Statybinių medžiagų įmonių būklė

 Anotacija Savo kursiniame darbe pabandysiu paanalizuoti smulkios ir vidutinės gamybinės ar prekybinės Lietuvos įmonės, besispecializuojančios statybinių medžiagų prekyboje ar gamyboje raidą, problemas, bei vadybos sprendimų tobulinimo priemones. Šias įmones pabandysu klasifikuoti ir analizuoti pagal sekančias rodiklius: • veiklos pobūdį; • prekių kilmę; • specializaciją. Taip pat nustatyti pagrindines jų vidines ir išorines problemas, bei paanalizuoti galimą raidą, esant bendrojoje Europos Sąjungos rinkoje. ĮVADAS Šiuolaikinis, Vakarų Europos vertybes sau priimtinomis laikantis Lietuvos pilietis itin daug dėmesio skiria savo indvidualios erdvės, aplinkos estetikai ir kokybei. Aplinkos estetika svarbi ne tik jo asmeninėje, namų aplinkoje, tačiau ir darbinėje –socialinėje erdvėje. Manau, kad šis, aukščiau minėto subjekto poreikis, ir jo tenkinimas ir yra viena iš kertinių priežaščių, kuri lemia nemažą Lietuvos statybinių medžiagų rinkos augimą kiekvienais metais. Vien 2005 metų duomenimis Lietuvoje statybinių medžiagų pardavimai sudarė apie 3.5 mlrd litų . 2000 – 2003 metais Lietuvos statybų ir tuo pačiu statybinių medžiagų rinka išaugo apie 25 proc . Jau 10 metų dirbu prekybinėje įmonėje, kuri specializuojasi statybinių medžiagų prekyboje. Manau, kad neblogai išmanau esamą situaciją, tačiau niekada neesu bandęs analizuoti būsimos šios ūkio šakos raidos, remdamasis vadybos teorijos principais, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (toliau tekste ES). Šiame kursiniame darbe pabandysiu nustatyti tipinės Lietuvos prekybinės- gamybinės įmonės paveikslą, nustatyti jos problemas, pabandyti paanalizuoti kas lemtų Lietuvos įmonių sėkmę ateityje, Lietuvai tapus visaverte ES bendrosios rinkos dalyve. Smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės, veikiančios statybinių medžiagų pardavimo srityje apibendrinta charakteristika. Įmonės besispecializuojančios statybinių medžiagų gamyboje ar tiekime užima ženklią vietą tiek bendrame Lietuvos ūkyje, tiek pačioje statybų sektoriaus srityje. Ne paslaptis, kad medžiagų vertė dažnai sudaro didesnę dalį staybos projekto vertės. Lietuvoje šios srities įmonių yra daug, bei įvairių, taigi šiame kursiniame projekte aš jas toliau ir bandysiu analizuoti; Įmones, Lietuvoje veikiančias statybinių medžiagų tiekimo srityje, pagal veiklos pobūdį galima skirstyti į tris stambias grupes: I. Gamybines; Gamybines dar galėtume skirstyti: 1. pagal žaliavos kilmę; a) naudojančios vien tik vietinės kilmės žaliavas; b) naudojančios tik įvežtinę žaliavą; c) naudojančios tiek vietinę, tiek įvežtinę žaliavas; 2. pagal gamybos pajėgumų ir Lietuvoje užimamos rinkos dalį: a) dižiąją dalį savo produkcijos eksportuojančios; b) didžiąją dalį savo produkcijos parduodančios Lietuvos rinkoje; c) turinčios subalansuotą eksporto ir pardavimų vietinėje rinkoje santykį. II. Gamybines – prekybines; Tai įmonės, ar įmonių grupės, kurių akcininkai patys kontroliuoja įmonės produkcijos pateikimą galutiniam vartotojui; Šios įmonės ar įmonių grupės turi savo prekybos organizavimo padalinius, kurie yra atsakingi už produkcijos platinimą; Šios įmones galima klasifikuoti tiek pagal prekybinėms, tiek, pagal gamybinėms įmonėms tinkančius rodiklius. Šie klasifikavimo rodikliai yra pateikti I pafagrafe aukščiau ir III paragrafe žemiau III. Prekybinės įmonės Prekybines toliau galėtume skirstyti pagal; Pagal prekių platinimo būdą: I. Didmeninkės; šiuo apibrėžimu apibūdinu