Stefano ir Bolcmano konstantos nustatymas

LABORATORINIS DARBAS NR.1 Stefano ir Bolcmano konstantos nustatymas Atliko: IF 8/8 gr. stud. Tadas Žilinskas Data: 1999-09-20 Dėstytojas: 1. Darbo tikslas. Ištirti priklausomybę tarp elektros kaitinamosios lempos siūlo temperatūros ir kaitinimo srovės galios bei nustatyti Stefano ir Bolcmano konstantą. 2. Teorinė dalis. Kūno šiluminiu spinduliavimu vadiname jo elektromagnetinį spinduliavimą termodinaminėje pusiausvyroje. Termodinaminė pusiausvyra- tai kūno būsena, kurioje jo parametrai, jų tarpe ir temperatūra, savaime lieka pastovūs. Šiluminio spinduliavimo intensyvumas didėja kūno temperatūrai kylant. Kūnai ne tik spinduliuoja bet ir sugeria į juos krintančią spinduliavimo energiją. Kūnas, sugeriantis visą į jį krintančią energiją, vadinamas absoliučiai juodu kūnu. Stefano ir Bolcamano konstantą  galime nustatyti eksperimentiškai tiriant realių kūnų elektromagnetinį spinduliavimą . - koeficinetas vadinamas kūno juodumo laipsniu ir priklausantis nuo kūno cheminės sudėties, jo paviršiaus būvio ir temperatūros. Realių kūnų juodumo laipsnis mažesnis už vienetą. T0 – realų kūną supančios aplinkos absoliutinė temperatūra. U- įtampa elektros kaitinamosios lempos siūlo gnybtuose. I- siūlo kaitinimo srovės stiprumas. T- elektros kaitinamosios lempos siūlo absoliutinė temperatūra. S- elektros kaitinamosios lempos siūlo paviršiaus plotas. Tiriamo kūno (šiuo atveju volframo) absoliutinė temperatūra T apytikriai skaičiuojama iš formulės: = 6.6  10-7 m- monochromatinį šviesumą apsprendžiančių elektromagnetinių bangų ilgis. b=0.798 m­­-1K-1 Tryšk- absoliutinė ryškinė temperatūra. 3.Aparatūra ir darbo metodas. Principinė darbo schema: Šiame laboratoriniame darbe naudojomės optiniu pirometru, kurio veikimas paremtas monochromatinių šviesumų lyginimu. Reostatu R keisdami elektros srovės stiprumą, suvienodiname lempos L siūlelio K šviesumą su tiriamos lempos šviesumu ir nustatome tiriamos lempos temperatūrą. Taip darome keletą kartų vis keisdami srovės stiprumą. Po to suskaičiuojame Stefano ir Bolcmano konstantą. 4. Darbo rezultatai. T0, K I, A U, V N, W tyšk, ­­­0C Tryšk, K T, K  , W/m2K2 , W/m2K2 295 4.0 4.5 18 1120 1393 1468 0.145 8.310-8 6.310-8 4.5 6 27 1270 1543 1636 0.16 7.410-8 5.0 7 35 1340 1613 1715 0.166 7.610-8 5.5 7.5 41.25 1480 1753 1873 0.18 5.810-8 6 9 54 1560 1833 1965 0.192 5.910-8 6.5 10 65 1646 1913 2058 0.2 5.710-8 7 11.5 80.5 1700 1973 2128 0.208 5.910-8 7.5 13 97.5 1800 2073 2244 0.22 5.510-8 8 14 112 1880 2153 2338 0.228 5.210-8 Išvados: Nustatinėjome Stefano ir Bolcmano konstantą. Kadangi tiriamos lempos ir indikatorinės lempos šviesumai buvo suvienodinti iš akies bei dėl nevisai tikslaus tiriamos lempos siūlelio paviršiaus ploto gauta Stefano ir Bolcmano konstanta ne visiškai atitinka tikrąją- 6.310-8 W/m2K2 (tikroji reikšmė 5.6710-8 W/m2K2). Iš grafiko aišku, kad galia N yra tiesiogiai proporcinga temperatūrai T. Literatūra: A.Tamašauskas, J. Vosylius “Fizika 3” P.Tamutis, S. Tamulevičius, S. Joneliūnas “Kvantinės optikos laboratoriniai darbai”

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!