Stichiniai šiltojo ir šaltojo periodo meteorologiniai reiškiniai

Stiprūs stichiniai meteorologiniai reiškiniai kelia didelį pavojų: išvartomi medžiai, didelę žalą padaro turtui; gali nutrūkti elektros, šilumos, geriamojo vandens tiekimas tūkstančiams gyventojų; eismo sąlygos tampa sudėtingesnės, įvyksta daug autoįvykių, nukenčia žmonės. Svarbu suprasti gresiančius pavojus ir žinoti kaip pasiruošti šaltojo periodo meteorologinių reiškinių pavojams, ką daryti ekstremalių pavojų metu ir artėjant stipriam vėjui, škvalui, audrai.
• Pūga – tai sniego pustymas pučiant stipriam vėjui, kuris perklosto purų sniegą, sudaro pusnis. Pūgos, užnešdamos sniegu automobilių kelius, geležinkelius ir oro uostus, daugiausia žalos padaro transporto sektoriui. Susisiekimas tuomet gali būti sutrikęs net kelias paras. Nepaisant to, kad orų prognozėse pūgos būna numatomos prieš 3–4 paras, jų žala dėl to nesumažėja. Kelių priežiūros tarnybos nespėja valyti sniego, dėl to kartais tenka net nutraukti pamokas mokyklose, atšaukti renginius, atidėti lėktuvų skrydžius ir pan. Stipriausios pūgos siaučia kalnuose ir poliarinėse srityse.
• katastrofinė pūga (vėjo greitis > 20 m/s, trukmė ≥ 24 val.).
• Lijundra - kritulių rūšis, kuomet lyja lietus, bet patekęs ant paviršiaus užšąla. Susidaro užėjus šiltam frontui šaltoje vietovėje. Debesyse temperatūra teigiama, todėl susidaro lietus, tačiau žemės paviršius šaltas ir vanduo užšąla. Apšalo sluoksnis būna nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų. Lijundra sukelia plikledį, kartais neišlaikę ledo svorio lūžta medžiai, nutrūksta elektros laidai. Ledu pasidengę keliai tampa itin slidūs, todėl padaugėja eismo įvykių ir traumų. Apledėjimų sezonas Lietuvoje trunka nuo spalio iki balandžio, bet dažniausiai lijundra susiformuoja gruodį ir sausį. Dažniausiai lijundra formuojasi aukštumose, šiaurės bei rytų Lietuvoje, tuo tarpu rečiausiai – pajūryje. Vidutiniškai viena lijundra trunka 6–12 valandų (pajūryje – trumpiau). Stichiniu reiškiniu lijundra tampa, kai apšalo storis arba skersmuo ant lijundros stovo laidų pasiekia 20 mm.
• Speigas - didelis, spiginantis šaltis, dažniausiai fiksuojamas sausio mėnesį. Speigas vadinamas stichiniu meteorologiniu reiškiniu, kai oro temperatūra parą laiko nukrenta iki –30 °C. Jeigu tokia temperatūra išsilaiko 3 paras, tai jau vadinama katastrofiniu meteorologiniu reiškiniu. Vietinės reikšmės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!