įmones, dirbančias tik su vidutinio ar stambiojo verslo klientais ar projektais. Sakykim sandorio vertė nuo 10.000 Lt. II. Mažmenininkės, šiuo apibrėžimu apibūdinu įmones, dirbančias dažniausiai su galutiniu produkto vartotoju; tai privatūs asmenys, taip pat smulkiojo verslo įmonės sandorio vertė nuo 0,01 Lt. III. Mišrios; Pagal prekių įsigyjimo būdą: 1. Importuotojos; a) Importuotojos tik didmenininkės; b) Importuotojos tiek didmeninkės tiek mažmeninkės; 2. Tarpininkės; Įmonės, prekiaujančios tik Lietuvos teritorijoje veikiančių ūkio subjektų importuota ar pagaminta produkcija. 3. Mišrios. Šiai dienai statybinių medžiagų tiekime madas diktuoja stambūs mažmeninės prekybos tinklai; Jie savyje apjungia beveik visus Lietuvoje veikiančių Lietuvos prekybos įmonių požymius. Jų teigiamas poveikis: Galutiniam vartotojui: 1. Vartotojas vienoje įmonėje gali įsigyti daugumą Lietuvos rinkoje esančių statybinių medžiagų pozicijų; 2. Vartotojui patogu geografiškai; 3. Vartotojas turi galimybę gauti jau subalansuotą keletą to pačio produkto pasiūlymų ir palyginti juos vienoje vietoje (savotiška rinkos tyrimo galimybė); Verslo subjektui: 1. Didelė prekybos taškų geografinė įvairovė galimai leidžia įmonei, tinklo tiekėjai, užimti arba tapti žinomai didesnėje rinkos dalyje, nei ji pati gal būt galėtų padaryti; Savotiška pagalba pardavimų plėtrai; Neigiamas poveikis: Galutiniam vartotojui; 1. Didžiuliai psichoemociniai krūviai, tenkantys techniniam prekybos centrų personalui ne visada leidžia įsigilinti į tikrąsias kliento problemas ir suteikti kvalifikuotą tam tikro atvejo konsultaciją; 2. Didžiulė prekybos plotų ir prekių koncentracija neretai atima daug laiko iki prekė surandama; Verslo subjektui; Susiejus savo produkto pardavimą tik su prekybos tinklų sistemomis, atsiranda savotiška priklausomybė nuo kito verslo subjekto. Kadangi verslas, tai yra pridėtinės vertės kūrimas, tad atsiranda pavojus, kad ilgainiui tokio tiekėjo valdomo verslo vertė visiškai sunyks ir ją galbūt perims kiti, kad ir tas pats tinklas. Dar statybinių medžiagų rinkoje veikiančias įmones būtų galima klasifikuoti, pagal: Specializaciją; 1. Besispecializuojančios gaminti ir/ar parduoti tik konkretų produktą ar giminingą produktų grupę, sistemą. 2. Besispecializuojančios gaminti ir/ar parduoti kuo didesnį spektrą pačių įvairiausių statybinių medžiagų prekių grupių. Smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės, veikiančios statybinių medžiagų pardavimo srityje bendra aktualiųjų problemų charakteristika ir jų klasifikacija. Pagrindinės problemos: I. Ekonominės: 1. Pirkėjų mokumo monitoringo problemos; Deja beveik kiekviena Lietuvos įmonė susiduria su klientų vengimu laiku atsiskaityti už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas; Iš tikrųjų daugelis prekybinių įmonių kasdien susiduria su dilema; Reikalauti apmokėjimo prieš pateikiant prekes ir galbūt prarasti iš pirmo žvilgsnio patrauklų klientą ar projektą ar rizikuoti prarasti patiektų prekių vertę. Deja patikimos duomenų bazės, kuria būtų galima naudotis sprendžiant pirkėjų monitoringo problemas Lietuvoje nėra, verslininkų sąmoningumas šiuo klausimu dar gana žemas. Nors reikia pridurti, kad jau yra Lietuvoje kompanijos, kurios pradeda siūlyti spręsti pirkėjų mokumo monitoringą, tačiau kiek man asmeniškai teko susidurti šios paslaugos efektyvumas dar gana žemas. 