Statybinė medžiagotyra

 Statybinė medžiagotyra – tai mokslas apie pastatams ir prietaisams naudojamas statybines medžiagas, jų savybes ir šių savybių priklausomybę nuo statybinės medžiagos cheminės sudėties, vidinės sandaros ir nuo to, kaip šios medžiagos technologiškai buvo paveiktos mechaniškai, termiškai ar chemiškai.
Tikslas: Nurodyti, kaip pasirinkti tinkamiausias statybines medžiagas pastatams, techniniams įrenginiams, termoizoliacijai, atsižvelgiant į jų eksploatacines sąlygas ir paskirtį. Taip pat, kaip šioms medžiagoms suteikti optimalias savybes apdorojant jas mechaniškai, termiškai ar chemiškai.
Statybinių medžiagų savybių kitimus nagrinėja chemijos mokslas ir tie kitimai vadinami cheminiais procesais. Šie pokyčiai yra klasifikuojami, taip pat nustatyti bendri jų vyksmo dėsniai. Klasifikacijoje išskiriamos pagrindinės grupės: silikatinės medž., metalai ir jų lydiniai, plastikai, kompozitai.
Statybinių medžiagų panaudojimą nulemia jų savybių visuma: mechaninis stipris, kietumas, atsparumas trumpalaikiam arba ilgalaikiam karščio poveikiui, terminis patvarumas, šiluminis plėtimasis arba traukimasis, atsparumas agresyviam aplinkos poveikiui, atsparumas dinaminėms arba ciklinėms apkrovoms.
Statybinės medž. yra kristalinės fazinės būklės. Kristalinių medž. sandara, jų susidarymo dėsningumai bei susidarymo metu tose medžiagose atsirandantys mikro- ir makro- struktūros defektai turi labai didelę įtaką netik šių medž. stipriui, bet ir jų cheminiam aktyvumui, procesams šiose medžiagose, jų elektrinėms ir magnetinėms savybėms.
Cheminės savybės (rūgščių ir šarminių tirpalų poveikio atsparumas, atsparumas korozijai),
Fizikinės- cheminės savybės (susitraukimas ir brinkimas dėl hidrostatinės drėgmės, vilgumas),
Elektrinės – magnetinės savybės (laidumas elektrai, elektrinė varža, magnetinė indukcija, feromagnetinės bei pjezomagnetinės savybės),
Optinės savybės (sugeriamumas, pralaidumas, atspindys, spalva),
Akustinės savybės (sugeriamumas, pralaidumas, atspindys).
Pagrindinis reikalavimas kiekvienam konstrukciniam elementui, kad jis būtų pakankamai stiprus t.y. kad apkrova jo nesuardytų arba neleistinai nepakeistų jo formos. Šios savybės gali būti nusakomos: deformacijomis, kritiniais įtempiais, suardymui sunaudotu darbu.
Deformacija – tai išorinių ar vidinių jėgų veikiamo gaminio matmenų ir formos kitimas. Yra 2 deformacijos rūšys: grįžtamoji ir liekamoji.
Grįžtamoji – tai deformacija, kuomet jėgoms veikiant gaminio matmenys ir forma pasikeičia, tačiau nustojus veikti, deformacija išnyksta t.y gaminys atgauna pirmykščius matmenis ir forma.
Liekamoji – tai deformacija, kai jėgoms nustojus veikti, matmenys ir forma...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!