Statistinis tyrimas: bedarbių skaičius

Sąvoką “Statistika” pirmą kartą pavartojo vokiečių mokslininkas Achenvalis (1719 – 1773). Pirmą kartą jis pradėjo dėstyti naują discipliną 1746 m. Marburgo universitete, kurią pavadino “Statistika”. Nuo to laiko skaitmeninius duomenis apie visuomenės gyvenimo reiškinius ir pradėta vadinti statistika.
Šio darbo objektas – bedarbių skaičiaus statistinis tyrimas Marijampolės apskrityje ir jos savivaldybėse.
Pagrindinis šio darbo tikslas – gauti įprasmintas išvadas iš nesuderintų duomenų. Ištirti bedarbių skaičiaus duomenų pokyčius visuose Marijampolės apskrities ir jos savivaldybėse 1993-2004 metais.
5. Ištirti grafikus ir juos apibūdinti;
6. Išvadų pateikimas.
1. STATISTINĖS PRIEMONĖS PANAUDOTOS ATLIEKANT BEDARBIŲ SKAIČIAUS STATISTINĮ TYRIMĄ MARIJAMPOLĖS APSKRITYJE IR JOS SAVIVALDYBĖSE
Šiame darbe, atliekant bedarbystės statistinį tyrimą, panaudojau šias statistines priemones :
◦ Statistinė lentelė;
◦ Grafikai;
◦ Santykiniai dydžiai;
◦ Vidutiniai dydžiai;
◦ Statistinės informacijos variacijos rodikliai;
◦ Dinamikos eilučių rodikliai;
◦ Dinamikos eilučių prognozavimas;
◦ Statistinių dydžių tarpusavio ryšių analizė.
1.1. STATISTINĖ LENTELĖ
Statistinėje lentelėje pateikiami duomenys, kurių pagrindu yra atliekamas statistinis tyrimas. Statistinės lentelės skirstomos į tris rūšis: paprastas, grupines, kombinuotas. Šiame darbe panaudojau paprastą statistinę lentelę, kurioje stebėjimo vienetai sugrupuoti pagal vieną esminį požymį. Pagrindiniai statistinės lentelės elementai yra:
• Lentelės numeris;
• Pavadinimas (paantraštė);
• Eilučių ir stulpelių antraščių pavadinimai;
• Pagrindinė statistikos informacija;
• Išnašos;
• Duomenų šaltiniai.
Statistinėje lentelėje (1 pav.) pateikti duomenys apie bedarbių skaičių Marijampolės apskrityje ir jos savivaldybėse. Šių duomenų pagrindu ir atliekama bedarbystės analizė bei braižomi šią analizę palengvinantys grafikai
1.2. GRAFIKAI
Remiantis statistinėje lentelėje esančiais duomenimis, grafiškai pavaizdavau kaip kito bedarbystės lygis Marijampolės apskrities savivaldybėse laiko atžvilgiu. Grafikai naudojami palyginti reiškiniams pagal jų dydį, nustatyti reiškinių ryšius, atvaizduoti visumos pasiskirstymą pagal kurį nors požymį, nustatyti reiškinio geografinį išsidėstymą. Naudojant grafikus, išraiškingesnė nagrinėjamų duomenų lyginamoji charakteristika, tiriamojo reiškinio raida, geriau matyti pagrindiniai tarpusavio ryšiai.
Šiame darbe panaudojau šias statistines diagramas:
• Stulpelinę;
• Skritulinę;
• Linijinę;
• Erdvinę stulpelinę;
• Histogramą;
• Sklaidos;
Atliekant analizę, svarbu pasirinkti tinkamą statistinius duomenis vaizduojančio grafiko tipą. Bedarbių skaičiaus Marijampolės apskrityje ir jos savivaldybėse statistinio tyrimo duomenis atvaizdavau 9 grafikuose.
Bedarbių skaičiaus statistiniam tyrimui panaudojau linijinę diagramą (2 pav.), nes...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!