1. Efektyvių apskaitos ir kontrolės priemonių nebuvimas. Įmonė, kurioje dirbu šiuo metu jau prieš keletą metų finansavo naują inovaciją – buhalterinės ir vadybos apskaitos programos įsigyjimą bei jos įdiegimą. Šiandien nė vienas iš mano kolegų neįsivazduoja įmonės darbo be šios programos; Tačiau deja dar daugelyje , ypač smulkiųjų, Lietuvos įmonių savininkai ar vadovai vis dar nesuvokia tokių inovacijų naudos arba tiesiog nenori šiuo metu mažinti savo pelno. II. Politinės: 1. Valstybės politika mokeščių srityje; 2. Mokestinės politikos nestabilumas; 3. Dėl itin painių ir ilgai trunkančių derinimų statybų srityje (dėl teritorinių planų nebuvimo netvirtinami detalieji planai, neišduodami leidimai statybai...) stabdomos tiek vietinių verslininkų tiek užsienio kompanijų investicijos; III. Socialinės: 1. Žmogiškųjų išteklių problema, ypač sustiprėjusi šiuo metu; Deja emigracija, skaudi problema, kuri dar negreit bus išspręsta. 2. Vis dar gana dideli regioniniai klientų perkamosios galios skirtumai. Tai itin akivaizdu lyginant įmones, veikiančias didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir rajonuose. „ Iš visų 2004 metais m, padidinusių savo pajamas 45 proc telkiasi Vilniaus apskrityje, 19,3 proc Kauno, 8,2 proc Klaipėdos, 7,8 proc Panevėžio ir .t.t 3. Vis dar akivaizdūs potencialių darbuotojų kvalifikaciniai skirtumai, jei vėl lyginsime didžiuosius ir rajoninius miestus. IV.Konkurencijos problemos Smulkios ir vidutinės prekybos įmonės vis sunkiau atlaiko didžiųjų prekybos tinklų konkurenciją. Aš matau 2 galimybes išsilaikyti ne visai lygioje konkurencinėje kovoje: 1. Tikslingai specializuotis; 2. Bandyti panašioms įmonėms kooperuotis ir kurti savo tinklus; Čia kalbu apie univesalios (mišrios) specializacijos įvairias statybinių medžiagų parduotuves, ypač Lietuvos provincijoje. Gamybos įmonės, bei specializuotos prekybos kompanijos, kurios dažniausiai atstovauja konkretų gamintoją, ar kelis gamintojus, kurie gamina giminingas produktų grupes yra mažiau įtakojamos statybinių medžiagų prekybos tinklų, nes visada turi galimybę rasti savo plėtros potencialą eksporto rinkose. Be to specializacija leidžia gerokai sustiprinti savo konkurencingumą, pateikiant vartotojui labiau patrauklų, dažnai nestandartinį, labiau lankstų konkrečios jo problemos sprendimo būdą. Šie rinkos dalyviai susiduria su šiomis vidaus konkurencijos formomis: 1. Savo specializacijos srityje; 2. Daline konkurencija, kurią nulemia alternatyvūs kitų rinkos dalyvių pasiūlymai, t.y siūlomi pakaitiniai produktai; V. Rinkos ribotumo problema Lietuvoje, deja, yra tik 3.200.000 gyventojų, iš jų potencialių vartotojų tik kokie 2.000.000, ir tai sąlyginai priimant, kad dauguma LR suaugusių gyventojų turi ar artimoje ateityje ruošiasi įsigyti nuosavą būstą.Tai tikrai maža rinka, todėl kiekvienas įmonės vadovas ar savininkas didžiausią savo įmonės augimo potencialą mato eksporto rinkose. Lietuvoje yra gana stambių gamybos įmonių, kurios tik sąlyginai nedidelę dalį savo produkcijos realizuoja Lietuvos vidaus rinkoje. Taip dirba gana daug langų surinkimo, bei medienos apdirbimo įmonių. Tai yra sąlygota aršios konkurencijos vidaus rinkoje, bei sąlyginai mažo santykio tarp galimo pardavimų augimo vidaus rinkoje ir turimo gamybinių pajėgumų potencialo. Smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės, veikiančios statybinių medžiagų pardavimo srityje prioritetinės problemos, kurias lemia išoriniai veiksniai. Lietuvai įstojus į ES daugelis Lietuvos statybinių medžiagų prekybos įmonių susidurė su tokiomis problemomis: I. Politinėmis; Dėl po įstojimo į ES pasikeitusių