdžią į savo rankas parodo, kad Kiaukutas reiškia įstatymą ir tvarką, pagrindinį demokratijos bruožą, nes kiekvienas belaikantis jį rankose turi teisę į žodžio laisvę. Romanui dar neįsibėgėjus buvo rengiami susirinkimai ir balsavimai, kurių centre buvo Kiaukutas, bet dėl jo kilo chaosas bei daug nesutarimų. Džekas į Kiaukutą rimtai nežiūrėjo, jis norėjo savo valdžios, kad viskas vyktų pagal jį. Džekas kitiems berniukams norėjo parodyti savo stiprumą. Jam neužteko ramaus gyvenimo ir sultingų salos vaisių, jis norėjo pralieti kraują. Po kelių dienų santarvės berniukai lyg užkerėti Džeko kalbų apie baisiojo žvėries skerdynes, pradėjo skanduoti: „Nudobk žvėrį! Perpjauk gerklę! Liek jo kraują!”. Taip Džekas pastebėjęs choro berniukų paklusnumą ir savo kalbomis apie baisų žvėrį įbauginęs mažuosius, juos padaro savo sąjungininkais ir pradeda kurti savo gentį, priešintis prieš Ralfą. Šie Džeko veiksmai atskleidžia Williamo Goldingo idėją, kad baimė yra veiksmingiausias kontrolės būdas, o Džekas naudoja baimę, kad priverstų savo gentį daryti tai, ko nori. Knygoje nusakoma, kaip siaubingai žmones gali paveikti baimės jausmas ir kaip kiti išmoksta juo manipuliuoti.

Džeko valdžioje Kiaukutas jau neturėjo jokios reikšmės, nes, kaip jau minėta, Džekas norėjo, kad viskas būtų pagal jį. Šioje vietoje galime pastebėti demokratijos, tai yra Ralfo valdžios bei Džeko valdžios – diktatūros, pasipriešinimą. Berniukai, o tai yra didžioji dalis, apimti kraujo troškulio ir pamiršę tikrąjį tikslą – išgyvenimą, perėjo į Džeko pusę, vėliau tapo laukiniais. O keli tie, kurie liko su Ralfu, tai buvo Kriuksis, Simonas ir dvyniai - Semas ir Erikas, bandė visą laiką kūrenti signalinę ugnį, kad dūmus pastebėtų praplaukiantys laivai ir berniukai greičiau galėtų išsigelbėti iš salos. Iš šio pavyzdžio matome, jog Ralfas išlieka ramus ir atidus kūrinio eigoje ir nepasiduoda kitų spaudimui. O Džekas – atvirkčiai. Jis pastebėjęs savo galią dar labiau paklūsta savo laukiniams inkstinktams. Jo gentis tampa lyg laukiniai gyvūnai: pastebėję, kad nebegali išgyventi, vogia iš Ralfo ugnį, jį visą laiką persekioja ir nori nužudyti. Laukinukai gyvena baime ir troškimu nužudyti baisųjį žvėrį.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!