ar ateityje pasikeisenčių įvairių norminių aktų kai kurios prekybinės įmonės susiduria ar dar susidurs su papildomomis neišvengiamomis išlaidomis dėl: 1. Papildomo ar visiškai naujo prekių sertifikavimo ir/ar žymėjimo; 2. Pasikeitusios muitų politikos su ne ES narėmis; II. Konkurencinėmis Lietuvai įstojus į ES ankščiau ar vėliau ir į Lietuvos rinką ateis didžiosios Europos prekybinės kompanijos, taip pat užsienio kapitalo įmonės, atstovaujančios Lietuvoje iki šiol dar mažai žinomus, tačiau V. Europoje užimančius pirmaujančias pozicijas, prekinius ženklus. Jos atsineš savo vadybinį, ekonominį, per daugelį metų sukauptą kapitalą. Lietuvos įmonėms jau dabar reikia suprasti, kad Lietuva jau tapo didžiulės Europos rinkos dalimi todėl norint ateityje būti konkurencingoms tam reikia būti pasiruošus. III. Socialinėmis; Deja nemažai daliai Lietuvos gyventojų Lietuvos įmonės negalėjo ir negali pasiūlyti atlyginimo, kurį tas pats darbuotojas turi galimybę gauti Vakarų Europoje. Taigi po įstojimo į Europos Sąjungą žmogiškųjų išteklių problema tik sustiprėjo ir panašu kad artimiausioje ateityje ji nesilpnės. Kita, gana svarbi problema, liečianti žmogiškuosius išteklius su kuria susiduria Lietuvos įmonės, Lietuvai įstojus į ES, tai įvarių ES fondų įsisavinimo galimybės. Čia įmonės susiduria su savo vidine kompetencijos/kvalifikacijos problema. Tai reiškia, kad nedaugelio įmonių vadovybė turi pakankamai kvalifikacijos, tam kad suprastų ES reikalavimus paramai gauti ir tuo remdamiesi galėtų tinkamai pretenduoti į įvairių fondų paramą. Žinoma, gal būt tai daugiau valstybės problema, nes tai yra viena priežaščių trukdanti Lietuvos valstybei įsisavinti visą skiriamą paramą. Smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės, veikiančios statybinių medžiagų pardavimo srityje vidiniai veiksniai. Trumpas statistinės smulkiojo verslo prekybinės įmonės Lietuvoje apibūdinimas. 1. Apyvarta 1.000.000 - 3.000.000 Lt per metus; 2. Vieno ar keleto akcininkų valdoma įmonė, kurioje jie patys ir dirba; 3. Įmonės valdymo stilius dažniausiai autoritarinis. Pavaldumas ir kontrolė tiesioginė. Įmonės psichologinis klimatas ir aplinka nėra labai blogi, tačiau motyvacija bandoma ugdyti ne skatinimo, bet nuobaudų sistemos tobulinimo pagrindu. 4. Pagrindinė veikla vykdoma remiantis keletu pagrindinių klientų, kurie savo veikla papildo prekybinės įmonės veiklą. Pavyzdžiui direktoriaus pusbroliui priklausanti rangovinė organizacija, grindų klojėjų brigada, kuriai vadovauja kito akcininko tėvas ir t.t. 5. Esant dabartiniam statybų bumui finansinė situacija gana gera, tačiau atsitikus rimtesniam incidentui su didesnę sumą vėluojančiu atsiskaityti klientu iškiltų gana rimtų apyvartinių lėšų problemų. 6. Atlyginimus per pastaruosius 2 metus teko kelti apie 2 kartus, tačiau žmogiškųjų išteklių problema vistiek labai aktuali; 7. Kadangi įmonės veikla yra vienintelis joje dirbančių akcininkų pragyvenimo šaltinis kažkokia inovacinė veikla galinti pagerinti įmonės materialinę bazę ar pagerinti darbo organizavimo efektyvumą yra visada atidėliojama, motyvuojant „geresnių laikų“ laukimu. Kartais tai iš tikrųjų lemia riboti finansiniai ištekliai . Trumpas statistinės vidutinės prekybinės įmonės Lietuvoje apibūdinimas. 1. Apyvarta 3.000.000 – 10.000.000 Lt; 2. Čia akcininkai dažnai būna ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys. Įmonę dažnai valdo samdytas direktorius. 3. Įmonėje jau yra tam tikra organizacinė struktūra, įdiegtos ar diegiamos šiuolaikinės apskaitos, bei kontrolės sistemos. Sukurta ar bent jau šiuo metu bandoma kurti darbuotojų motyvacijos sistema. 4. Veikla dažniausiai neapsiriboja tik viename regione. Įmonė dažniausiai turi savo padalinį ar padalinius kituose Lietuvos regionuose. 5.Finansinė situacija gana gera, didžiausia problema šioje srityje pirkėjų mokumo monitoringas, kurio trūkumas kartais gali pabloginti įmonės finasinę situaciją. 6. Žmogiškųjų išteklių problema taip pat aktuali, ypač jaučiamas kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. 7. Tiek akcininkai, tiek teisioginiai vadovai dažniausiai suvokia ES teikiamus privalumus, tiek ir keliamas grėsmes ir tam ruošiasi. Manau akivaizdu, kad stambesnė, galbūt daugiau patirties turinti įmonė turi didesnį konkurencingumo rodiklį. Tačiau tai tikrai nėra taisyklė, ne kartą esu susidūręs su daugybe pavyzdžių, kai konkrečią veiklos strategiją, organizuota ir inovatyvi smulki įmonė per keletą metų tampa žinoma rinkos dalyve, su kuria skaitosi visi didieji konkurentai. Taigi smulkių ar vidutinių įmonių problemos iš esmės panašios: 1. Didžiųjų konkurentų spaudimas; 2. Žmogiškieji ištekliai 3. Pirkėjų mokumo monitoringas; 4. Finansinių išteklių stoka galimai plėtrai; 5. Efektyvios įmonės verslo vertės būvio kontrolės trūkūmas Smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės, veikiančios statybinių medžiagų pardavimo srityje prioritetinės problemos, kurias teks spręsti ateityje, atsižvelgiant į Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos politikos nuostatas bei bendruosius situacijos šalyje ir tarptautinėse rinkose pokyčius. Manau, kad Lietuvos įmonėms, norinčioms ateityje sėkmingai konkuruoti bendroje Europos Sąjungos erdvėje, reikia: 1. Stiprinti ar sukurti „stiprų“savo įmonės prekinį ženklą, gerai atpažįstamą bent jau Lietuvoje; Vėlesnis tikslas – plėtra naujose Europos rinkose. Kiek man teko susidurti su šiuolaikiniais pardavimų skatinimo specialistais, jie visisi sutaria dėl vieno: šiuo metu vartotojas perka ne pačią prekę, o daugiau jos sukurtą ar susiformavusį įvaizdį „prekinį ženklą“. „Stiprus“ prekinis ženklas visada bus svarus argumentas kovojant dėl įmonės išlikimo. 2. Rasti finansinių, vadybinių ir žmogiškųjų resursų geografinei savo verslo plėtrai; Šiems tikslams pasiekti reikalingi iš principo 2 ištekliai: a) finansiniai; b) žmogiškieji. Rasti finasinių išteklių galima: 1. Įmonės viduje; 2. Pasitelkus įvairias kredito įstaigas; 3. Gavus ES fondų paramą; 4. Radus verslo partnerių, kurie abipusiai naudingais pagrindais sustiprintų įmonės padėtį; Čia neminiu naujos akcijų emisijos išleidimo galimybės, kadangi nagrinėju Lietuvos mastu smulkias ir vidutines įmones, kurių akcijos nekotiruojamos akcijų biržoje (aut.past) Žmogiškieji ištekliai tai ne tik patys žmonės, tačiau jų kūribiškumas, idėjos, gebėjimai, potencialas, tam tikros žinios ir t.t... Žmogiškieji ištekliai, deja , šiai dienai neatsinaujina taip greitai kaip norėtusi, todėl drąsiai galima teigti, kad „teisingi“ darbuotojai tai jau pusė įmonės sėkmės. Smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės, veikiančios statybinių medžiagų pardavimo srityje sprendimo vadybinėmis priemonėmis galimybės ir perspektyvos. ES pagrindinė idėja yra suvienyti įvairių Europos šalių rinkas į vieną didžiulę 500 mln gyventojų turinčią rinką. Kad Europa taptų bent jau ekonomiškai vieninga reikia pasiekti, kad žmonės, kapitalas, bei prekės ir paslaugos galėtų judėti laisvai visoje Europoje. Tam žinoma reikia išspręsti daugybę problemų, kurių čia nenagrinėsime. Tam tikslui įgyvendinti Europos, o taip pat ir Lietuvos valstybės turės pakeisti ar priimti daugybę įstatymų, teisės aktų, kol Europos rinka iš tikrųjų taps ekonomiškai vieninga. Tačiau procesas vyksta, jis žinoma bus ilgalaikis, tačiau jau dabar Lietuvos įmonės strategiškai mąstančios apie plėtrą naujojoje Europos rinkoje, turėtų pradėti galvoti apie: - teisinio reguliavimo priemonių sistemą, įmonei veikiant bendroje ES rinkoje; Tai patentų, sertifikatų leidimų ir t.t, atitinkančių ES galiojančius reikalavimus konkrečiam produktui įgyjimas; - ekonominių priemonių sistemą, įmonei veikiant bendroje ES rinkoje; Prieš pradedant konkretų projektą ar plėtrą reikia šiuo metu dar reikėtų išsiaiškinti: - ar asiskaitymai vyktų EUR, jei ne reikia įvertinti valiutos pokyčių rizikos faktorių; - skirtingose valstybėse narėse esančių įmonių reorganizavimo apmokestinimą, dividendų, mokamų vienos valstybės narės antrinių įmonių kitų valstybių narių pirminėms įmonėms apmokestinimą, nuo 2005 m. – palūkanų ir honorarų, mokamų tarp skirtingų valstybių narių asocijuotų asmenų, apmokestinimą. - administracinių ir organizacinių priemonių sistemą, įmonei veikiant bendroje ES rinkoje, Įmonė privalo būti pasiruošusi būsimiems iššūkiams. Tai reiškia, kad organizacinė – administracinė sistema jau turi būti suformuota. Kiekvienas įmonės darbuotojas jau turi suprasti savo funkcijas ir pareigas įmonės organizacinėje struktūroje ir visiškai suvokti bei būti pajėgus įvykdyti jam iškeltus uždavinius. Manau, kad neprošalį įmonėje būtų įdiegti kokybės valdymo sistemą, atitinkančią ES reikalavimus, pvz ISO9002; - socialinio psichologinio pobūdžio priemonių sistema, pateikiant jų detalesnį apibūdinimą, Čia reikėtų daugiau dėmesio skirti savo įmonės darbuotojų mokymui pažinti būsimuosius partnerius, bei klientus. Susipažinti su jų pomėgiais, požiūriu į juos supančią aplinką, išsiaiškinti jų lūkesčius, kitaip sakant pabandyti suprasti būsimų partnerių kultūrą. Pats dirbu tarptautinėje kompanijoje ir matau, kad organizacija gana nemažai dėmesio skiria darbuotojų, atstovaujančių įvairias Europos šalis, tačiau beveik kas diena turinčių dirbti kartu, mokymams, kurių metu siekiama, kad darbuotojai geriau pažintų vienas kitą, dingtų kažkokie istoriniai stereotipai, kas vėliau leistų maksimizuoti organizacijos darbo efektyvumą. Smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės, veikiančios statybinių medžiagų pardavimo srityje raidos problemoms spręsti skirtos programos ar strategijos metmenys. Ankstesniuose skyriuose pabandžiau klasifikuoti mano nagrinėjamos temos objektus, bei jiems kylančias, bei iškilsiančias problemas Lietuvai vis labiau intergruojantis į bendrąją ES ekonominę erdvę. Tai kokios galėtų būti bendros tendencijos, įtakosiančios Lietuvos statybinių medžiagų srityje dirbančių įmonių raidą. Pirmiausia turi būti aiškiai suprantama veiklos strategija: Starteginės priemonės 1. Tikslinė specializacija ar universalumas; Jei kalbant apie gamybinę įmonę, tai čia svarbu jau šiuo metu tiksliai suprasti: - ar specializuosimės tik produkto gamyboje ar prie viso to turėsime ir prekių platinimo kaštus; Tai žinoma priklauso nuo konkretaus produkto, tačiau ši dilema visada yra aktuali ir gali būti atskira nagrinėjama tema; Jei kalbėsime apie prekybinę įmonę, taip pat reikia tiksliai apsibrėžti: - kokį klientų ratą norime pasiekti. Žinoma tikslas - pasiekti maksimalų klientų skaičių, tačiau (žr žemiau): 2. Agresyvi plėtra naudojant savus išteklius ar numatomas dalinis savo “verslo vertės” praradimas. Kaip jau minėjau ankščiau, norint tapti nors kiek matomu žaidėju ES rinkoje iš principo reikia koncentruotis į: Marketingines priemones: 1.Geografinė plėtra 2. Prekinio ženklo kūrimas; Organizacines - techninines priemonės: 1. Turi būti sukurta funkcionali įmonės organizacinė struktūra. Tai struktūra lankščiai ir jautriai reaguojanti į naujus rinkos pokyčius, reikalavimus, nesusipratimus ir t.t, 2. Įdiegta efektyvi kontrolės sistema, leidžianti kiekvieną akimirką matyti įmonės būklę įvariais finasiniais, marketinginiais, likutinės vertės ir kitais pjūviais. 3. Subalansuota žmogiškųjų išteklių problema. Ypač žemesnėse grandyse kadrai parenkami iš dalies dubliuojant funkcijas, taip sustiprinama kontrolė ir dalinai apsidraudžiama nuo galimų sutrikimų; Įdiegta darbuotojams patraukli materialinio ir nematerialinio skatinimo sistema; 4. Visiškai sutvarkyta teisinė įmonės veiklos dalis, atitinkanti ES reikalavimus. Tai ES reikalavimus atitinkančios sutartys tarp veiklos partnerių, visiškai sutvarkyta patentų, sertifikatų ar kitų veiklos leidimų gavimo/galiojimo/pratęsimo tvarka įmonės organizacinėje struktūroje 5. Išnagrinėta ir suvokta mūsų klientų ir partnerių kultūrinė erdvė, taip suprantant jų poreikius. Išvados ir pasiūlymai. Lietuvos priėmimas į Europos Sąjungą yra neabejotinai naujas raidos etapas naujojoje Lietuvos verslo istorijoje. Lietuva jau tapo gerokai didesnės ekonominės – kultūrinės erdvės dalimi. Žinoma, kad tik ateitis parodys kokia bus tikroji naujųjų ES narių ekonominė raida. Neabejotinai ji taip pat dalinai skirsis. Manau, kad didžiausios sėkmės turėtų susilaikti tos įmonės, kurios vis dėl to geriausiai ir ankščiau nei konkurentės suvoks naujųjų partnerių poreikius ir prisitaikys prie naujosios tvarkos. Taigi manau, kad bet kuri Lietuvos verslo įmonė norėdama „turėti“ sėkmingą verslą naujojoje ES erdvėje, o ypač senosiose ES šalyse turės perimti tenykščius verslo standartus ir pradėti juos taikyti savo veiklos organizavime. Manau, kad Vakarų Europos šalių verslo standartų įsisavinimas tik padės Lietuvos verslo įmonėms tapti konkurencingomis naujosiose ES rinkose tokiose kaip Bulgarija ar Kroatija. Manau, kad šiame kursiniame darbe kažkokių naujų receptų kaip Lietuvos įmonės tapti labiau konkurencingomis ES aš neatradau ir manau, kad kol kas esu nepajėgus atrasti. Todėl manau, kad mano suformuluotos mintys, paremtos vadybos teorijos literatūros analize, kad strateginė prekybinės įmonės sėkmė yra paremta geografine plėtra, gamybinės - prekybinės „prekinio ženklo“ stiprinimo ir taip pat geografine plėtros strategija. Šių tikslų pasiekimo užtikrinimas – planavimas, organizacija, motyvacija ir kontrolė – manau kertiniai vadybos teorijos ramsčiai. Žinoma prie viso to reikia neužmiršti – kultūros įtakos. Man šio darbo tikslas buvo nustatyti galimas raidos tendencijos, kurios grečiausiai yra ar bus būdingos ir įmonei, kurioje dirbu pats. Tikiuosi, kad bent iš dalies man pavyko. Esu pasiruošęs ginti savo darbo teiginius žodžiu, jei tai bus reikalinga. Naudotų literatūros ir kitų informacijos šaltinių sąrašas. 1. UAB “Verslo žinios“ Lietuvos verslo lyderiai 2005/2006 – Vinius, Spaudos kontūrai, 2005 – 146 psl; 2. Stoner, F., Freeman, R.E., Gilbert, D.R. Vadyba – Kaunas, Poligrafija ir informatika, 1999 – 660 p. 3. http://www.asa.lt

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!